Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 2 d. nutarimu J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 192 straipsnio 1 dalį skirta 100 Lt bauda už tai, kad jis neiškraustė visų daiktų iš palėpės patalpos, taip pažeisdamas Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkto reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas projektuojant ir statant statinius, užtraukia baudą piliečiams nuo 25 iki 250 Lt.

Institucijos 2010 m. kovo 2 d. nutarimu J. M. buvo skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neiškraustė visų daiktų iš namo, esančio Suomių g. 14, Kaune, palėpės patalpos, taip pažeisdamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkto reikalavimus.

Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punktas (redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) numatė, kad draudžiama palėpėse įrengti sandėlius, gamybines patalpas, išskyrus kūrybines dirbtuves. Jos turi būti užrakintos, langai ir stoglangiai įstiklinti, o raktai – laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/2004). Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 74 p., administracinė byla Nr. N6-1313/2006). Teisinė atsakomybė, kylanti taikant ATPK, savo pobūdžiu yra, be kita ko, ir baudžiamoji. Taigi šios atsakomybės rūšiai su tam tikrais pakeitimais taikytini baudžiamojoje teisėje galiojantys principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148/2004).

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarime nurodyta, kad neiškraustydamas visų daiktų iš namo palėpės, J. M. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkto nuostatas. Tačiau iš aukščiau cituoto Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkto reglamentavimo matyti, kad jame nėra įtvirtintas draudimas laikyti daiktus namo palėpėje. Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punktas įtvirtina draudimą inter alia palėpėse įrengti sandėlius, tačiau šis draudimas nėra detaliau apibūdintas ir minėta nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Pažymėtina, kad Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 buvo išdėstytos nauja redakcija, kurio ankstesnės redakcijos 33 punkto norma buvo papildyta nurodant, jog draudžiama palėpėse laikyti bet kokias medžiagas (taisyklių 72 punktas (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija)). Toks Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkto reguliavimo papildymas tik patvirtina, kad draudimas palėpėje įrengti sandėlį negali būti aiškinimas kaip draudžiantis palėpėje laikyti bet kokius daiktus. Teisinė atsakomybė asmenims negali kilti plečiamai aiškinant teisės normas, todėl šiuo atveju nenustačius, kad namo, esančio Suomių g. 14, Kaune, palėpėje būtų buvęs įrengtas sandėlis, Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių 33 punkte įtvirtintų draudimų pažeidimo nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla J. M. atžvilgiu nutraukta, nenustačius ATPK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

B. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.