- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2-2094-658/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo- A. L. skundo (ieškinio) dėl neturtinės ir turtinės žalos bei negautų pajamų priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą skundu, kuriuo prašo priteisti 30 000 Lt moralinės žalos, 5990 Lt materialinės žalos ir 1250 Lt negautų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu jis neteismingas tam teismui.
Sprendžiant bet kurios bylos teismingumo klausimą, būtina nustatyti jos rūšinį (dalykinį) bei teritorinį teismingumą.
Nustatant rūšinį (dalykinį) teismingumą, atsakoma į du klausimus. Pirma, kurios rūšies teismas (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) turi nagrinėti bylą. Antra, nustatoma teismų sistemos grandis, kurios teismas nagrinės bylą kaip pirmoji instancija.
Iš pateikto procesinio dokumento įmanoma suprasti, jog žalos atsiradimą ieškovas kildina dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jį sulaikant ir kalinant tiriant baudžiamąją bylą, t.y. atliekant Baudžiamojo proceso kodekso numatytus veiksmus. Todėl toks ginčas laikytinas civiliniu ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.
LR CPK 26 str. nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.
LR CPK 27 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad pagal ieškinio sumą (kuri šiuo atveju yra 37 240 Lt) toks ginčas nagrinėtinas apylinkės, o ne apygardos teisme.
Savo procesiniame skunde ieškovas net nenurodo ką jis traukia atsakovu, t.y. nenurodo iš ko jis prašo priteisti žalą. Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė numato, jog ieškiniai nagrinėjami pagal atsakovo buveinę ar gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Tačiau šiuo atveju, ieškovui nenurodant atsakovo, teismas negali nurodyti į kokį teismą jis galėtų kreiptis pagal šią taisyklę. Tačiau paaiškintina, jog ieškovas gali vadovautis CPK 30 str. 7d., kuri numato ieškovo teisę pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą. Iš dokumento matosi, jog ieškovas savo nuolatinę gyvenamąją vietą laiko Pravieniškių II-ame kaime, Kaišiadorių raj., todėl su ieškiniu gali kreiptis ir į Kaišiadorių raj. apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo- A. L. skundą (ieškinį) dėl neturtinės ir turtinės žalos bei negautų pajamų priteisimo atsisakyti priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Išaiškinti jam teisę su ieškiniu kreiptis į Kaišiadorių raj. apylinkės teismą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.