Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-18246-1097/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
2YT-18246-1097/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13092-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18246-1097/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13092-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, antstolė Vilma Leskevičienė, A. B. (skolininkas), L. K. ir UAB „EDS Projects“ (išieškotojai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. B. 2021 m. balandžio 22 d. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. 0178/14/00655 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo bei atlyginti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog pareiškėja yra skolininko A. B. sutuoktinė. Jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, iš kurio yra vykdomas išieškojimas. Nurodė, kad skolininkas A. B. gavo antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo antstolis nutarė skirti ekspertizę skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Pareiškėjos teigimu, ekspertizės skyrimas nėra reikalingas dėl šių priežasčių: 1. Ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti jau yra atlikta ir pateikta į vykdomąją bylą. Ekspertizę atliko kvalifikuotas teismo ekspertas, nuo jos atlikimo nepraėjo nei 2 metai, todėl nustatyta turto verte nėra pagrindo abejoti. 2. Antstolio patvarkymas skirti ekspertizę yra perteklinis, nes nei skolininkas, nei išieškotojas nepareiškė prieštaravimų dėl 2019 m. rugpjūčio 17 d. teismo eksperto J. U. Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo akto Nr. 207, o antstolis neturėjo pareigos skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. 3. Paskyrus dar vieną nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, bus nepagrįstai ištęstas skolos išieškojimo vykdymo procesas, kas pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. 4. Antstolis priimdamas patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, nusprendė turto vertės nustatymo išlaidas išieškoti iš skolininko, todėl, paskyrus ekspertizę, nepagrįstai išaugtų skolos išieškojimo kaštai, kuriuos turėtų atlyginti skolininkas, nors jo iniciatyva jau yra atlikta viena nekilnojamojo turto vertės ekspertizė. 5. Pareiškėja dar 2019 m. yra davusi sutikimą skolą išieškoti iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su skolininku priklausančio nekilnojamojo turto objektų pagal notarine tvarka patvirtintą susitarimą. Užpildytas sutikimas antstolio kontoroje gautas 2019 m. rugpjūčio 30 d., tačiau, skolininkui pateikus prieštaravimus, antstolis kreipėsi į teismą dėl turto dalies bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui nustatymo ir atsisakė skolą išieškoti pagal skolininko ir pareiškėjos susitarimą dėl turto pasidalinimo. Pareiškėjos teigimu, skolos išieškojimo vykdymo procesas galėjo būti baigtas dar 2019 metais, jei skola būtų išieškoma iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių susitarė skolininkas ir pareiškėja, bei šiuo metu nebūtų poreikio inicijuoti dar vieną nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią apmokėti turėtų skolininkas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pareiškėja teigė, jog antstolio patvarkymas dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo yra perteklinis bei pažeidžiantis šalių lygiateisiškumo principą, todėl naikintinas.

2. Antstolis Dainius Šidlauskas 2021 m. balandžio 26 d. patvarkymu Nr. S21-8406 skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo 2014 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3321-345/2012 dėl 26 291,54 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B., išieškotojui L. K.. Prie antstolio vykdomo išieškojimo prisijungė antstolė Vilma Leskevičienė, vykdanti išieškojimą iš skolininko išieškotojui UAB „EDS Projects“. Paaiškino, jog skolininkas yra pareiškėjos sutuoktinis, o ne pareiškėja. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su pareiškėja priklauso ½ dalis turto. Šiuo metu pareiškėjai priklausančio turto daliai nėra antstolio pritaikytų apribojimų, pareiškėjai priklausančio turto antstolis nerealizuoja. Dėl to, antstolio teigimu, skunde pareiškėja nepagrindžia, kokiu būdu antstolio atliekami veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjos sutuoktinio, jai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes. Be to, vykdomojoje byloje 00178/14/00655 nebuvo nustatyta viso skolininkui priklausančio turto vertė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu antstolis buvo paskyręs ekspertizę turto vertei nustatyti skolininkui priklausančiam turtui – ½ dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nei skolininkas, nei pareiškėja šio patvarkymo neskundė. Realizavus minimą turtą, gautų lėšų neužteko skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolis priėmė patvarkymą skirti ekspertizę ir kitam skolininkui priklausančiam turtui. Antstolis taip pat nurodė, kad skunde minima ekspertizė buvo atlikta 2019 metais, paties skolininko bei jo sutuoktinės iniciatyva, siekiant jiems patiems atsidalinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą. Šio eksperto kandidatūrą pasirinko pats skolininkas su sutuoktine, išieškotojui nebuvo sudaryta galimybė nušalinti ekspertą, reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės. Toks eksperto skyrimas neatitinka CPK reikalavimų, nes ekspertą parenka antstolis, šalys turi turėti teisę reikšti jam nušalinimus. Be to, 2 metų laikotarpis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį nekilnojamojo turto, ypatingai žemės sklypų, vertė galėjo pasikeisti. Antstolio teigimu, teismas nustatė ½ skolininko dalį ne visam sutuoktinių turtui, todėl išieškojimas negalėjo būti baigtas 2019 metais. Antstolis taip pat paaiškino, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nustato galimybę įvykdyti išieškojimą tik iš skolininkui priklausančio turto, nepaisant to, kad skolininkui priklausančio turto bendrasavininkai sutinka su priverstiniu jiems priklausančio turto realizavimu. Dėl šių priežasčių antstolis skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „EDS Projects“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimo veiksmus tik iš skolininko turto dalies ir jokie išieškojimo veiksmai neatliekami iš pareiškėjos asmenino turto ar jai priklausančios turto dalies, todėl ji neturi suinteresuotumo vykdymo procese pateikiamam skundui reikšti. Antstolis nepažeidė teisinio reguliavimo, reglamentuojančio ekspertizės skyrimą, nes skolininkui priklausantis turtas nebuvo įkainotas vykdymo proceso metu, o iki ginčijamo patvarkymo priėmimo antstolis nebuvo paskyręs skolininkui priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, atitinkamas skolininkui priklausantis turtas nebuvo įkainotas ir jokiu kitu būdu (vadovaujantis išieškotojo ir skolininko nuomone, VĮ Registro centro duomenimis, vadovaujantis ekspertinio tyrimo aktu ir pan.). Taigi iki ginčijamo patvarkymo priėmimo jokie turto įkainojimo ir ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti veiksmai nebuvo atlikti, kas reiškia, jog antstolis turėjo pareigą įkainoti turtą objektyviai, vadovaudamasis CPK 681–682 straipsniais.

4. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad į pareiškėjai priklausančią turto dalį priverstiniai vykdymo veiksmai nėra nukreipti. Ankstesne ekspertize buvo vertinama dalis skolininko turto, tačiau varžytinių metu parduoto turto neužteko skolos bei vykdymo išlaidų apmokėjimui. Dėl šių priežasčių antstolis skyrė ekspertizę kitam skolininko turtui. 2019 metais atliktas turto vertinimas buvo atliktas siekiant skolininkui ir pareiškėjai patiems atsidalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą ir turint tikslą sudaryti povedybinę sutartį. Dėl to išieškotojas neturėjo jokių galimybių nei dalyvauti parenkant ekspertą (reikšti motyvuotą nušalinimą), nei ginčyti vertinimo rezultatus. Išieškotojas L. K. antstoliui nustatyta tvarka ir terminais, dar 2019 metais buvo pateikęs prieštaravimus dėl to, kad skolininko ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) susitarimas dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto padalinimo yra netinkamas, dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo. Tai tapo pagrindu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išieškojimą antstolis galėjo vykdyti tik iš skolininko asmenine nuosavybe esančio turto arba nustatyta tvarka teismo ar notarine tvarka patvirtintos sutarties keliu atidalinto turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal skolininko prievoles, todėl antstolio sprendimas patvarkymu atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

6. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikia skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. 0178/14/00655 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, įstatyme tiesiogiai įtvirtinta antstolio teisė ir diskrecija skirti turto vertinimo ekspertizę tuo atveju, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Dėl to konstatuotina, kad antstolio patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti priimtas neperžengiant teisės aktuose nustatytų kompetencijos ribų ir laikytinas teisėtu.

8. Pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, argumentuoja, kad antstolio 2021 m. kovo 24 d. patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. 0178/14/00655 yra perteklinis, nepagrįstai didinantis išieškojimo išlaidas, nes, pareiškėjos teigimu, turėtų būti vadovaujamasi 2019 m. rugpjūčio 17 d. atliktu turto vertinimu. Šio pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

9. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0178/14/00655 medžiagos nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3321-345/2012 dėl sumų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui L. K. (v. b. t. 1, b. l. 2). Antstolis 2014 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. S1-122108 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1-122109 (v. b. t. 1, b. l. 7, 8). Antstolis 2014 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. 0178/14/00655 areštavo skolininkui priklausantį turtą ir pasiūlė per 5 dienas atvykti į antstolio kontorą bei pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo (v. b. t. 1, b. l. 54). 2019 m. liepos 9 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas Nr. S19-33438 (v. b. t. 2, b. l. 95) ir antstolis 2019 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S19-33435 kreipėsi į skolininką, siūlydamas pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. t. 2, b. l. 99). 2019 m. rugpjūčio 8 d. skolininkas pateikė antstoliui 2019 m. rugpjūčio 7 d. su sutuoktine (pareiškėja) pasirašytą vedybų (povedybinę) sutartį (v. b. t. 2, b. l. 119). 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas pareiškėjos prašymu atliktas Nekilnojamojo turto vertės ekspertinio tyrimo aktas Nr. 207, kuriuo nustatyta 12 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2019 m. rugpjūčio 17 d. (v. b. t. 2, b. l. 143). 2019 m. rugpjūčio 30 d. antstoliui pateiktas skolininko ir jos sutuoktinės pareiškėjos sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. t. 2, b. l. 146). Išieškotojas pateikė prieštaravimus dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (v. b. t. 2, b. l. 152). Antstolis 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. S19-45701 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (v. b. t. 2, b. l. 159). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2684-465/2020 nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine pareiškėja (v. b. t. 3, b. l. 15). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikino dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dėl skolininko turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nustatymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (v. b. t. 3, b. l. 33). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje grąžintoje dalyje atmetė (v. b. t. 3, b. l. 36). Antstolis 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu dėl turto arešto akto pakeitimo Nr. S20-21343 išregistravo areštą turtui, kuris pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe, ir pakeitė turto arešto aktą, palikdamas areštą ½ daliai turto, kurio skolininkui priklausanti nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta (v. b. t. 3, b. l. 44). 2020 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S20-26945 buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, įvertinant keturių žemės sklypų ½ dalis (v. b. t. 3, b. l. 76). 2020 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktu nurodytas turtas įvertintas ir antstolis 2020 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto – keturių žemės sklypų ½ dalių – vertę (v. b. t. 3, b. l. 91). Turtas buvo parduotas (v. b. t. 3, b. l. 122, 123, t. 4, b. l. 69). 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. 00178/14/00655 antstolis, remdamasis tuo, kad areštuotas turtas, kurio vertės nustatymui reikalingos specialios žinios, bei iškilus abejonių dėl turto vertės, nusprendė skirti ekspertizę šio nekilnojamojo turto vertei nustatyti: 1/6 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0627-0886, (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 daliai iš 205/410 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. t. 4, b. l. 67). Dėl šio patvarkymo yra paduotas nagrinėjamas pareiškėjos skundas, kuriame argumentuojama, jog ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti yra perteklinis, nes turtas buvo įvertintas 2019 m. rugpjūčio 17 d. turto vertinimo aktu Nr. 207.

10. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis, skirdamas ekspertizę turto vertei nustatyti, būtų priėmęs nepagrįstą ar neteisėtą patvarkymą. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 17 d. turto vertinimo akto Nr. 207, turto vertės ekspertinis tyrimas buvo atliekamas turtą vertinant kitokia apimtimi, nei aktualu vykdant išieškojimą iš skolininko turto dalies, kuri buvo nustatyta vėlesniais teismų procesiniais sprendimais. Atsižvelgiant į vertinto turto apimtį ir į tai, jog turtas 2019 m. vertintas kitu tikslu – siekiant nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – nėra pagrindo pripažinti, kad aktuali skolininko turto dalies vertė vykdymo procese nustatyta. Be to, turto vertinimas 2019 m. rugpjūčio 17 d. atliktas pareiškėjos ir skolininko iniciatyva, šio proceso metu (parenkant vertintoją) negalėjo dalyvauti išieškotojai, vertinimo procesas neatitiko CPK 681–682 straipsniuose nustatytų reikalavimų skiriant ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, pareiškėjos nurodytas vertinimas pagrįstai laikytas nepakankamu turto vertei nustatyti būtent vykdymo proceso kontekste. Dėl to, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą antstolio pareigą tinkamai įvertinti skolininko turtą, konstatuotina, kad antstolis, kilus abejonių dėl skolininkui priklausančios turto dalies vertės, pagrįstai ir teisėtai skyrė ekspertizę šiam turtui įvertinti.

11. Pažymėtina, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėja. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad, nustačius šią skolininko turto dalį, antstolis patikslino turto arešto aktą – panaikino areštą pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir jos daliai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o tolimesni išieškojimo veiksmai atliekami tik iš skolininkui priklausančio turto (skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje). Nėra duomenų, kad išieškojimo veiksmai būtų nukreipti į pareiškėjai priklausantį turtą. Dėl to pripažintina, kad skundžiamas antstolio patvarkymas iš esmės neturi įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog toks patvarkymas pažeistų (ar galėtų pažeisti) pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.

12. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra išieškojimo proceso dalyvė ir jame dalyvauja kaip skolininko sutuoktinė (kuriai priklausanti turto dalis yra nustatyta ir į kurią išieškojimas nėra nukreiptas), atmestini pareiškėjos argumentai dėl papildomų skolininko išlaidų vykdymo procese kilimo ar vykdymo proceso organizavimo operatyvumo, kaip teikiami asmens, kurio teisės ir pareigos šiuose procesuose nėra tiesiogiai veikiamos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų pareiškėjos argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

13. Minėta, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolio veiksmai, atlikti konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, ar jų neatlikimas, nepažeidžia antstolio veiksmus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Šiuo atveju nenustatyta, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir paskyręs ekspertizę skolininko turto vertei nustatyti, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

14. Išieškotoja UAB ,,EDS Projects“, pateikdama atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos J. B. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Dainiui Šidlauskui vykdomąją bylą Nr. 0178/14/00655 (4 tomai) ir ekspertizės aktus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė