Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-1007/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1-1978-1007/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43723-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43723-2019-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.20.13.;2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.12.2.8.; 25.4.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamajam S. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis sugyventinę, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (teistumas neišnykęs):

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2013 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį subendrinta ir sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių bausmė, bausmę atlikęs 2015 m. liepos 24 d.;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį sumažinta 36 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams, bausmę atlikęs 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. kovo 1 d, įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą;

5) Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sumažinta galutine bausme – 76 MGL (3800 Eur) bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams, nutarta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 730,00 Eur, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. D. 2019 m. spalio 13 d. apie 3.29 val., kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) miesteliu, (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL 0127 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

1.1. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas 2019 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (baudžiamojo poveikio priemonės pradžia 2019 m. rugpjūčio 22 d.), 2019 m. spalio 10 d. būdamas rašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, padarė nusikalstamą veiką, tai yra 2019 m. spalio 13 d. 3.29 val., kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) miesteliu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė, jog gyvena su sugyventine R. Š. (duomenys neskelbtini). Spalio 12 dieną gėrė alų, išgėrė apie 6 skardines 4,6 laipsnių stiprumo alaus. Apie 12 val. nakties susipyko su sugyventine dėl šeiminių aplinkybių, susinervino ir išvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pas mamą. Nežino, kiek laiko važiavo. Smarkiai išgėręs nesijautė. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) buvo sustojęs padėti žmogui, galvojo sugedo automobilis. Policijos pareigūnai jį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) miesteliu. Alkotesteriu patikrino jo neblaivumą, pirmuoju kartu jam buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, antruoju – 1,58 promilių. Su alkotesterio parodymais sutinka. Nurodė, jog transporto priemonė buvo pirkta už jo pinigus, tačiau registruota sugyventinės vardu, nes jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o sugyventinė turi ir automobiliu važinėjo į darbą. Tačiau susipykę su sugyventine surašė pirkimo – pardavimo sutartį, todėl automobilis yra jo nuosavybė. Sutinka, jog automobilis būtų konfiskuotas. Nurodė, jog vairavo, kuomet jam teismas buvo uždraudęs vairuoti transporto priemones, nes anksčiau buvo padaręs panašaus pobūdžio nusikaltimą. Probacijos tarnyboje jam išaiškino, kad negali vairuoti transporto priemonių, įteikė baudžiamąjį įsakymą. Jei būtų blaivus, nebūtų padaręs šios nusikalstamos veikos, alkoholis įtakojo jo veiksmus. Nurodė, kad dėl vairavimo neblaiviam yra teisiamas trečią kartą, anksčiau paskirtos baudos savanoriškai nėra sumokėjęs, nes dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti ir neturi pajamų. Nuo alkoholizmo nesigydė, tačiau jei teismas įpareigotų, gydytųsi.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. nurodė, kad kartu su S. D. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 2 metus. S. jai buvo davęs pinigų, už kuriuos ji maždaug prieš tris mėnesius nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį priregistravo savo vardu, kadangi turi vairuotojo pažymėjimą ir automobilis turėjo priklausyti jai. 2019 m. spalio 13 d. S. D.namuose (duomenys neskelbtini) rajone vartojo alų. Kiek jis išgėrė, ji nematė, tačiau jai atrodė, kad jis nebuvo labai neblaivus. Ji tą vakarą alkoholio nevartojo. Ji susipyko su S. D.dėl smulkmenų, todėl šis norėjo, kad ji jam atiduotų pinigus arba perrašytų automobilį, todėl jie pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje ji S. D.perleido automobilį. Po to ji nuėjo miegoti. S. D. žinojo, kur yra padėti automobilio rakteliai. Kad jis važiuos automobiliu, ji nepagalvojo, girdėjo kaip jis išėjo iš kambario, tačiau nežiūrėjo kur. 2019 m. spalio 13 d., ryte, gal po 4.00 val., S. jai skambino, tačiau ji neatsiliepė, paskui jis jai parašė žinutę, kad jį pagavo policija. Ar jis vartojo alkoholį išvažiavęs iš namų, negali pasakyti. Namuose gėrė alų, jis jai nepasirodė stipriai neblaivus. Automobilis jai nebepriklauso ir nebereikalingas, apie jo išregistravimą 15 dieną pranešė VĮ „Regitra“, todėl automobilis gali būti konfiskuotas. Su S. D.susitaikė ir šiuo metu gyvena kartu (b. l. 41–43).

3.2. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje 2019 m. spalio 13 d. nurodoma, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. Š. (b. l. 37); Iš 2019 m. spalio 13 d. 1.58 val. pasirašytos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog R. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 200 Eur pardavė S. D. (b. l. 48).

3.3. Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog 2019 m. spalio 13 d. 3.24 val., telefonu gautas asmens pranešimas, jog jis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje mato pilkos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja akivaizdžiai neblaivus vairuotojas (b. l. 9–13).

3.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2019 m. spalio 13 d. ji dirbo kartu su būrio vadu O. Š. ir tyrėja K. K., kai 3.24 val. buvo gautas pranešimas apie neblaivų vairuotoją. Jiems nuvykus į nurodytą vietą, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) miestelį, ji sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, jog vairuotojas yra S. D.. Bendraudama su vairuotoju pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl vairuotojo blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, 3.34 val. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, 3.50 val. – 1,58 promilių. Taip pat paaiškėjo, jog S. D. neturi vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 14–15).

3.5. 2019 m. spalio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad S. D. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFL 0127 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmasis tikrinimas buvo atliktas 3.34 val., nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo, atlikto 3.50 val., metu nustatytas 1,58 promilių neblaivumas (b. l. 16).

3.6. Iš 2019 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentele matyti, jog įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini), ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) miestelį, kurioje apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris kartu su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktu paimtas. Daiktai 2019 m. spalio 16 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Iš 2019 m. spalio 13 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–33).

3.7. 2018 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 54 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 36 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis bei 68 straipsniu, S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams (b. l. 116–121).

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Iš 2019 m. vasario 15 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, jog S. D. su 2018 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones – atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasirašytinai susipažindintas 2019 m. vasario 15 d. (b. l. 133–140).

3.9. 2019 m. liepos 30 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 120 MGL (6000,00 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir S. D. paskirta sumažinta bausmė – 80 MGL (4000,00 Eur) bauda. Į bausmės laiką nutarta įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-07-13 iki 2019-07-15, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti galutinę bausmę – 76 MGL (3800,00 Eur) baudą. Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, uždraudimas jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, 3 (trejus) metus. Nutarta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 730,00 Eur (b. l. 111–115).

3.10. Iš 2019 m. spalio 10 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano matyti, jog S. D. su 2019 m. liepos 30 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamuoju skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimu naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones – atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už pažeidimus dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasirašytinai susipažindintas 2019 m. spalio 10 d. (b. l. 126–132).

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. D. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę neblaivus vairavęs transporto priemonę ir vengęs atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, baudžiamųjų poveikių priemonių vykdymo priežiūros planai ir kiti. S. D. abi nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia: suvokė, kad automobilį vairuoja neblaivus, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už vengimą atlikti ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, taip vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

5. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

5.1. Kaltinamasis S. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Nusikalto būdamas ne kartą teistas (teistumas neišnykęs), paskutinius du kartus už transporto priemonių vairavimą (2018 m. spalio 7 d., 2019 m. liepos 13 d.) neblaiviam, Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 76 MGL (3800 Eur) baudos nesumokėjęs (b. l. 101–110). Ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus – du kartus už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 96–100). Nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nors nurodo, jog dirbo užsienyje, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gavęs legalių pajamų. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (5.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. D. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai – laisvės atėmimą ir areštą, nustatant jų terminus didesnius už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį bei skirtiną už padarytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).

5.3. Kadangi S. D. viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

5.4. Kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7.1. Kaltinamasis S. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pasiruošęs keisti savo gyvenimo būdą ir teismui įpareigojus gydytis nuo alkoholizmo, nebevartoti alkoholio. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas.

8. Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bauda – 76 MGL (3800 Eur) bauda, nustatant, jog bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme S. D. išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 13 d. 3.35 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 12.02 val., ir laikytina jį atlikus dalį bausmės, vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a)).

10. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

10.1. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl anksčiau galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

11. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

11.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis S. D. sistemingai ir piktybiškai daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, bei baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

11.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad S. D. nusikalstamas veikas padarė anksčiau ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka ir už analogiškus neteisėtus veiksmus, dėl anksčiau jam paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių jokių išvadų nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertino, pasitaisyti nelinkęs, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam maksimaliam – ketverių metų terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

12.1. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

12.2. Narinėjamu atveju transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esanti 2019 m. spalio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, VĮ „Regitra“ duomenys, bei kaltinamojo ir liudytojos R. Š. parodymai patvirtina, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam S. D., todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 4 dalys).

13. Kardomosios priemonės – 2019 m. spalio 13 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–86), dokumento paėmimas (b. l. 87–91), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

14. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio užvedimo raktelis, paimti įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. spalio 16 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn;

– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir 2019 m. spalio 16 d. kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, perduotinas valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje ir skirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 76 MGL dydžio (3800 Eur) bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 76 MGL dydžio (3800 Eur) baudą.

Nustatyti, jog paskirtą baudą kaltinamasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 13 d. 3.35 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 12.02 val., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės, vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– gydytis nuo alkoholizmo, gydymą pradėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

– nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. D. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio užvedimo raktelį konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;

– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės nuosavybėn Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su konfiskuota transporto priemone.

Išaiškinti kaltinamajam, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė