- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- I-6157-281/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Violetos Petkevičienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. J. 2014-02-03 skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-01-14 sprendimą Nr. 17.2-517 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pareiškėjo 2014-01-12 skundą reg. Nr. 5.6-124 (toliau – ir Skundas) nagrinėti iš naujo; 3) įpareigoti atsakovę atlikti šiuos veiksmus: 3.1 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nagrinėti pareiškėjo 2013-12-05 skundą Nr. P-10207 dėl Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal LR BK 235 str. ir 169 str., požymių; 3.2 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal LR BK 235 str. ir 169 str. požymių; pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju; 3.3 Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. ikiteisminiame tyrime pateikti kaltinimus pagal LR BK 235 str. ir 169 str..; 3.4 ikiteisminiame tyrime pagal pareiškėjo 2013-02-05 skundą Nr. P-10207 liudininkais apklausti dėl pareiškėjo kankinimo 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje ir jo pagrindu vykdyto bei tęsiamo pareiškėjo persekiojimo galinčius duoti parodymus asmenis: S. L., S. K., R. K., G. P., V. F., E. R., A. E., B. M., N. I., N. K., I. G., V. N., V. B., D. S., A. M., J. B.; 3.5 duoti rezoliuciją Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą; 3.6 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą; pareiškėjui pateikti tinkamai patvirtintą Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. rašytinio pasiaiškinimo nuorašą; 3.7 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. nurodyti pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas; 3.8 Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. skirti tarnybinę nuobaudą; 3.9 dėl Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. nepagrįstų neteisėtų veiksmų pateikti teikimą Prokurorų etikos komisijai ir iš Prokurorų etikos komisijos pareikalauti siūlymo dėl tarnybinės nuobaudos S. N. taikymo už Prokurorų etikos kodekso pažeidimus; 3.10 priimti LR prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos dokumentus išsiųsti vokuose su ant voko uždėtu antspaudu, su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu; 3.11 priimti LR prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus gavėjams išsiųsti registruotais laiškais vokuose su ant voko uždėtu antspaudu su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu (b. l. 1-7).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad atsakovė (toliau – ir GP), Sprendimu nepagrįstai atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą ir jį persiųsdama KAP ir KMAP, sukėlė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, ir pažeidė Asmenų aptarnavimo LR Prokuratūroje tvarkos aprašo 15, 17, 19 punktų ir LR Prokuratūros įstatymo 8 str. 3 d. reikalavimus. Pažymi, kad KAP ir KMAP neturi įgaliojimų nagrinėti Skundo reikalavimų, be to, šios institucijos pareiškėjo skundų dėl nusikalstamų ar/ir neteisėtų KMAP, KAP, KAVPK įdarbintų asmenų bei jų grupuočių veiksmų prieš pareiškėją netiria ir juos grąžina pareiškėjui, o nurodytas nusikalstamas veikas įvardina „deklaratyviomis“, be to, jos slepia KMAP, KAP, KAVPK įdarbintų asmenų prieš pareiškėją vykdomas neteisėtas/nusikalstamas veikas. Atsakovė savo veiksmais/neveikimu pažeidė šiuos teisės aktus: 1) LR Prokuratūros įstatymo 2 str., nes neatliko savo funkcijų, 3 str., nes pažeidė įstatymus, protingumo principą, diskriminavo pareiškėją, 4 str. 5 d., nes neteikė informacijos apie itin svarbius visuomenei bei LR Vyriausybei apie S. L. ir jo grupuotės nusikaltimus, 8 str. 3 d., 9 str. 3 d., 11 str. 2 d., 12 str. 3 d., nes neteisėtai nepradėjo ikiteisminių tyrimų dėl KMAP įdarbintos S. N., KAP įdarbintos R. V. nusikalstamos veiklos prieš pareiškėją, bet šioms prokuratūros įstaigoms persiuntė pareiškėjo skundą dėl susijusių veikų; 14 str. 2 d., nes KAP, KMAP privalo pranešti GP apie GP administracinio sprendimo 2014-01-14 Nr. 17.2-517 prieštaravimą įstatymams, o GP privalėjo tai žinoti; 16 str., nes pareiškėjo skundo dalykas liečia tik GP kompetenciją, tačiau ne KAP ir KMAP kompetenciją; 20 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 d., 23 str. 2 d., 30 str. 1 d., 6 d., 33 str. 1 d., 40 str., nes ji S. N. nepaskyrė tarnybinės nuobaudos, 41 str., nes S. N. veikla turi įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, ji priėmė neteisėtą administracinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2013-12-05 skundo KMAP, 43 str., nes GP nenušalino S. N. nuo pareigų ir šį reikalavimą nagrinėti nepagrįstai atsisakė, o KMAP tai atlikti neįgaliota; 44 str., 53 str., nes tik atsakovė gali nurodyti pasitikrinti S. N. ir kitiems prokurorais įdarbintiems asmenims sveikatą; 2) LR Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 2 str. 2.1. p, 2.2. p., 3.1. str., 3.2. str., 4 str., 9 str., 25 str., 26 str., 27 str., 38 str., 39 str. nuostatas; 3) LR Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija) 7.1. str., 7.10 str., 8.2. str., 8.3 str., 8.4 str., nes ji atlieka ikiteisminį tyrimą ypatingos svarbos bylose, 44 str., 45 str., 50 str., 51 str., 52 str. 1 d., 3 d., 6 d. reikalavimus; 4) Lietuvos prokurorų etikos kodekso 1-19 str. nuostatas; 5) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., 5 str. 1 d., 2 d., 5 d., 11 str., 12 str., 15 str. 4 d., 19 str., 20 str., 21 str., 22 str. reikalavimus, 23 str. 4 d., 5 d. reikalavimus, nes neteisėtai persiuntė pareiškėjo skundą KMAP kaip viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami, 26 str.., 28 str. ir 28 str. 2 d., nes atsisakė apklausti susijusius KMAP prokurorais įdarbintus asmenis - tame tarpe - S. N., ir tiesiogiai apklausti pareiškėją apie jo pažeistas teises ir interesus, 31 str., 37 str., nes atsisakė iš KMAP, KAVPK, KAP prašyti tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti; 40 str., nes nepagrindė tarnybinės pagalbos prašymo pagrįstumo ir teisėtumo; 6) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 13, 14 str. reikalavimus, nes dėl atsakovo veiksmų ir kaltės pareiškėjas patyrė ilgalaikį ir sistemingą psichologinį kankinimą, jo orumą žeminantį elgesį, o taip pat netiesioginį fizinį kankinimą, susijusį su pareiškėjo fizine negalia; pažeidė pareiškėjo teises į veiksmingą gynybos priemonę administracinėse bei baudžiamosiose bylose pareiškėjui kreipiantis į valstybės institucijas; diskriminavo pareiškėją dėl jo įsitikinimų ir kilmės - priklausymo žmonių grupei, kuri atsisako nesipriešinti atsakovui, kitiems asmenims, kurie prievarta, klastojimais, melu ir nepagrįstais bei/ar neteisėtais veiksmais netiesiogiai kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, tiesiogiai kėsinasi į Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką; 6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5, 18, 20, 21, 25, 29, 30, 33 str. reikalavimus, nes „policijos pareigūno“ S. L. grupuotės, R. V., S. N. nusikalstamų veiksmų netyrimu ir dengimu, reikalaujamų veiksmų neatlikimo pagrindu sudarė sąlygas „policijos pareigūno“ S. L. ir jo organizuotos nusikalstamos grupuotės sunkaus nusikaltimo prieš pareiškėją 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje dengimui, pareiškėjo neteisėtam sulaikymui, kankinimui bei išvežimui į psichikos įstaigą, žemina pareiškėjo ir LR valstybės institucijų garbę ir orumą, netiesiogiai toliau šmeižia pareiškėją kaip tariamai „psichinę negalią“ turintį asmenį, dengia tyčinius V. F. ir S. L. nusikaltimus, įvykdytus 2010-08-19, ir nusikalstamas antikonstitucinių susivienijimų veikas prieš pareiškėją, varžo pareiškėjo teises dėl jo nepriklausymo antikonstitucinėms grupuotėms, dėl jo tautinių antiokupacinių pažiūrų; 7) LR Policijos veiklos įstatymo 2 str. 1 d., 2 d., 3 str., 4 str., 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 str. 5 p., 13 str., 14 str. 1-3 d., 21 str., 22 str., 23 str., 24 str. reikalavimus.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
A. G. prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20-21).
Paaiškino, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija), 7.4 punktu, 2014-01-14 raštu pareiškėjo V. J. 2014-01-13 skundą perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p., 8 str. 2 d. nuostatas pareiškėjo ginčijamas 2014-01-14 raštas Nr. 17.2-517 nėra individualus administracinis aktas, tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo V. J. skundas pavestas nagrinėti teritorinės prokuratūros aukštesniajam prokurorui. Nurodo, kad pareiškėjo 2014-01-13 skundas Nr. 5.6-124 šiuo metu yra išnagrinėtas.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2013-12-05 skundu Nr. P-10207 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą ir jame nurodė, kad Kauno rajono policijos komisariato viršininkas R. O. baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 2013-11-18 įvykusio teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, todėl tuo pagrindu pareikalavo minėtą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 9).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė S. N., išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-12-05 skundą Nr. P-10207, į jį atsakė 2013-12-19 raštu Nr. 3S-854, kuriuo atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad liudytojo R. O. parodymus įvertins teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje (b. l. 8).
Nesutikdamas su atsakymu į jo 2013-12-05 skundą, pareiškėjas 2014-01-13 skundu, reg. Nr. 5.6-124, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas, kad Generalinė prokuratūra: 1) nagrinėtų jo 2013-12-05 skundą Nr. P-10207 dėl Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal LR BK 235 str. ir 169 str., požymių; 2) pradėtų ir vykdytų ikiteisminį tyrimą dėl Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veikų, turinčių nusikaltimo pagal LR BK 235 str. ir 169 str., požymių ir pareiškėją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiuoju; 3) Kauno rajono policijos komisariato viršininkui R. O. ikiteisminiame tyrime pateiktų kaltinimus pagal LR BK 235 str. ir 169 str.; 4) ikiteisminiame tyrime pagal pareiškėjo 2013-12-05 skundą Nr. P-10207 liudininkais apklaustų dėl pareiškėjo kankinimo 2010-08-19 Garliavos policijos nuovadoje ir jo pagrindu vykdyto bei tęsiamo persekiojimo galinčius duoti parodymus asmenis: S. L., Sk. Kazlauską ir kt.; 5) duotų rezoliuciją Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėti tarnybinį patikrinimą; 6) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. pradėtų tarnybinį patikrinimą ir pareiškėjui pateiktų tinkamai patvirtintą Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. rašytinio pasiaiškinimo nuorašą; 7) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. nurodytų pasitikrinti sveikatą ir pateiktų medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas; 8) Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintai S. N. skirtų tarnybinę nuobaudą; 9) dėl Kauno apylinkės prokuratūroje įdarbintos S. N. nepagrįstų neteisėtų veiksmų pateiktų teikimą Prokurorų etikos komisijai ir iš Prokurorų etikos komisijos pareikalautų siūlymo dėl tarnybinės nuobaudos S. N. taikymo už Prokurorų etikos kodekso pažeidimus; 10) priimtų LR prokuratūros administravimo aktą, kuriuo prokuratūros įstaigos yra įpareigojamos dokumentus išsiųsti vokuose su ant voko uždėtu antspaudu su nurodyta išsiuntimo paštu data bei nurodytu prokuratūros rašto numeriu (b. l. 10-11).
Generalinė prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija), 7.4 punktu, pareiškėjo V. J. 2014-01-13 skundą, reg. Nr. 5.6-124, dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. 2013-12-19 atsakymo Nr. 3S-854, 2014-01-14 raštu “Dėl skundo persiuntimo” Nr. 17.2-517 perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir apie skundo perdavimą nagrinėti pranešė pareiškėjui (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – ir prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – ir prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas). Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Prokuratūra yra valstybės institucija, kuri atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą; šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose atitinkamai numatyta, kad Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka: organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1, 11 dalių nuostatas, viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, kuri, be kita ko, pasireiškia administracinių sprendimų (t. y. administracinių aktų ar nustatyta tvarka priimtų kitų nustatytos formos dokumentų, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia) priėmimu. VAĮ 2 straipsnio 8, 9, 10 dalyse numatyta, kad administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, kuris savo pobūdžiu gali būti individualus administracinis aktas, t. y. vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei arba norminis administracinis aktas, t. y. teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. VAĮ 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis adm. b. Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis adm. b. Nr. A756-422/2009 ir kt.).
Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų prokurorų įgaliojimus ir veikimo ribas (kompetenciją) vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūrai (toliau – prokuratūra) nustatytas funkcijas, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu ir viešojo intereso gynimu, nustato Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-268 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – ir Kompetencijos nuostatai), kurių 2 punktas nustato, kad prokurorai, vykdydami prokuratūrai nustatytas funkcijas, veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, kitus įstatymus, generalinio prokuroro išleistus teisės aktus, Generalinės prokuratūros padalinių nuostatus, šiuos nuostatus ir kitus teisės aktus. Kompetencijos nuostatų 7.4 punktas nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) turi teisę pavesti vadovaujamo padalinio prokurorui ar prokuratūros personalui, apygardos prokuratūrai ar jos padaliniui nagrinėti asmenų skundus.
Asmenų prašymų, pareiškimų, pranešimų ir skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu Nr. I-3 patvirtintame Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad skundu, be kita ko, laikomas asmens kreipimasis rašytiniu būdu į prokuratūrą, prokurorą ar prokuratūros valstybės tarnautoją, įgaliotą priimti ir nagrinėti skundus prašant: priimti sprendimus ar atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (prašymas), nurodant, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašant juos apginti (skundas), išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu (prašymas), pranešant apie institucijos veiklos trūkumus, prokurorų ar prokuratūros valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne su konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu (pranešimas); skundo nagrinėjimas – tiriant skundą atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų visuma. Pagal Aprašo 5 punktą Lietuvos Respublikos prokuratūroje priimant ir nagrinėjant skundus vadovaujamasi pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, sąžiningumo, protingumo, nekaltumo prezumpcijos principais; lygybės prieš įstatymą principu; Prokuratūros įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme, kituose norminiuose aktuose įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, taip pat efektyvumo ir subsidiarumo principais. Aprašo 30 punkte (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymo redakcija Nr. I-175, galiojanti nuo 2009-12-11) nurodoma, kad užregistruoti skundai su generalinio prokuroro, jo pavaduotojo, Generalinės prokuratūros kanclerio ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro rezoliucija perduodami nagrinėti pagal kompetenciją prokuratūros padaliniams, prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams. Kai skundas perduodamas nagrinėti prokuratūros padaliniui, padalinio vadovas per vieną darbo dieną nusprendžia, kad skundą nagrinės pats arba užrašydamas rezoliuciją nurodo, kuris prokuroras ar prokuratūros valstybės tarnautojas turi jį nagrinėti, ir jam perduoda skundą. Aprašo 37 punktas nustato, kad prokuroras ar prokuratūros valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs skundą, parengia motyvuotą atsakymą.
Taigi, vadovaujantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, Prokuratūra, kaip valstybės institucija, iš esmės atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas, kurios pasireiškia su baudžiamuoju persekiojimu ir viešuoju administravimu susijusiais veiksmais.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros sprendimo jai pareiškėjo pateiktą Skundą, kuriuo ginčijamas Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės atsisakymas liudytoją R. O. baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 patraukti baudžiamojon atsakomybėn, vadovaujantis Kompetencijos nuostatų 7.4 punktu perduoti nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sisteminė aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Generalinės prokuratūros 2014-01-14 raštas Nr. 17.2-517 savo pobūdžiu, t. y. turiniu ir forma, nėra atsakovei vykdant viešojo administravimo funkcijas priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui konkrečias teisines pasekmes, nes tai yra atsakovei vykdant su baudžiamuoju persekiojimu susijusias funkcijas priimtas procesinis informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo atsakovė, pasinaudodama Kompetencijos nuostatų 7.4 punkte jai suteikta, pareiškėjo V. J. skundą pagal kompetenciją pavedė nagrinėti teritorinės prokuratūros aukštesniajam prokurorui.
Nustatyta, kad pareiškėjo V. J. 2014-01-13 skundas Nr. 5.6-124 Kauno apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėtas ir dėl pareiškėjo skundžiamų Kauno rajono policijos komisariato viršininko R. O. veiksmų 2014-02-03 buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės S. N. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą, o dėl prokurorės S. N. 2013-12-19 atsakymo Nr. 3S-854 buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014-02-03 atsakymas Nr. 3S-9765 (b. l. 22-23, 25).
Teismo vertinimu, skundžiamas Generalinės prokuratūros Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, jog naikinti Generalinės prokuratūros 2014-01-14 raštą “Dėl skundo persiuntimo” Nr. 17.2-517 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2014-01-12 skundą, reg. Nr. 5.6-124, iš naujo bei įpareigoti ją atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo V. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.