- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- eI-4879-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15820-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB ,,TOPCOLOR“
- Atsakovas
- AB Amber Grid
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,TOPCOLOR“ skundą atsakovui AB Amber Grid, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB ,,TOPCOLOR“ pateikė teismui ieškinį (t. 1, b. l. 1-7), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo AB Amber Grid 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 7-211-242 „Dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo“; 2) įpareigoti atsakovą AB Amber Grid per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti specialiuosius reikalavimus gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpomis projektavimui ir statybai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. 5233/0013:493, adresu: Pavasario g. 3, Neveronių km., Kauno raj. Nurodė, kad 2008 m. spalio 30 d., atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pateiktą paraišką specialiosioms sąlygoms detaliojo plano rengimui, AB „Lietuvos dujos“ išdavė planavimo sąlygas žemės sklypų, kurių kadastro Nr. 5233/0013:203 ir 5233/0013:204, detaliųjų planų rengimui. Greta šių sklypų buvo ir yra magistralinis dujotiekis ir beveik visas minėtų žemės sklypų plotas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos klasės vietovės vieneto teritoriją, kurioje, žmonių saugumo tikslais, draudžiama statyti daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų pastatų. 2012 m. sausio 6 d. AB „Lietuvos dujos“ pratęsė minėtų planavimo sąlygų galiojimą ne ilgiau kaip dvejiems metams. 2012 m. vasario 23 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-109 buvo patvirtintas sklypų detalusis planas, o AB „Lietuvos dujos“ buvo pritarė detaliojo plano sprendiniams. Kauno rajono savivaldybės administracija, nesikreipusi į atsakovą dėl planavimo sąlygų išdavimo ir nesuderinusi su juo, 2016 m. rugsėjo 5 d. patvirtino minimų žemės sklypų detaliojo plano koregavimą, kuriuo žemės sklypai buvo pertvarkyti ir sujungti į vieną žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 5233/0013:493, bei numatyta gamybos ir sandėliavimo bei administracinės paskirties pastato statyba. 2016 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į magistralinio dujotiekio valdytoją, atsakovą AB Amber Grid (AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo veiklos teisių ir pareigų perėmėją), prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpomis (toliau – ir pastatas) projektavimui ir statybai pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastro Nr. 5233/0013:493, adresu: Pavasario g. 3, Neveronių km., Kauno raj. Tačiau 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 7-211-73 atsakovas išdėstė neteisėtą ir nepagrįstą nuomonę, kad pastatas negali būti statomas žemės sklype. Nesutikdamas su atsakovo raštu, pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. atsakovui pateikė argumentuotą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, tačiau atsakovas 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7-211-242 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad pirminiu detaliuoju planu ketinamas statyti pastatas buvo įskaičiuotas į 1 klasės vietovės vienete leistiną pastatų skaičių ir buvo pripažinta, kad nagrinėjamu atveju 1 klasės vietovėje nėra viršytas maksimalus leistinas pastatų skaičius. Pareiškėjo nuomone, į atsakovą neturėjo būti kreipiamasi dėl planavimo sąlygų detaliojo plano koregavimui, kadangi pastatas (teisė jį statyti) dar 2010 m. buvo įskaičiuotas į leistiną pastatų skaičių ir toks išliko. Detaliojo plano koregavimas nėra visiškai naujas teritorijų planavimo dokumentas, jis yra parengtas pirminio detaliojo plano pagrindu, t. y. išlaidomas teisinių santykių tęstinumas. Atsakovas nepagrįstai atsisakymą išduoti specialiuosius reikalavimus motyvuoja 2014 metais pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, kadangi pastatas į leistinų pastatų skaičių buvo įskaičiuotas pirminiu detaliuoju planu. 2010 metais pareiškėjo įgyta teisė statyti pastatą negalėjo būti panaikinta. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Detaliojo plano koregavimas yra galiojantis detalusis planas, todėl privalu vadovautis jo sprendiniais. Atsakovo argumentai, kad nebuvo į jį kreiptasi dėl planavimo sąlygų detaliojo plano koregavimui, nepanaikina jo galiojimo. Įtvirtinus naują teisinį reglamentavimą, nebuvo numatyta, kad turi būti griaunami pastatai tuose vietovės klasės vienetuose, kuriuose faktiškai esamų pastatų skaičius viršija leistiną maksimalų skaičių. Todėl leistini maksimalūs pastatų skaičiai nėra kategoriška taisyklė, o asmenų teisėti lūkesčiai dėl pastatų turėjimo iškeliami virš teorinių grėsmių. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Nagrinėjamu atveju atsakingų institucijų ir magistralinius dujotiekius eksploatuojančios bendrovės AB „Lietuvos dujos“ veiksmai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad jis žemės sklype galės statyti pastatą. Pareiškėjas, vadovaudamasis tokiais lūkesčiais, jau ilgą laiką investuoja į būsimas pastato statybas, planuoja savo veiklą. Todėl atsakovas, atsisakydamas išduoti specialiuosius reikalavimus pastato projektavimui, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas AB Amber Grid atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 42-49) su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo 2017 m. sausio 13 d. atsakymo, kuriuo taip pat buvo atsisakyta išduoti specialiuosius reikalavimus, todėl, net tenkinus pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, negalėtų būti tenkinamas antrasis, t. y. išduoti specialiuosius reikalavimus, nes jis prieštarautų galiojančiam ir nepanaikintam 2017 m. sausio 13 d. atsakymui. Nurodo, kad nors pirminis detalusis planas ir buvo suderintas su AB „Lietuvos dujos“, tačiau jį koreguojant Kauno rajono savivaldybė nesikreipė į AB Amber Grid dėl planavimo sąlygų. Detaliojo plano koregavime yra padaryta klaidų, jame neteisingai nurodyta magistralinio dujotiekio vieta, neteisingai pažymėta vietovės klasės vieneto riba, neteisingai nurodyta, kad į vietovės klasės vieneto ribą patenka 9 žmonėms skirti būti pastatai. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad detalusis planas suteikė teisę statyti statinius žemės sklype, todėl atsakovo atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus pažeidė jo teisėtus lūkesčius. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti turi būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., numato, kad specialieji reikalavimai nebėra privalomi (2 straipsnio 4 dalis), todėl pareiškėjas gali rengti statinio projektą. Kita vertus, 2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas numato, kad iki naujos redakcijos Statybos įstatymo įsigaliojimo pradėtos vykdyti specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2016 m. gruodžio 15 d., taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo nuostatos. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 ir 8 dalys numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir specialiaisiais reikalavimais. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 434 (toliau – Specialiosios žemės naudojimo sąlygos) 25.4 punktas numato, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone. Analogiška pareiga numatyta ir energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 213 patvirtintose Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklėse. Energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintų Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių (toliau – MD taisyklės) 3 punktas numato, kad jos taikomos projektuojant, naujai statant ar rekonstruojant bet kuriuos statinius 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio. MD taisyklių 27 punktas numato, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. Remiantis MD taisyklių 29 ir 33 punktais pareiškėjo žemės sklypas priskiriamas pirmai vietovės klasei, kurios vienete galima ne daugiau kaip 10 žmonėms būti skirtų objektų statyba. Šis ribojimas buvo numatytas ir anksčiau galiojusiuose teisės aktuose, pirminiame detaliajame plane. MD taisyklių 28 punktas numato, kad vietovės klasė suprantama kaip saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant vamzdyno trasą ir apibūdinama pagal greta jos esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, skirtų žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai, užstatymo tankį ir aukštį. Vietovės klasė apibūdinama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose nuolat būna žmonių skaičiumi vietovės klasės vienete. MD taisyklių 30 punktas detalizuoja, kad negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame vienu metu būna iki 5 žmonių yra laikomas vienu pastatu, kuriame būna nuo 6 iki 10 žmonių laikomas dviem pastatais ir taip toliau. Vietovės klasės vienete, kuriame yra pareiškėjo žemės sklypas, jau yra 10 pastatų, skirtų žmonėms gyventi, todėl papildomų pastatų, skirtų žmonėms būti, statyba nėra galima. Tai, kad detaliojo plano koregavime aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, kad vietovės klasės vienete yra 9 pastatai, skirti žmonėms būti, nekeičia situacijos, nes tai galėtų leisti statyti tik 1 negyvenamąjį pastatą, kuriame gali būti ne daugiau kaip 5 žmonės. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad jo norimas statyti pastatas šio reikalavimo neatitiktų. Todėl, atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas prašo ignoruoti saugos reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą, kadangi į teismą kreipėsi daugiau kaip 3 mėnesiai po atsakovo 2017 m. sausio 13 d. atsakymo gavimo dienos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniams teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1 ha žemės sklypą Kauno raj. savivaldybėje, Neveronių km., Pavasario g. 5, kurio kadastrinis Nr. 5233/0013:203 (t. 1, b. l. 19-21). Be to, pareiškėjas 2007 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1,0195 ha žemės sklypą Kauno raj. savivaldybėje, Neveronių km., Pavasario g. 3, kurio kadastrinis Nr. 5233/0013:204 (t. 1, b. l. 16-18).
Kauno rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-109 patvirtino esamų 1,0195 ha ir 1 ha žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalųjį planą (priedas prie administracinės bylos). Šį detalųjį planą 2012 m. vasario 9 d. suderino Kauno rajono savivaldybės nuolatinė teritorijų planavimo dokumentų derinimo komisijos nariai, tarp jų ir AB „Lietuvos dujos“ atstovas. Detalusis planas buvo rengiamas, be kita ko, pagal AB „Lietuvos dujos“ 2008 m. spalio 30 d. išduotas planavimo sąlygas. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad šio detaliojo plano sprendiniais buvo numatyta teritorijoje vykdyti ekologiškų vandens dispersinių dažų gamybos, sandėliavimo ir prekybos veiklą, plane buvo numatyta užstatyti leidžiama teritorija. Kiek tai liečia nagrinėjamą ginčą, detaliajame plane buvo numatytas sprendinys projektuojant statinius planuojamoje teritorijoje statinių kiekį projektuoti atsižvelgiant į 1 klasės reikalavimus (ne daugiau nei 10 statinių žmonėms būti), planuoti ne daugiau nei 1 statinį, o statinių techninius projektus derinti su AB „Lietuvos dujos“. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje užfiksuotas sprendinys – pasikeitus projektavimą reglamentuojantiems dokumentams statinius projektuoti pagal tuo metu galiojančius projektavimą normuojančius teisės aktus.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. ĮS-1600 patvirtino Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-109 patvirtinto detaliojo plano koregavimą. Iš detaliojo plano koregavimo aiškinamojo rašto ir kitų dokumentų (priedas prie administracinės bylos) matyti, kad koregavimu du žemės sklypai buvo sujungti į vieną, sujungus žemės sklypus, jų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas nebuvo keičiami. Apjungus sklypus į vieną, sklype, kaip ir pradiniu detaliuoju planu, buvo numatyta statyti ekologiškų dažų gamyklą, nurodyta, kad bendras planuojamų statinių plotas apie 12 000 kv. m., šiame plote bus įrengiama apie 8500 kv. m. ploto gamybos ir sandėliavimo ir apie 1200 kv. m. ploto administracinės paskirties pastatų. Detaliojo plano koregavimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklypas projektuojamas teritorijoje, kurioje jau nutiestas magistralinis dujotiekis, todėl ši teritorija priskiriama magistralinio dujotiekio 1 klasės vietovei, kurios vienete gali būti ne daugiau kaip 10 gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose nuolat būna žmonių. Detaliojo plano koregavimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo metu apibrėžtame 1 klasės vietovės vienete stovi 9 pastatai, kuriuose nuolat būna žmonių, todėl pastato – dažų gamyklos statyba planuojamame sklype galima. Detaliojo plano koregavimo pagrindiniame brėžinyje yra numatyta sąlyginė planuojamo pastato vieta, numatyta statybos zonos riba. Brėžinio pastabose nurodyta, kad sklype numatomai veiklai reikalingas automobilių kiekis apie 120 vnt. – 36 vietos administracinės paskirties patalpoms, 84 vietos gamybos paskirties patalpoms. Brėžinio pastabose taip pat pakartotas pradiniame detaliajame plane numatytas sprendinys, kad vadovaujantis 1 klasės vieneto reikalavimais sklype galima statyti ne daugiau kaip 1 pastatą, kuriame nuolat būna žmonių. Dėl detaliojo plano koregavimo derinimo į atsakovą nebuvo kreiptasi.
Pareiškėjas, siekdamas statyti gamybinės paskirties pastatą su sandėliavimo patalpomis, kuriame bus vykdoma ekologiškų vandens dispersinių dažų gamyba bei sandėliavimas, 2016 m. gruodžio 9 d. padavė prašymą atsakovui, prašydamas išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus projektuojamam pastatui (t. 1, b. l. 34).
Atsakovas 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 7-211-73 pranešė, kad nėra galimybės sklype statyti detaliojo plano sprendiniais numatytą pastatą ir išduoti techninius reikalavimus šio projekto rengimui (t. 1, b. l. 35-36). Atsakovas tokį sprendimą grindė ta aplinkybe, kad pagal atsakovo turimą informaciją nagrinėjamoje magistralinio dujotiekio 1 klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų skaičius ir galimybės statyti MD taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties statinius nėra.
Pareiškėjas 2017 m. vasario 3 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpomis projektavimui ir statybai (t. 1, b. l. 30-33). Pareiškėjas šį prašymą grindė aplinkybe, kad pirminis detalusis planas buvo suderintas su AB „Lietuvos dujos“, todėl planuojamas pastatas jau buvo įskaičiuotas į 1 klasės vietovės vienetą.
Atsakovas byloje skundžiamu 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 7-211-242 nurodė, kad išduoti specialiųjų reikalavimų koreguoto detaliojo plano sprendiniuose numatyto pastato projekto rengimui nėra galimybių, nes pagal atsakovo turimą informaciją nagrinėjamoje magistralinio dujotiekio 1 vietovės klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų skaičius ir galimybės statyti MD taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties statinius nėra (t. 1, b. l. 24-26).
Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl atsakovo 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 7-211-242 panaikinimo ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą 2017 m. balandžio 7 d., nepraleidęs skundo padavimo termino, nurodyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismui 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakius priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikius teritorinio teismingumo taisyklių, pareiškėjas su ieškiniu dėl atsakovo 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 7-211-242 panaikinimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi operatyviai, jau 2017 m. balandžio 14 d. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo klausimams spręsti 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniams teismui. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas iš esmės laiku kreipėsi teisminės gynybos dėl atsakovo 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 7-211-242 panaikinimo, tačiau suklydo dėl bylos teismingumo konkrečiam teismui, ir, sužinojęs apie klaidą, operatyviai kreipėsi į nurodytą bendrosios kompetencijos teismą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skundo dėl atsakovo 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 7-211-242 panaikinimo padavimo terminą, skaičiuojamą nuo atsakovo 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. 7-211-242 gavimo, praleido nežymiai ir dėl svarbios priežasties, todėl pareiškėjo 2017 m. spalio 20 d. prašymas atnaujinti praleistą terminą turi būti tenkinamas, tuo užtikrinant realią pareiškėjo galimai pažeistų teisių teisminę gynybą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Pagrindo skundo padavimo termino eigos nuo atsakovo 2017 m. sausio 13 d. atsakymo gavimo dienos, nėra, nes šis atsakymas pareiškėjo nėra skundžiamas. Galutiniu atsakovo sprendimu dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. prašymo dėl specialiųjų architektūros reikalavimų projektuojamam pastatui išdavimo laikytinas ne 2017 m. sausio 13 d., bet 2017 m. kovo 7 d. atsakymas, kadangi pastarajame atsakyme buvo dar kartą iš esmės įvertintas pareiškėjo pareikšto prašymo tenkinimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573 nuo 2017 m. sausio 1 d. Statybos įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Tačiau 2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl specialiųjų architektūros reikalavimų projektuojamam pastatui išdavimo buvo paduotas 2016 m. gruodžio 9 d., atsakovo sprendimo atsisakyti išduoti šias sąlygas teisėtumo klausimas spręstinas pagal Statybos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais <…>, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais <…>. Šio straipsnio 8 dalis numatė, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas, taip pat šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti viešojo administravimo subjektai išduoda prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus per 15 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas ar specialiuosius reikalavimus gavimo dienos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 25.4 punkto 2 pastraipa numato, kad rengiantis statyti kokius nors pastatus, įrenginius ar kitus objektus 200 metrų ir mažesniu atstumu nuo magistralinio dujotiekio, priešprojektinius pasiūlymus ir projektinę dokumentaciją būtina suderinti su šį magistralinį dujotiekį eksploatuojančia įmone. Analogiška pareiga numatyta ir energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 213 patvirtintose Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių 6 punkte.
Detaliojo plano tvirtinimo metu (2012 m. vasario 23 d.) galiojusio ūkio ministro ir aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 patvirtinto sritinio norminio dokumento “Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” 4.10 punktas numatė, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. Šio dokumento 4.12 punktas numatė, kad vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato. Šio dokumento 4.11 punktas numatė, kad vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete <…>. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti. 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Šio dokumento 4.14 punkte buvo numatyta, kad vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.
Skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MD taisyklių 3 punktas numatė, kad jos taikomos projektuojant, naujai statant ar rekonstruojant bet kuriuos statinius 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio. MD taisyklių 27 punktas numatė, kad vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno. Vietovės klasės vieneto atskaitos taškas yra 200 m šioje teritorijoje į priešingą pusę nuo artimiausio pastato daugiausia išsikišusios išorinės sienos arba teritorijų planavimo dokumentuose numatytos užstatymo ribos ar statybos linijos. MD taisyklių 28 punktas numatė, kad vietovės klasė suprantama kaip saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant MDV trasą, ir apibūdinama pagal greta jos esančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (išskyrus pagalbinio ūkio paskirties pastatus ir MD priklausinių statinius), skirtų žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai, užstatymo tankį ir aukštį. Vietovės klasė apibūdinama gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose nuolat būna žmonių (nuolatinio žmonių buvimo vieta – tai patalpa, kur žmogus be pertraukos būna ilgiau kaip dvi valandas), skaičiumi vietovės klasės vienete <...>. MD taisyklių 29.1 punktas numatė, kad 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau MD taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties pastatų. MD taisyklių 30 punkte buvo nustatyta, kad kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms gyventi. Negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame vienu metu būna iki 5 žmonių yra laikomas vienu pastatu, kuriame būna nuo 6 iki 10 žmonių laikomas 2 pastatais ir taip toliau. Pažymėtina, kad energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-169 MD taisyklės išdėstytos nauja redakcija, įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d.
Skundžiamas atsakovo 2017 m. kovo 7 d. raštas Nr. 7-211-242, kuriuo atsisakyta išduoti specialiuosius reikalavimus pastato projekto rengimui, grindžiamas ta aplinkybe, kad pagal atsakovo turimą informaciją nagrinėjamoje magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų skaičius ir galimybės statyti MD taisyklių 28 punkte nurodytos paskirties statinius nėra. Teismas vertina, kad toks sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas.
Iš skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios MD taisyklių redakcijos nuostatų matyti, kad jos taikomos projektuojant, naujai statant ar rekonstruojant bet kuriuos statinius 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio (3 punktas). Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, privalėjo vertinti, ar statyba vietovės klasės vienete, kuriame yra pareiškėjo žemės sklypas, yra galima pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, įskaitant pagal MD taisykles. Atsakovas pateikė į bylą vietovės klasės analizę ir vietovės klasės vieneto brėžinius (t. 1, b. l. 53-54, 56), kurie pagrindžia skundžiamame rašte nurodytą teiginį, kad šiame 1 klasės vienete jau yra pasiektas maksimalus leistinas skaičiuotinų pastatų skaičius (10 pastatų), nurodytas galiojusios redakcijos MD taisyklių 29.1 punkte. Pagal atsakovo pateiktus duomenis į 1 klasės vienetą jau patenka 10 gyvenamųjų pastatų. Pastebėtina, kad pareiškėjas šių duomenų nepaneigė, pvz., nepagrindė, kad atsakovas neteisingai pažymėjo magistralinio dujotiekio ribą, neteisingai nustatė vietovės klasės vieneto ribas, nepagrįstai įskaičiavo kurį nors pastatą į pastatų skaičių ar pan. Todėl pareiškėjo pageidaujamas statyti pastatas dėl 1 klasės vienete pasiekto maksimalaus leistino skaičiuotinų pastatų skaičiaus (10 pastatų) negali būti statomas.
Pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės grindžiami tuo, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-109 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais buvo numatyta pastato statyba ir tuo iš esmės konstatuota, kad planuojama statinio statyba buvo galima pagal detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusį sritinį norminį dokumentą “Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės”. Tačiau iš detaliojo plano dokumentuose esančios 1 klasės vietovės magistralinio dujotiekio schemos (priedas prie administracinės bylos) matyti, kad joje buvo neteisingai nurodytos magistralinio dujotiekio ribos, tai aiškiai matyti gretinant šią schemą su minėtu atsakovo į bylą pateiktu ir pareiškėjo neginčijamu vietovės klasės vieneto brėžiniu (t. 1, b. l. 56). Lyginant šiuos planus aiškiai matyti, kad magistraliniam dujotiekiui pasisukus ties Pavasario gatve, toliau į kairę magistralinio dujotiekio linija faktiškai eina tiesiai ilgesnę atkarpą (toliau už Zversos upelio), nei nurodyta detaliojo plano dokumentuose esančioje dujotiekio schemoje. Atitinkamai, tai lėmė, kad dalis gyvenamajame kvartale esančių gyvenamųjų pastatų detaliojo plano rengimo metu nepagrįstai nebuvo įtraukti į vietovės klasės vienete esančių pastatų skaičių. Tas pats pasakytina ir apie detaliojo plano koregavimą, kurios medžiagoje esančioje 1 klasės vietovės magistralinio dujotiekio schemoje taip pat neteisingai nurodyta magistralinio dujotiekio vieta, ką pagrįstai nurodo ir atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir spręsdamas dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, pagrįstai rėmėsi esama faktine situacija ir nesivadovavo detaliojo plano koregavimo sprendiniais. Nors Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis numato detaliųjų planų privalomumo principą, tačiau remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, statinio projektas rengiamas ne tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, bet ir galiojančiais teisės aktais. Todėl šiuo atveju atsakovas, nustatęs, kad pastato statyba prieštarautų MD taisyklių nuostatoms, pagrįstai rėmėsi būtent šių taisyklių nuostatomis ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad MD taisyklių nuostatomis dėl pastatų skaičiaus ribojimo gretimose magistraliniam dujotiekiui teritorijose pirmiausia siekiama užtikrinti žmonių saugą. Dėl to nustatęs, kad statinio statyba pažeistų galiojančius saugos reikalavimus, atsakovas negalėjo jų ignoruoti.
Be to, net ir pripažinus, kad pareiškėjas turi teisę statyti vieną pastatą 2012 m. patvirtinto detaliojo plano pagrindu, jis teisės statyti tokį pastatą, kuris nurodytas detaliojo plano koregavime, negali dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. Detaliojo plano tvirtinimo metu (2012 m.), kaip minėta, galiojo sritinio norminio dokumento “Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės” nuostatos, pagal kurias vienas pastatas buvo suvokiamas kaip pastatas, skirtas žmonėms būti. Tačiau įsigaliojus MD taisyklėms, jose buvo numatyta, kad negyvenamosios paskirties pastatas, kuriame vienu metu būna iki 5 žmonių yra laikomas vienu pastatu, kuriame būna nuo 6 iki 10 žmonių laikomas 2 pastatais ir taip toliau. Atsakovas skundžiamame rašte teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad detaliojo plano koregavime numatoma statyti ekologiškų dažų gamyklą, bendras statinių plotas apie 12 000 kv. m., šiame plote numatant įrengti apie 8500 kv. m. ploto gamybos ir sandėliavimo bei apie 1200 kv. m. administracinės paskirties patalpų, taip pat numatyta, kad numatomai veiklai reikalingas 120 automobilių kiekis (36 vietos administracinės paskirties patalpoms ir 84 vietos sandėliavimo paskirties patalpoms). Iš detaliojo plano koregavime numatyto planuojamos veiklos pobūdžio matyti, kad ketinamas statyti pastatas akivaizdžiai negali būti prilyginamas vienam pastatui MD taisyklių taikymo prasme, t. y. tokiam pastatui, kuriame vienu metu būna iki 5 žmonių. Todėl, net ir laikant detaliojo plano koregavimo aiškinamajame rašte nurodytą teiginį, jog šiuo metu apibrėžtame 1 klasės vietovės vienete stovi 9 pastatai, kuriuose nuolat būna žmonių, atitinkančiu tikrovę (nors, kaip minėta, tai nėra teisinga), bet kuriuo atveju pareiškėjo numatoma statyba viršytų 10 pastatų skaičių vietovės klasės vienete. Taigi, ir dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus.
Nors pareiškėjas teigia, kad detaliojo plano pagrindu įgyta teisė statyti pastatą negalėjo būti panaikinta dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas. Dar kartą primintina, kad naujai priimtose MD taisyklėse buvo numatyta, kad jos taikomos projektuojant, naujai statant ar rekonstruojant bet kuriuos statinius 200 metrų ar mažesniu atstumu nuo veikiančio magistralinio dujotiekio, taigi, nežiūrint į 2012 m. vasario 23 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius, statinio projektavimo stadijai šių taisyklių taikymas privalomas. Be to, pačiame 2012 m. vasario 23 d. patvirtintame detaliajame plane (jo pagrindiniame brėžinyje) buvo užfiksuotas sprendinys – pasikeitus projektavimą reglamentuojantiems dokumentams statinius projektuoti pagal tuo metu galiojančius projektavimą normuojančius teisės aktus. Todėl atsakovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad visais atvejais jis galės statyti detaliajame plane numatytą pastatą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas skundžiamame 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 7-211-242 tinkamai aiškino ir taikė susiklosčiusiai faktinei situacijai MD taisyklėse ir kituose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas bei pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo. Atsakovo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti specialiuosius reikalavimas detaliojo plano koregavime numatytam statiniui statyti vertintinas kaip pagrįstas bei teisėtas, pagrindų jo panaikinimui nenustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išduoti specialiuosius reikalavimus gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracinės paskirties patalpomis projektavimui ir statybai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atnaujinti pareiškėjui UAB ,,TOPCOLOR“ skundo padavimo terminą.
Pareiškėjo UAB ,,TOPCOLOR“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.