Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 930 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, V. B. skirta galutinė nuobauda – 930 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 27 d. 19.49 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuodama automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „BMW 316“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad V. B., vairuodama automobilį „Jeep Grand Cherokee“, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „BMW 316“, bei jį apgadino. To, kad ji pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliantė neginčija. V. B. apeliaciniame skunde teigia, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad po eismo įvykio ji pasišalino iš įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pažeidėjos teigimu, ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdama ir nesuprasdama, kad buvo apgadinta kita transporto priemonė, todėl jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnyje, sudėties – tyčios neteisėtai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tačiau tokie apeliantės argumentai – atmestini, ir jais remiantis naikinti, ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant, kad jos veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Byloje esančios automobilių fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad po smūgio į „BMW“ automobilį pastarajam nukrenta bamperis bei pabira žibinto šukės (26 b. l.); transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo automobiliui „BMW 316“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti šie defektai: priekinis bamperis, priekinis kairysis sparnas, žibintas ir posūkio žibintas (14 b. l.); eismo įvykio vietos schema (5 b. l.); apeliacinės instancijos teismui jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs, priešingai, jie pakankamai dideli, o tai rodo, kad ir smūgis turėjo būti stiprus. Tai, kad automobilių susidūrino smūgis tikrai buvo stiprus, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir tiesioginis įvykio liudytojas – N. M., ir parodė, kad smūgis buvo stiprus, jautėsi smūgio vibracija, pirmiausia išgirdo smūgį, tada pamatė nuvažiuojantį automobilį bei apgadintą „BMW“ automobilį. Kartu su juo buvę bendrakeleiviai taip pat girdėjo smūgį (39 b. l.). Būtent dėl tokių nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. B. administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jos kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad ji padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teismas neteisingai išaiškino jos kaltės turinį.

Ir nors pažeidėjos apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad ji smūgio nejuto, ką, pasak apeliantės, patvirtino ir automobilio savininkas, kuris buvo kartu automobilyje, vis dėlto tokia apeliantės versija vertinama kaip nepagrįsta ir yra atmetama. Pirma, tokie apeliantės teiginiai prieštarauja anksčiau nurodytiems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims. Antra, vertinant liudytojo R. J. parodymus, kai jis parodė, kad negirdėjo ir nejuto jokio atsitrenkimo į kitą transporto priemonę (31 b. l.), negalima neatkreipti dėmesio į jo santykį su atsakomybėn traukiamu asmeniu – V. B. jo gyvenimo draugė, bei į jo ir apeliantės pirminių paaiškinimų skirtumus, kai liudytojas R. J. parodė, kad išvažiuojant iš aikštelės girdėjo, kad kažkas susignalizavo garsiniu signalu, tačiau į tai nekreipė dėmesio (9 b. l.), tuo tarpu apeliantė teigė signalizuojančio kito automobilio negirdėjusi, nes buvo įjungusi muziką (10 b. l.). Esant aptartoms aplinkybėms apeliantės ir šio liudytojo parodymai laikytini nepagrįstais, ir jais priimant sprendimą nesiremta teisėtai ir pagrįstai.

Įvertinęs bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai duoda pagrindą neabejotinai teigti, jog V. B. pajuto įvykusį kontaktą tarp jos vairuojamo ir kito, stovėjusio automobilio, ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, V. B. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad V. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra teisingas, ir jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Būtent todėl nubaustojo asmens – V. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.