Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-05 · Administracinė byla Nr. eI-5155-535/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. eP-31-662/2018Nutartis · 2018-07-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaSprendimas · 2018-10-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2018-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
eI-5155-535/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03045-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jurgita Judickienė
Administracinė byla Nr. eI-5155-535/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.3.7; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja kolegija Jūratė Gaidytė – Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,pareiškėjo atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms Daivai Gliaudelienei ir Neringai Jucevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti 2017-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) direktoriaus įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“;

2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą, į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas;

3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2017-08-14 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2015-06-04 NŽT ėjo valstybės tarnautojo – Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo – pareigas (A lygis, 15 kategorija, 3 kvalifikacinė klasė). Laikotarpiu nuo 2016-07-05 iki 2017-03-20, esant tarnybinei būtinybei, buvo laikinai perkeltas į Žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigas. 2017-04-14 pareiškėjui buvo įteiktas NŽT „Pranešimas apie pareigybės naikinimą“ Nr. 1PS8-162-(2.31.), kuriame buvo nurodyta, jog nuo 2017-08-16 įsigalios NŽT nauja administracijos struktūra ir keisis NŽT struktūrinių padalinių nuostatai, NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai, todėl pareiškėjo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nuo 2017-08-15 bus panaikinta. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui bus siūlomos kitos, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigos, o jeigu tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigos. Laikotarpiu nuo 2017-04-14 pranešimo įteikimo iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos jokių pasiūlymų užimti kitas pareigas jam pateikta nebuvo. 2017-08-10 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo 2017-08-14. Pareiškėjo teigimu, šis įsakymas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant valstybės tarnautojų atleidimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, todėl turi būti panaikintas.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę. Pareigybės panaikinimas reiškia, kad atleisto valstybės tarnautojo užimtos pareigybės ir jo vykdytų funkcijų įstaigoje, iš kurios atleistas valstybės tarnautojas, apskritai nebelieka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo būti atleistas iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi realiai pareiškėjo pareigybė panaikinta nebuvo.

Šiuo atveju svarbu apžvelgti pareiškėjo užimtos valstybės tarnautojo pareigybės (NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo) reglamentavimą norminiuose aktuose pareiškėjo priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje bei atleidimo iš pareigų metu. Pareiškėjo priėmimo į NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas metu galiojo NŽT administracinė struktūra, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2015-02-04 įsakymu Nr. 3D-63. Vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintos struktūros 14 punkte, vienas iš NŽT vidinių padalinių buvo Viešųjų ryšių skyrius. Remiantis NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014-03-24 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-106, 6 punktu, skyriaus darbui vadovavo skyriaus vedėjas. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2014-03-24 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-107. Žemės ūkio ministro 2017-03-17 įsakymu Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinės struktūros patvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja NŽT administracinė struktūra, ankstesnę struktūrą pripažinus negaliojančia. Naujai patvirtintos administracinės struktūros 11 punktas numatė, kad NŽT toliau išlieka ir Viešųjų ryšių skyrius. Vadovaujantis NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų, patvirtintų 2017-04-12 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių, išskyrus teritorinius padalinius, nuostatų patvirtinimo“ 7 punktu skyriaus darbui vadovauja skyriaus vedėjas. Skyriaus vedėjo paskyrimo tvarka ir funkcijos nesiskiria nuo numatytų ankstesnėje skyriaus nuostatų redakcijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju net nėra teisės akto, kurio pagrindu NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė būtų panaikinta.

Pažymėjo, kad vadovaujantis NŽT interneto tinklapyje viešai prieinama informacija, šiuo metu Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas laikinai eina kitas NŽT tarnautojas. Viešai skelbiami kvalifikaciniai reikalavimai tokiai pareigybei atitinka pareiškėjo turimus kvalifikacinius reikalavimus.

Taigi NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo panaikinta, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjas iš užimamų pareigų buvo atleistas visiškai nepagrįstai, nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo pareiškėjui iki jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, jokios kitos pareigos valstybės tarnyboje jam nebuvo siūlytos (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamame 2017-08-10 įsakyme visiškai nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos ir pareiškėjas tokias pareigas eiti atsisakė. Nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos jokios pareigos valstybės tarnyboje jam taipogi nebuvo siūlytos (Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).

Pabrėžė, pareiškėjui pranešimas apie pareigybės naikinimą, kuriuo jis buvo įspėtas apie atleidimą, buvo įteiktas iki 2016 m. Darbo kodekso įsigaliojimo (2017-04-14), o pareiškėjo atleidimo dieną (2017-08-14) jau buvo įsigaliojęs 2016 m. Darbo kodeksas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, jeigu darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo raštu buvo įspėtas arba pats raštu įspėjo ar prašė dėl darbo sutarties nutraukimo ne dėl darbuotojo kaltės iki Darbo kodekso įsigaliojimo, jis yra atleidžiamas pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. 2002 m. Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Nustačius byloje, kad pareiškėjas iš pareigų valstybės tarnyboje buvo atleistas neteisėtai, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistinas vidutinis pareiškėjo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo, t. y. 2017-08-14, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad papildomų įgūdžių įrašymas į pareigybės aprašymą yra dirbtinis. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad nėra jokio teisės akto, kuris patvirtintų, kad NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo panaikinta. Palyginus seną ir naują pareigybės aprašymą nustatyta, kad sename pareigybės aprašyme visos buvusios funkcijos buvo perkeltos į naujai priimtą pareigybės aprašymą papildant tik keturiomis, t. y. viena funkcija susijusi su finansine kontrole, o kitos trys su tarptautiniu bendradarbiavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-03-24 patvirtintame pareiškėjo pareigų aprašyme yra numatyta tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, iš esmės tokia pati, tačiau lingvistiškai kitaip suformuluota, nei naujame pareigybės aprašyme. Taigi argumentas, kad 2017 m. pareigybė yra kokybiškai nauja, nes įsteigta tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, yra neteisingas. Pareiškėjas nuo 2014 m. šią funkciją sėkmingai vykdė, anglų kalba. Pareigybės paskirties papildymas yra formalus, kadangi 2014-03-24 pareigybės aprašyme buvusios funkcijos, tiesiog buvo įrašytos į 2017 m. pareigybės aprašymo paskirtį. Veiklos sritis abejuose pareigybėse išliko ta pati, nes viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo sąvokos laikytinos sinonimais. Sutiko, kad specialiuosiuose reikalavimuose buvo padarytas pokytis, tačiau NŽT nepagrindė, kodėl buvo pakeistas išsilavinimo reikalavimas. Specialusis kalbos reikalavimas neatitinka Valstybės tarnybos departamento rekomendacijų dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo rengimo. Konstatavus, kad naujai įvesti reikalavimai yra dirbtiniai, pareiškėjas atitinka visus pareigybei keliamus reikalavimus ir ji jam turėjo būti siūloma. Taip pat teismo posėdžio metu pabrėžė, kad naujai patvirtinti Viešųjų ryšių skyriaus nuostatai bei pareigybių aprašymai nebuvo laiku įkelti į internetinę erdvę.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-03-17 įsakymu Nr. 3D-186 ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2017-08-16 buvo pakeista NŽT administracijos struktūra. Atliekant NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo panaikinti du departamentai (Finansų ir apskaitos departamentas bei Rizikų vertinimo departamentas) bei Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius, sustambintas Bendrųjų reikalų departamentas, įsteigti nauji savarankiški Finansų ir strateginio planavimo, Teritorinių skyrių veiklos vertinimo ir korupcijos prevencijos skyriai, bei naujai pertvarkyti Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamentas ir Žemės tvarkymo ir administravimo departamentas bei Viešųjų ryšių skyrius. NŽT direktoriaus 2017-04-12 įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių, išskyrus teritorinius padalinius, nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti NŽT struktūrinių padalinių (administracijos) nuostatai, galiojantys nuo 2017-08-16, o NŽT direktoriaus 2017-04-13 įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų, išskyrus teritorinių padalinių pareigybių aprašymus, patvirtinimo“ ir NŽT direktoriaus 2017-04-13 įsakymo Nr. 1PS1-361-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 1PS1-69-(2.1.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinti nauji NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai, bei naujos administracijos struktūros pareigybių aprašymai, galiojantys nuo 2017-08-16.

Po šio struktūrinio pertvarkymo vietoj buvusių 11 savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių (su 189 pareigybėm) nuo 2017-08-16 buvo įsteigti 9 savarankiški centriniai administracijos struktūriniai padaliniai (su 171 pareigybe). Nuo 2017-08-16 panaikintų bei pertvarkytų savarankiškų centrinių administracijos struktūrinių padalinių vykdytos funkcijos buvo peržiūrėtos bei iš naujo perskirstytos naujai įsteigtiems ar pertvarkytiems savarankiškiems centriniams administracijos struktūriniams padaliniams, kad būtų užtikrintas tinkamas NŽT uždavinių vykdymas (pažymime, kad iš panaikinto Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyriaus tarptautinio bendradarbiavimo funkcija perkelta Viešųjų ryšių skyriui, funkcija rengti NŽT strateginį planą, NŽT veiklos planą ir kitus planus, atlikti šių planų vykdymo analizę, rengti ataskaitas – Finansų ir strateginio planavimo skyriui ir kt.). Pažymėtina, kad atlikus NŽT struktūrinius pertvarkymus, buvo atsisakyta funkcijų dubliavimosi, taip pat 18 pareigybių sumažėjo administracijos darbuotojų skaičius. NŽT struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, skirti užtikrinti efektyvesnį NŽT funkcijų vykdymą.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjo eita Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo panaikinta, nes nuo 2017-08-16 galiojančioje NŽT administracijos struktūroje taip pat yra Viešųjų ryšių skyrius, pažymėjo, kad nuo 2017-08-16 Viešųjų ryšių skyriui, panaikinus Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrių, buvo pavesta vykdyti papildomas funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu, t. y. koordinuoti visos Nacionalinės žemės tarnybos tarptautinį bendradarbiavimą. Dėl to buvo peržiūrėti ir naujai suformuoti Viešųjų ryšių skyriaus uždaviniai ir funkcijos.

Atsižvelgiant į nuo 2017-08-16 Viešųjų ryšių skyriaus vykdomas funkcijas, 2017-04-13 įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) nuo 2017-08-15 buvo panaikinta anksčiau galiojusi Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybė, o vietoj jos buvo įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybė bei patvirtintas jos pareigybės aprašymas.

Kadangi Viešųjų ryšių skyriui nuo 2017-08-16 buvo pavesta vykdyti funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu (kurias anksčiau vykdė Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius), nuo 2017-08-16 galiojančios Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės aprašyme buvo nustatyta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis, bei veiklos sritis. Šiame pareigybės aprašyme taip pat buvo nustatytos naujos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, bei šiai pareigybei buvo nustatytas aukštesnė – 16 kategorija.

Atsižvelgiant į Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės paskirtį, veiklos sritį bei nustatytas funkcijas, bei siekiant užtikrinti, kad šios funkcijos būtų vykdomos kokybiškai, šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui buvo nustatyti tokie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą; turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį ir 1 metų darbo ryšių su visuomene srityje patirtį; turėti vadovaujamo darbo patirties; gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, visuomenės informavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse kitus bei kitus su Skyriaus ir NŽT veikla susijusius teisės aktus; sugebėti rengti teisės aktų projektus; mokėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo bei Skyriaus darbą; mokėti valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti, apibendrinti bei rengti išvadas; gerai išmanyti žiniasklaidos veiklos principus bei specifiką; mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles; mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu; turėti vairuotojo pažymėjimą (teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones).

Taigi, kaip matyti iš nurodytų nuo 2017-08-16 vykdomų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo funkcijų, NŽT, siekdama, jog šiai pareigybei priskirtos funkcijos būtų vykdomos tinkamai bei kokybiškai, turėjo pagrindą bei poreikį nustatyti specialųjį reikalavimą pareigybei – turėti universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą. Pareigybei priskyrus platesnes funkcijas viešųjų ryšių bei komunikacijos srityse bei pavedus vykdyti naujas, su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusias funkcijas, išsiplėtė ne tik darbo mastas minėtose srityse, bet ir reikalavimai darbo kokybei bei atsakomybei. Atsižvelgiant į nuo 2017-08-16 Viešųjų ryšių skyriaus vykdomas funkcijas, susijusias su tarptautiniu bendradarbiavimu, asmuo, užimantis Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, turi sugebėti komunikuoti ne tik lietuvių kalba, bet ir mokėti bent vieną užsienio kalbą – anglų, vokiečių arba prancūzų ne žemesniu nei B2 lygiu, todėl šis reikalavimas taip pat yra būtinas šiai pareigybei užimti. Todėl asmuo, einantis Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, ir atsakingas už visos Nacionalinės žemės tarnybos tarptautinio bendradarbiavimo užtikrinimą bei koordinavimą, privalo mokėti užsienio kalbą ne žemesniu, nei B2 lygiu, kadangi užsienio kalbų vertėjo pareigybės NŽT nėra.

Pažymėjo, kad iki atleidimo iš darbo dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjas ėjo Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybę, kuriai buvo keliami šie specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities komunikacijos, politikos mokslų, viešojo administravimo krypties arba humanitarinių mokslų studijų srities istorijos krypties išsilavinimą; turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį ir 2 metų darbo ryšių su visuomene srityje patirtį; turėti vadovaujamo darbo patirties; gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, visuomenės informavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse kitus bei kitus su Skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos veikla susijusius teisės aktus; sugebėti rengti teisės aktų projektus; mokėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo bei kolektyvo darbą; mokėti valdyti informaciją, ją kaupti, sisteminti, apibendrinti bei rengti išvadas; gerai išmanyti žiniasklaidos veiklos principus bei specifiką; mokėti dirbti „Microsoft Office“ programiniu paketu; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles.

Pareiškėjo išsilavinimas – Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 1994 m. įgyta istorijos specialybė. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010-02-19 įsakymu Nr. V-222 „Dėl studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame „Studijų kryptis sudarančių šakų sąraše“ istorijos specialybė yra priskiriama Humanitarinių mokslų studijų srities, Istorijos, filosofijos, teologijos ir kultūros studijų krypties grupei. Pareiškėjas duomenų apie jo užsienio kalbų mokėjimo lygį, nustatytą Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklėse nustatyta tvarka NŽT nėra pateikęs, tik, dirbdamas NŽT, pareiškėjas yra baigęs 40 akademinių valandų trukmės anglų kalbos A2.2 lygio kursą. Pareiškėjo eitų pareigų, t. y. Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigybės aprašyme nebuvo nustatytas reikalavimas mokėti užsienio kalbą

Paaiškino, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, 2017-04-14 pranešimu Nr. 1PS8-162-(2.31.) „Apie pareigybės naikinimą“ pareiškėjas buvo įspėtas apie jo užimamos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija) pareigybės naikinimą nuo 2017-08-16 (pranešimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2017-04-14). Šiame pranešime buvo nurodyta, kad įspėjimo laikotarpiu jam bus siūloma užimti kitas, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nebus, esant sutikimui, – žemesnės kategorijos pareigas. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad atsisakius siūlomų pareigų arba jų nesant, pareiškėjas bus atleistas iš Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. rugpjūčio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė).

Atsakovė negalėjo siūlyti pareiškėjui užimti nuo 2017-08-16 įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės, kadangi valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į aukštesnės kategorijos pareigas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas neatitinka 2017-08-16 įsteigtos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybės specialiųjų reikalavimų, t. y. neturi šioms pareigoms užimti būtino išsilavinimo (turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą), o taip pat nėra pateikęs dokumentų, patvirtinančių jo užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) mokėjimą ne žemesniu nei B2 lygiu. NŽT nuomone, A. G. dalyvavimas anglų kalbos (A2.2 lygio) mokymuose patvirtina, kad jis užsienio kalbos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo A lygio 16 kategorijos pareigybei reikiamu lygiu nemoka.

Dėl siūlymų užimti kitas lygiavertes ar žemesnės kategorijos pareigas, pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo turimą išsilavinimą ir turimą darbo patirtį bendrojoje – viešųjų ryšių – srityje, bei tuo metu (t. y. iki 2017-08-14) NŽT buvusių neužimtų valstybės tarnautojų (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių specialiuosius reikalavimus, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nenustatyta.

Atkreipė dėmesį, kad visą įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpį (t. y. nuo 2017-04-14 iki 2017-08-14) pareiškėjui buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė į dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą, naujo darbo paieškoms, mokant vidutinį darbo užmokestį, ir, jo pageidavimu, 2017-05-31, 2017-06-15, 2017-07-07 bei 2017-08-01–2017-08-03 pareiškėjui buvo suteiktas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, NŽT direktoriaus 2017-08-10 įsakymu Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, 2017-08-14 Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę ir valstybės tarnautojui atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Pastebėjus techninę faktinių duomenų neatitikimo klaidą minėtame įsakyme, NŽT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.) „Dėl techninės klaidos ištaisymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ jis buvo pakeistas, išbraukiant įsakymo dalį „atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas“, ir išsiųstas pareiškėjui gyvenamosios vietos, nurodytos asmens byloje esančiuose dokumentuose, adresu. Pažymėtina, kad ši techninė klaida nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi visos jam priklausančios socialinės garantijos buvo išsaugotos.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realus ir inicijuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tai kad informacija apie struktūrinius pertvarkymus intranete nebuvo laiku patalpinta, nereiškia, kad tos informacijos apskritai nebuvo, turimi visi popieriniai dokumentai, kurie tą įrodo. Išsilavinimo reikalavimai buvo pakeisti visuose pareigybių aprašymuose, siekiant pagerinti NŽT aptarnavimo kokybę, funkcijų vykdymą. Humanitarinis istoriko išsilavinimas NŽT nėra reikalingas, tokio išsilavinimo neįmanoma pritaikyti, kadangi funkcijos vykdomos specialioje žemės administravimo srityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2017-08-10 NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-17 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras priėmė įsakymą Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-02-04 įsakymą Nr. 3D-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“. Nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2017-08-16 (1 t., b. el. 10–13).

2017-04-12 NŽT direktorius įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) patvirtino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatus (1 t., b. el. 26–30).

2017-04-13 NŽT direktorius įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtino NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (2 t., b. el. 65–69).

2017-04-14 NŽT pranešimu apie pareigybės naikinimą Nr. 1PS8-162(2.31.) pareiškėjui pranešė, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi jo užimama Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija) pareigybė 2017-08-15 bus panaikinta. Nurodė, kad įspėjimo laikotarpiu pareiškėjui siūlys kitas, jei tokių bus, to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių nebus ir pareiškėjas sutiks – žemesnės kategorijos pareigas. Atsisakius siūlomų pareigų arba jų nesant, pareiškėjas bus atleistas iš NŽT 2017-08-14 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė) (1 t., b. el. 31–32).

2017-08-10 NŽT direktorius priėmė įsakymą Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2017-08-14 atleido pareiškėją iš užimamų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę ir atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas (1 t., b. el. 38).

2017-09-05 NŽT direktorius priėmė įsakymą Nr. 1PS1-825-(2.1.) „Dėl techninės klaidos ištaisymo Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pakeitė skundžiamo įsakymo 1 punktą, nurodydamas, kad atleidžia pareiškėją iš užimamų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę (2 t., b. el. 12).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuojantis Valstybės tarnybos įstatymas.

Pagal nuoseklią teismų praktiką, viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti, inter alia (be kita ko), tvarkyti savo struktūrą taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (LVAT 2012-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012, 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2017-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).

LVAT yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Todėl, sprendžiant dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi įvertinti, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (LVAT 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr.A520-2348/2012).

Tokio pobūdžio bylose teismas įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai, inter alia (be kita ko), yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr. A520-43/2013, taip pat LAT 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kt.).

Taigi vadovaujantis nurodyta teismų praktika, teismas šioje byloje nenagrinės NŽT veiksmų politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, o nustatys, ar pareiškėjo pareigybė buvo realiai panaikinta, ar nebuvo pažeisti įstatymai ar kiti teisės aktai bei neviršyta kompetencija.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad jis negalėjo būti atleistas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kadangi jo pareigybė nebuvo realiai panaikinta.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-03-17 įsakymo Nr. 3D-186 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pagrindu nuo 2017-08-16 įvyko NŽT administracijos struktūros pertvarka. Įgyvendinant šią pertvarką 2017-04-12 NŽT direktorius įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) buvo patvirtinti NŽT Viešųjų ryšių skyriaus nuostatai (1 t., b. el. 26–30) bei 2017-04-13 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtintas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas. Pažymėtina, kad atsakovė tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykus NŽT administracijos struktūros pertvarkai buvo panaikintas Strateginio valdymo ir veiklos koordinavimo skyrius, kurio vykdytos funkcijos, susijusios su tarptautiniu bendradarbiavimu, buvo perduotos NŽT Viešųjų ryšių skyriui. Pareiškėjas šios aplinkybės nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu neginčija, todėl dėl šios aplinkybės teismas tolimesnėje sprendimo dalyje plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo užimta Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo realiai panaikinta ir, ar jis galėjo būti atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

LVAT yra nurodęs, kad vertinant, ar pagal pareigybės aprašymą atitinkama to paties lygio pareigybė pagal savo turinį yra kokybiškai nauja, ar tik atitinkamai išplėsta ar susiaurinta jai pavestų funkcijų apimtis, turi būti lyginama atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis (LVAT 2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–418/2011; 2012-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2846/2012).

Palyginus NŽT direktoriaus 2014-03-24 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-107 (NŽT direktoriaus 2016-11-24 įsakymo Nr. 1P-415-(1.3.) redakcija) patvirtintą Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą (2 t., b. el. 62–64), pagal kurį dirbo pareiškėjas, su NŽT direktoriaus 2017-04-13 įsakymu Nr. 1P-196-(1.3.) patvirtintu Viešųjų ryšių skyriaus pareigybės aprašymu (2 t., b. el. 65–69), nustatyta, kad 2017-04-13 pareigybės aprašyme buvo nustatyta aukštesnė, t. y. 16, pareigybės kategorija (3 punktas). Buvo išplėsta pareigybės paskirtis, nustatant, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga įgyvendinti NŽT komunikacijos strategiją, koordinuoti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją, palaikyti NŽT komunikaciją, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (4 punktas). Pakeista vedėjo pareigybės veiklos sritis, nurodant, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka funkcijas bendrojoje veiklos srityje – išorinėje, vidinėje ir tarptautinėje komunikacijoje (5 punktas). Taip pat minėtame, 2017-04-13, pareigybės aprašyme buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai, t. y. nustatyta, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą (6.1. papunktis), išmanyti dokumentų ir teisės aktų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles (6.11 papunktis), mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu (6.12 papunktis), turėti vairuotoji pažymėjimą (teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones) (6.13 papunktis). Išplėstos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos, nurodant, kad šias pareigas einantis asmuo rengia skyriaus metinius veiklos planus (7.3 papunktis), teikia interviu visuomenės informavimo priemonėms (televizijai, radijui, spaudai, interneto naujienų portalams ir kt.) apie NŽT veiklą (7.4 papunktis), koordinuoja NŽT struktūrinių padalinių veiklą, susijusią su tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarptautine komunikacija (7.24 papunktis), pagal kompetenciją atstovauja NŽT užsienio valstybių vyriausybinėse, nevyriausybinėse ir tarptautinėse organizacijose, dalyvauja tarptautiniuose projektuose bei rengia informaciją apie šios veiklos vykdymą (7.25 papunktis), pagal kompetenciją atlieka išankstinę, einamąją ir paskesniąją finansinę kontrolę (7.31 papunktis).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2017-04-13 patvirtinta NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė iš esmės skiriasi nuo 2014-03-24 patvirtintos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybės, t. y. pareigybė, atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų ryšių skyriui buvo perduota vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcija, buvo papildyta naujomis funkcijomis bei specialiaisiais reikalavimais, taip pat išplėsta pareigybės paskirtimi ir veiklos sritimi. Be to, buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija. Įvertinus, tokius pareigybės aprašymo pakeitimus, teismas neturi pagrindo teigti, jog išliko pareiškėjo pareigybė. Šiuo atveju konstatuotina, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė.

Tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra jokio teisės akto, kuris patvirtintų, kad NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė buvo panaikinta.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas sutinka su šiuo pareiškėjo teiginiu, kadangi teismui nėra pateiktas joks teisės aktas, iš kurio matyti, jog buvo panaikinta Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė, kurią užėmė pareiškėjas ir įsteigta nauja Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigybė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, šiuo nagrinėjamu atveju, buvo pažeista pareigybės panaikinimo procedūra, tačiau įvertinus šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir konstatavus, kad buvo įsteigta kokybiškai nauja skyriaus vedėjo pareigybė, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Teismas nenustatė, kad buvo pažeistos taisyklės turėjusios užtikrinti priimto sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo pareiškėjui iki jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, jokios kitos pareigos valstybės tarnyboje jam nebuvo siūlytos. Todėl skundžiamame įsakyme visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui buvo siūlomos kitos pareigos ir pareiškėjas tokias pareigas eiti atsisakė. Nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos jokios pareigos valstybės tarnyboje jam taipogi nebuvo siūlytos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame 2017-08-10 NŽT direktoriaus įsakyme Nr. 1PS1-729-(2.1.) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ buvo padaryta techninė klaida, nurodant, kad pareiškėjas atleidžiamas iš užimamų pareigų atsisakius eiti kitas siūlomas pareigas. Ši techninė klaida buvo ištaisyta 2017-09-05 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1PS1-825-(2.1.). Taigi skundžiamame įsakyme nurodytas tik vienas pareiškėjo atleidimo pagrindas – valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Pagal 2 šio straipsnio dalį buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.

Aptarta norma yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, tačiau tuo pačiu metu minėta garantija, suteikiama atleidžiamam valstybės tarnautojui, nėra absoliuti.

Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo, valstybės tarnautojo atitikimo eiti laisvai pareigybei nustatytus reikalavimus, sutikimo ar nesutikimo eiti atitinkamas pareigas ir kt.) (LVAT 2012-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2846/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti siūloma užimti naujai įsteigtas Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas, kadangi šios pareigybės kategorija 16, t. y. aukštesnė nei turi pareiškėjas, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį asmeniui gali būti siūlomos tik to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės, jeigu jis sutinka, pareigos. Be to, pareiškėjas taip pat neatitinka šiai pareigybei keliamų išsilavinimo bei kalbos reikalavimų. Kaip jau minėta, 2017-04-13 patvirtintame pareigybės aprašyme buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai, t. y. nustatyta, jog Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas einantis asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą (magistro kvalifikacinį laipsnį) socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą (6.1. papunktis), mokėti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą ne žemesniu nei B2 lygiu (6.12 papunktis). Atsakovė šių specialiųjų reikalavimų pareigybės aprašyme įtvirtinimo būtinumą sieja su Viešųjų ryšių skyriui perduotomis vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo funkcijomis. Iš byloje esančių 2017-04-12 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-193-(1.3.) patvirtintų Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų (1 t., b. el. 26–30) matyti, kad šio skyriaus uždaviniai yra pagal kompetenciją užtikrinti išorinę, vidinę ir tarptautinę NŽT komunikaciją (4.1 papunktis), pagal kompetenciją koordinuoti NŽT ryšius, atstovavimą ir bendradarbiavimą su užsienio valstybių vyriausybinėmis, nevyriausybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (4.4 papunktis), o skyriaus vedėjas yra atsakingas už šių uždavinių atlikimą (7.4 papunktis). Taigi atsižvelgiant į Viešųjų ryšių skyriui keliamus uždavinius, teismas sutinka su tokia NŽT poziciją, kadangi, teismo vertinimu, skyriaus vedėjas, norėdamas juos tinkamai įgyvendinti, privalo turėti atitinkamą socialinių mokslų studijų srities viešųjų ryšių arba žurnalistikos arba komunikacijos arba politikos mokslų krypties išsilavinimą bei gerai mokėti anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014-03-24 NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-106 patvirtintuose Viešųjų ryšių skyriaus nuostatuose, minėti uždaviniai numatyti nebuvo (1t., b. el. 14–17).

Pareiškėjas yra baigęs anglų kalbos A2.2 lygio 40 akademinių valandų kursą (2 t., b. el. 16), taigi tokios pareiškėjo anglų kalbos žinios laikytinos netinkamomis, norint eiti skyriaus vedėjo pareigas. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateikti įrodymai, t. y. elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad vyko susirašinėjimas anglų kalba su kolegomis iš Latvijos ir Estijos (3 t., b. el. 12–19), nepatvirtina, jog pareiškėjo turimų anglų kalbos žinių lygis atitinka B2. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo atstovės advokatės teiginys, kad toks specialusis reikalavimas dėl kalbos žinojimo neatitinka Valstybės tarnybos departamento patvirtintų rekomendacijų dėl pareigybių aprašymų rengimo, kadangi šios rekomendacijos laikytinos orientacinio pobūdžio ir institucijos tvirtindamos pareigybių aprašymus jų laikytis neprivalo. Pareiškėjas yra baigęs istorijos studijas, kurios yra priskiriamos humanitarinių mokslų studijų sričiai, taigi neatitinka Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigoms keliamo specialaus reikalavimo susijusio su išsilavinimu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NŽT nesiūlydama pareiškėjui užimti naujai įsteigtų Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigų pažeidimo neatliko.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad įvertinus pareiškėjo turimą išsilavinimą ir turimą darbo patirtį bendrojoje – viešųjų ryšių – srityje, bei iki 2017-08-14 NŽT buvusių neužimtų valstybės tarnautojų (nuo A lygio kategorijos iki A lygio 14 kategorijos) pareigybių specialiuosius reikalavimus, pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų nenustatyta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie NŽT nuo 2017-08-16 naujai įsteigtas ir neužimtas administracijos valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos) (2 t., b. el. 17–26) bei duomenis apie NŽT 2017-08-14 buvusias neužimtas valstybės tarnautojų pareigybes (nuo A lygio 11 kategorijos iki A lygio 15 kategorijos) (2 t., b. el. 26–50), konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui nei viena iš nurodytų pareigų negali būti pasiūlyta. Todėl, nepateikdama pareiškėjui nei vieno pasiūlymo užimti kitas pareigas, laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo iš užimamų pareigų, bei po pareiškėjo atleidimo, pažeidimo nepadarė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo įspėjimo iki pareiškėjo atleidimo iš užimamų pareigų, atsakovė suteikė pareiškėjui 2017-07-19 įsakymu Nr. 1PS3-247-(2.2.), 2017-07-05 įsakymu Nr. 1PS3-234-(2.2.), 2017-06-15 įsakymu Nr. 1PS3-195-(2.2.), 2017-05-31 įsakymu Nr. 1PS3-174-(2.2.) (1 t., b. el. 34–37) laisvą nuo darbo laiką naujo darbo paieškoms, mokant vidutinį jo darbo užmokestį.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad NŽT laiku į internetinę erdvę neįkėlė naujai patvirtintų Viešųjų ryšių skyriaus nuostatų bei pareigybių aprašymų. Nagrinėjamu atveju atsakovė šį faktą pripažino.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjas 2017-04-12 buvo pasirašytinai supažindintas su naujai patvirtintais Viešųjų ryšių skyriaus nuostatais. Taip pat iš teismui pateiktų duomenų valdymo sistemos duomenų nustatyta, kad 2017-04-13 jis buvo supažindintas ir su naujai patvirtintu pareigybės aprašymu. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad NŽT neįkeldama laiku nuostatų bei pareigybės aprašymų į sistemą pažeidė pareiškėjo teisę su jais susipažinti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2017-08-10 NŽT direktoriaus įsakymas Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl 2017-08-10 NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1PS1-729-(2.1) „Dėl A. G. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, atmetami ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą, į A lygio 15 kategorijos NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinį pravaikštos laiką pareiškėjui priteisimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo reikalavimą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jam bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė – Lavrinovič