- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- eI-9075-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02044-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
- 7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 16398 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019) ir įpareigoti Šiaulių miesto administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos I. V. 2019 m. balandžio 23 d. prašymą – paraišką Nr. 5155 „Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos“ toje dalyje, kurioje jai kompensacijos neskirtos.
Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėja) skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 16398 (toliau – Sprendimas) netenkino I. V. prašymo skirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019) pareiškėjos I. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. I. V. 2019 m. balandžio 8 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) ,,Šiaulių energija“ yra sudariusi Įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti. I. V. prašymą – paraišką Nr. 5155 dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui pateikė 2019 m. balandžio 23 d. Sprendime nurodoma, kad prašymas–paraiška dalyje dėl būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijų nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. netenkintas. Minėtame Sprendime nurodoma, kad prašymas skirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. netenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNGĮ) 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu (įsiskolinusieji už būsto šildymą, ir (ar) karštą vandenį, nėra sudarę sutarties su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas nėra priteisęs apmokėti skolą). Su aukščiau paminėto Sprendimo argumentais neskirti I. V. prašomos kompensacijos nesutinka ir nurodo, kad PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte - Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo: neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo. Mano, kad įstatymo leidėjas nenumatė ribojimo/draudimo, kad kompensacija mokama tik nuo to mėnesio nuo kurio sudaryta sutartis dėl skolos apmokėjimo, įstatymu numatytas reikalavimas kreipimosi dėl kompensacijų metu būti sudariusiam sutartį dėl skolos apmokėjimo. I. V. 2019 m. balandžio 8 d. su AB ,,Šiaulių energija“ sudarė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti, kurioje nurodoma, kad 131,29 Eur įsiskolinimą, susidariusį iki 2019 m. balandžio 8 d., (t.y. už sausio – kovo mėn.) įsipareigoja mokėti kiekvieną mėnesį po 20 Eur. Įsiskolinimą I. V. pradėjo mokėti iš karto po sutarties sudarymo. I. V. prašymą–paraišką Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriui pateikė 2019 m. balandžio 23 d. Mano, kad vadovaujantis PSPNGĮ 21 straipsnio 4 dalies nuostatomis I. V. teisę į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensaciją įgijo nuo 2019 m. vasario mėnesio, todėl įvertinus teisės aktų reikalavimus nepagrįstai ir neteisėtai I. V. ši kompensacija buvo neskirta. Teigia, kad Ginčų komisijos sprendime Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019 taikytas sisteminis PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimas neatitinka pačios PSPNGĮ paskirties ir taikymo, kadangi nepagrįstai susiaurinta asmens teisė gauti kompensacijas, kas negali būti toleruojama viešoje teisėje. Siekiant nustatyti teisės normos prasmę, reikia išmanyti jos ryšius su kitomis normomis. Pirmiausia nustatoma normos vieta teisės sistemoje, teisės šakoje, institute. Paskui nustatomos logiškai su norima išaiškinti norma susijusios normos ir žinios apie jų turinį panaudojamos aiškinamos normos esmei tikslinti. Reikia atsižvelgti į funkcinius teisės normų ryšius, veikiančius aiškinamos normos prasmę. Taigi analizuojant sisteminį aiškinimo būdą ir vertinant sisteminiu teisės aiškinimo būdu įstatymą siekiamą išaiškinti teisės normų teisinį reguliavimą (šiuo atveju PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad sprendime Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019 siekiama šias teisės normas pagal teisės aiškinimo apimtį aiškinti siaurai, o tai reikštų, jog de facto teisės aiškinimas ne atskleidžia, o keičia teisės normos turinį, tai neatitinka teisės aiškinimo sampratos ir paskirties. Mano, kad aiškinant minėto įstatymo normas būtina nustatyti tikrąją teisės normos prasmę, o remiantis teisine argumentacija pasakyti, kodėl sprendimuose pateikiama tokia siaura teisės normos prasmė yra racionali, protinga, pagrįsta. Šioje byloje būtina įvertinti ir pareiškėjos I. V. sveikatos būklę, kuri tiesiogiai lemią jos teisinio išprusimo ir suvokimo lygį. Dėl savo sveikatos būklės pareiškėja netinkamai suvokė prioritetą, kad š. m. vasario – kovo mėnesiais būtina ne tik tvarkytis neįgalumo nustatymo procedūras ir formalumus, bet ir dokumentus kompensacijai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. V. nurodė, kad savo pateiktą skundą palaiko, o pareiškėjos atstovas advokatas Vilmantas Poškus papildomai nurodė, kad ginčas yra dėl teisės akto taikymo apimties. Mano, kad atsakovė 2019 m. gegužės 29 d. Sprendimu netinkamai taikė teisės normas, kurios reglamentuoja asmenims teikiamos kompensacijos apimtį. Mano, kad neteisingai buvo taikomas įstatymas dėl kompensacijų skyrimo asmenims, nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas-paraiška dėl kompensacijos už karštą vandenį ir šildymo skyrimą už 2019 m. vasario mėnesį. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja į savivaldybės administraciją dėl galimos kompensacijos kreipėsi balandžio mėnesį, sudariusi su Šiaulių energija įsiskolinimo mokėjimo kompensacijos sutartį 131,29 Eur, o prašymą kompensacijai gauti pateikė 2019 m. balandžio 23 d., mano, kad tokiu atveju atsakovė įsipareigojo mokėti kompensaciją už visus esamus 2019 metus iki balandžio mėnesio. Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis pareiškėja tokią kompensaciją įgijo du mėnesius atgal, nes tokia teisė atsirado ne nuo sutarties sudarymo, o nuo paraiškos pateikimo savivaldybei dienos, t. y. į šį laikotarpį patenka ir vasario mėnuo. Mano, kad atsakovė, nusprendusi, jog pareiškėjai priklauso kompensacija tik nuo balandžio mėnesio, Įstatymą aiškino nepagrįstai jį susiaurindama ir taip pažeidė pareiškėjos teises.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos I. V. skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėja atsakovei pateikė prašymą-paraišką Nr. 5155 piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) dėl būsto šildymo išlaidų, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų už 2019 m. vasario mėnesį kompensacijai gauti skyrimo, kurio 2 punktu patvirtino, kad paskutinį kartą informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai gauti, teikė 2019 m. vasario 7 d. Pareiškėja nurodė, kad informacija nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia, kadangi ji informaciją buvo pateikusi pirminiame prašyme (visus reikalingus duomenis socialinei paramai gauti, bei informaciją apie pageidaujamą informacijos gavimo būdą, t. y. paštu, korespondencijos gavimo adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateiktoje paraiškoje – prašyme Nr. 5155 prašė skirti: 1) būsto šildymo kompensaciją už vasario mėnesį; 2) karšto vandens išlaidų kompensaciją už vasario mėnesį ir 3) geriamojo vandens kompensaciją. Atsakovė 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. (28.4.40).SSP-2524 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nustatymo“ informavo pareiškėją, kad pagal jos 2019 m. balandžio 23 d. pateiktą prašymą-paraišką Nr. 5155 būsto šildymo ir karšto vandens kompensacija už vasario mėnesį neskirta. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą-paraišką Nr. 5155 buvo vertinama turima informacija, jog pareiškėja yra įsiskolinusi akcinei bendrovei Šiaulių energija ir prie dokumentų yra pateikusi įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti (sutartis sudaryta 2019 m. balandžio 8 d.), kuria įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 20 Eur skolos. Atsakovė raštu pareiškėjai paaiškino, jog Sprendimu „nustatyta, kad neturite teisės į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 21 straipsnio 4 dalimi, kuriose nurodoma, kad įsiskolinusieji už būsto šildymą ar karštą vandenį turi teisę į kompensacijas, kai yra sudarę su energijos tiekėju sutartį dėl įsiskolinimo apmokėjimo. 2019 m. balandžio 4 d. Jūs sudarėte įsiskolinimo mokėjimo sutartį su AB „Šiaulių energija“, todėl teisę į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas įgijote nuo balandžio mėnesio“. Pareiškėja nesutikdama su atsakovės Sprendimu pateikė Ginčų komisijai skundą, kuriuo prašė Sprendimą panaikinti toje dalyje, kuria pareiškėjos prašymas-paraiška nebuvo tenkintas. Ginčų komisija sprendimu Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019) nurodė, kad įvertinusi teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes padarė išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisiškai pagrįstas. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjos skundas Ginčų komisijai paduotas 2019 m. liepos 24 d., todėl laikytina, kad yra praleistas individualaus administracinio teisės akto apskundimo vieno mėnesio terminas. Atsakovės nuomone pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, kadangi skundžiamas atsakovės sprendimas Nr. 16398 buvo priimtas 2019 m. gegužės 29 d. Pareiškėjai skundžiamas Sprendimas buvo išsiųstas paštu 2019 m. birželio 5 d. Kada minėtą siuntą pareiškėja gavo, nežinoma, tačiau mano, kad antrą – trečią dieną po išsiuntimo. Atsakovės nuomone data, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui pateikti – 2019 m. birželio 8 d. Pareiškėja skunde Ginčų komisijai nebuvo nurodžiusi atsakovės rašto ir Sprendimo gavimo paštu datos. Skundo dalyje dėl termino skundui paduoti atnaujinimo buvo nurodoma tik tai, kad pareiškėja, susipažinusi su Sprendimu, nusprendė jį apskųsti Ginčų komisijai ir pasinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjai suteikta 2019 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-T-1737-11790. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad pareiškėja, teikdama prašymą tarnybai jau buvo praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti dėl Sprendimo, tuo pačiu praleido šį terminą skundui paduoti ikiteismine tvarka. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja nesutikdama su Sprendimu nurodė, kad šiuo atveju įstatymo leidėjas nenumatė ribojimo/draudimo, kad kompensacija mokama tik nuo to mėnesio, nuo kurio sudaryta sutartis dėl skolos apmokėjimo, nes įstatymu numatytas reikalavimas kreipimosi dėl kompensacijų metu būti sudariusiam sutartį dėl skolos apmokėjimo. Nurodo, kad su tokia pareiškėjos nuomone sutikti negali. Pareiškėjai nebuvo nustatyta teisė į kompensacijas už 2019 m. vasario mėnesį, kadangi ginčijamas Sprendimas neskirti pareiškėjai kompensacijų priimtas vadovaujantis PSPNGĮ 21 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. Pareiškėja, laikotarpiu, už kurį norėjo, kad būtų paskirta kompensacija, t. y. vasario mėnesį, dėl turimo įsiskolinimo neturėjo teisės į prašomas kompensacijas, todėl, kad įsiskolinimo mokėjimo sutartį su AB „Šiaulių energija“ sudarė tik 2019 m. balandžio 8 d. Pareiškėja pati nesiėmė savalaikių veiksmų dėl skolų apmokėjimo arba dėl sutarties sudarymo anksčiau, todėl jai atsisakyta skirti kompensaciją už 2019 m. vasario mėnesį. Pareiškėjai nesudarius skolų apmokėjimo sutarties su komunalinių paslaugų tiekėju nuo vasario mėnesio, atsakovės nuomone, pagrįstai vertinta, kad pareiškėja neatitiko PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo, todėl atsakovė vadovaudamasi PSPNGĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų. Kadangi pareiškėja pateikė 2019 m. balandžio 8 d. sudarytą įsiskolinimo mokėjimo sutartį su AB „Šiaulių energija“, teisę į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas įgijo nuo balandžio mėnesio. Pareiškėja teigia, kad skundžia atsakovės Sprendimą, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu jis yra skundžiamas, kokie jo trūkumai, pareiškėjos skunde nurodomas tik netinkamas PSPNGĮ taikymas, kitų argumentų, kuo Sprendimas yra neteisėtas, kuo jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nepateikia. Akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės savo skunde nesutinka su tuo, kaip atsakovė vertino ir taikė PSPNGĮ normas, kurios reglamentuoja kompensacijų skyrimo tvarką. Mano, kad atsakovės veiksmai šioje situacijoje atitinka gerojo viešojo administravimo principą, Sprendimas aiškus ir motyvuotas, informacija pareiškėjai buvo pateikta laiku ir tinkamai, išsamiai detalizuojant dėl ko ir kokiu pagrindu buvo nepaskirtos prašomos kompensacijos. Atsakovė nurodė, kad pritaria Ginčų komisijos sprendimui Nr. 21R3-43(AG-38/2016-2019) ir naudotam sisteminiam PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 4 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų aiškinimui, kad kompensacijos skiriamos tik asmenims, turintiems teisę gauti kompensacijas, o turintiems teisę gauti kompensacijas asmenims kompensacijos skiriamos, jeigu asmenys kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Jūratė Prielaidienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos skyrimo už karštą vandenį, šildymą ir šaltą vandenį gavo balandžio mėnesio pabaigoje. Nurodo, kad pareiškėja ir anksčiau yra kreipusis į savivaldybę dėl kompensacijos skyrimo ir žinojo jos skyrimo tvarką, tačiau tik šį kartą minėtos kompensacijos tinkamai nesusitvarkė. Vasario mėnesį pareiškėjai buvo paaiškinta, kad į savivaldybę ji turi kreiptis, sudariusi sutartį su akcine bendrove „Šiaulių energija“, nes jau tuo metu buvo žinoma, kad pareiškėja įsiskolinimą už šildymą turi. Pareiškėja sutartį sudarė balandžio mėnesį ir kreipėsi į savivaldybę, prašydama kompensacijos už vasario ir kovo mėnesius. Atsakovė, vertindama pareiškėjos prašymą, rėmėsi PSPNGĮ 21 straipsniu, kuriame numatyta, kad kompensacijos skiriamos trims mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turėjo teisę į kompensaciją, pirmos dienos. Tačiau kompensacija negali būti paskirta daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu už kurį skiriamos kompensacijos turi teisę gauti kompensaciją. Taigi atsakovė vertino tai, kad laikotarpiu už kurį pareiškėja prašo kompensacijos, t. y. už vasario mėnesį, sutarties sudariusi nebuvo. Pareiškėja už mėnesį, už kurį prašo kompensacijos, teisės į ją neturėjo, nes skola buvo susidariusi nuo sausio mėnesio. Atsakovės atstovė nurodė, kad sprendimas taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis laiku per vieną mėnesį dėl Sprendimo apskundimo, todėl ginčų komisijai pateikė skundą, praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą, todėl mano, kad ir šiuo pagrindu skundas turėtų būti atmestas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 16398 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. V. 2019 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą-paraišką Nr. 5155 „Piniginei socialinei paramai gauti“, prašydama skirti būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų bei geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2019 m. vasario mėnesį. Minėtame prašyme-paraiškoje patvirtino, kad paskutinį kartą 2019 m. vasario 7 d. pateikta informacija, reikalinga piniginei socialinei paramai gauti, nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia. 2019 m. balandžio 8 d. pareiškėja I. V. sudarė su AB „Šiaulių energija“ Įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti, kuria įsipareigojo kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. balandžio mėnesio mokėti po 20 Eur skolos (bendras įsiskolinimas iki 2019 m. balandžio 8 d. – 131,35 Eur). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 16398 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nustatė, kad teisės (įsiskolinusiems) į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas pareiškėja neturi ir prašymas yra netenkintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte (įsiskolinusieji už būsto šildymą, ir (ar) karštą vandenį, nėra sudarę sutarties su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas nėra priteisęs apmokėti skolą) numatytais pagrindais. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr.(28.4.40) SSP-2524 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nustatymo“ nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 16398 pareiškėja neturi teisės į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., įsiskolinimo mokėjimo sutartį su AB „Šiaulių energija“ sudarė 2019 m. balandžio 4 d., todėl teisę į būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas įgijo nuo balandžio mėnesio.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) skirtas nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (PSPNGĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad asmuo, kuris skolingas už būsto šildymą, karštą vandenį, turi teisę į kompensacijas, jeigu su energijos, vandens tiekėjais yra sudaręs sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. pareiškėja ir AB „Šiaulių energija“ pasirašė Įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti. Sutartyje nurodyta, kad įsiskolinimas iki 2019 m. balandžio 8 d. yra 131,35 Eur, o pareiškėja įsipareigojo kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. balandžio mėnesio mokėti po 20,00 Eur skolos.
Aptartu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja 2019 m. vasario mėnesį buvo skolinga už būsto šildymą ir ar minėtu laikotarpiu buvo sudariusi sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. pateiktoje AB „Šiaulių energija“ sąskaitoje nustatytas 94,49 Eur įsiskolinimas. Bendra mokėtina to mėnesio suma – 141,18 Eur. Iš pridėto „Perlas paslaugos“ mokėjimo kvito matyti, kad dalis nurodyto įsiskolinimo (70,00 Eur) sumokėta 2019 m. balandžio 8 d. Pareiškėja įsiskolinimo mokėjimo sutartį su AB „Šiaulių energija“ pasirašė tik 2019 m. balandžio 8 d., todėl teismas daro išvadą, kad prašydama kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį už 2019 m. vasario mėnesį pareiškėja buvo skolinga minėtai bendrovei ir nebuvo sudariusi įsiskolinimo mokėjimo sutarties, t. y. neatitiko PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto reikalavimo.
PSPNGĮ 21 straipsnyje detalizuotas piniginės socialinės paramos skyrimas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. PSPNGĮ 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-pareiškimo pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensaciją.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 29 d. sprendime „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ aiškiai nurodė faktines aplinkybes bei teisės aktus, kuriais remiantis skundžiamas aktas buvo priimtas. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodė, kokiu pagrindu pareiškėjos prašymas-paraiška netenkinta, t. y. PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu – įsiskolinusi už būsto šildymą nebuvo sudariusi sutarties dėl dalies skolos apmokėjimo.
Atsakovė prašė atmesti pareiškėjos skundą, nes pastaroji kreipėsi teisinės gynybos praleidusi įstatyme numatytus terminus. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2019 m. liepos 25 d. rezoliucija atnaujino skundo padavimo terminą.
Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymu nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 8–9 punktai nustato, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, arba jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, administracinė byla nutraukiama. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Pareiškėja I. V., kreipdamasi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, prašė terminą skundui paduoti atnaujinti, nurodydama, kad turi neįgalumą, neturi teisinio išsilavinimo, todėl negali parengti teisiškai kvalifikuoto procesinio dokumento; dėl neįgalumo yra tik iš dalies darbinga, o pajamas sudaro tik skirta neįgaliojo pensija. Dėl sunkios finansinės padėties sumokėti už advokato teisines paslaugas neturi finansinių galimybių. 2019 m. liepos 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1737-11790 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos .
Pareiškėjos skundžiamas Sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. (28.4.40) SSP-2524 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nustatymo“ išsiųstas pareiškėjai. I. V. nenurodo ir nepateikia duomenų, kad minėtas sprendimas būtų įteiktas vėlesne data, kurie pagrįstų, kad 2019 m. liepos 24 d., kada ji kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, skundo padavimo terminas nebuvo praleistas. Teismas taip pat nurodo, kad pareiškėja į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių kreipėsi 2019 m. liepos 12 d., t. y. jau praleidusi ABTĮ 29 straipsnyje numatytą terminą skundžiamam sprendimui apskųsti ir nepateikė priežasčių, kurios įtakojo tokį pareiškėjos elgesį.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas gali būti atnaujinamas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys – neįgalumas, teisinio išsilavinimo neturėjimas, sunki finansinė padėtis yra subjektyvios priežastys, kurios lėmė, kad pareiškėja pati pasirinko tokį savo elgesio modelį. Pareiškėja dėl savo pasirinkto elgesio modelio į Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi jau praleidusi skundo padavimo terminą.
Taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo pačios pareiškėjos valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. kad neturi teisinio išsilavinimo, turi neįgalumą bei sunkia finansine padėtimi.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius nepagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti ir nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundą, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019) naikintinas ir byla nutrauktina.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėja neįgijo įstatymuose numatytos teisės kreiptis į teismą, nes praleido kreipimosi į teismą terminą, todėl išlaidų atlyginimo klausimas pareiškėjos naudai nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 103 straipsnio 9 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 21R3-43(AG3-38/26-2019) ir bylą nutraukti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.