- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- I2-4676-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02721-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas) su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (15/18-7)50U-03396 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Departamentas jai išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2021 m. spalio 1 d., (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (b. l. 1–2).
Nurodo, kad Departamentas Sprendimu leidimą laikinai gyventi panaikino, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis. Pažymi, kad pareiškėjos darbdavys nutraukė su pareiškėja sudarytą darbo sutartį.
Pareiškėja paaiškina, kad jau daugiau kaip 7 metus Lietuvos Respublikoje gyvena teisėtai, t. y. turėdama leidimą laikinai gyventi. Nurodo, kad beveik visą šį laiką dirbo ir Lietuvos Respublikai mokėjo visus mokesčius, užmezgė glaudžius socialinius ryšius ir santykius, išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, būtinus Lietuvos Respublikos pilietybei gauti. Pareiškėja teigia siekianti tapti Lietuvos Respublikos piliete, tačiau tam būtina Lietuvos Respublikoje teisėtai ir nuolat gyventi 10 metų. Pareiškėja teigia, kad sutartis su darbdaviu buvo nutraukta ne pareiškėjos valia, todėl ji neturėjo galimybės kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi ar darbdavio pakeitimo.
Pažymi, kad šiuo metu yra susiradusi naują darbą, naujasis (būsimas) darbdavys kreipėsi į Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kurį pareiškėja gavo tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nurodo, kad ji kreipsis į Departamentą dėl leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Pareiškėja teigia, kad Departamentas neatsižvelgė į anksčiau pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, todėl galimai priėmė neteisėtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–14).
Departamentas nurodo, kad pareiškėja 2019 m. liepos 11 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Adra R“ pagrindu. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2019 m. liepos 11 d. pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad Departamentas 2020 m. balandžio 28 d. gavo pareiškėjos prašymą jos darbdavį UAB „Adra R“ pakeisti į UAB „Laika Logistics“. Vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti pareiškėjos darbdavį į UAB „Laika Logistics“.
Nurodo, kad Departamentas iš UAB „Laika Logistics“ 2020 m. liepos 13 d. gautu pranešimu Nr. 2007-KT-0543 buvo informuotas, jog pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. buvo atleista iš minėtoje bendrovėje einamų pareigų.
Pažymi, kad 2020 m. liepos 21 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrinęs duomenis apie pareiškėjos įsidarbinimą UAB „Laika Logistics“ nustatė, kad pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. buvo atleista iš einamų pareigų minėtoje bendrovėje.
Departamentas nurodo, kad 2020 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi pareiškėja buvo atleista iš UAB ,,Laika Logistics“ einamų pareigų.
Departamentas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos darbo sutartis su UAB „Laika Logistics“ buvo nutraukta ne pareiškėjos valia, todėl pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis į Departamentą dėl darbdavio ar leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Departamentas pažymi, kad šie pareiškėjos teiginiai yra klaidingi, kadangi kartu su 2020 m. liepos 13 d. UAB „Laika Logistics“ pranešimu Departamentas gavo pareiškėjos pasirašytą 2020 m. liepos 3 d. prašymą UAB „Laika Logistics“ direktorei atleisti pareiškėją 2020 m. liepos 7 d. iš šioje bendrovėje užimamų pareigų šalių susitarimu. Ant minėto pareiškėjos prašymo yra užrašyta UAB „Laika Logistics“ direktorės rezoliucija pareiškėją atleisti. Departamentas nurodo, kad pareiškėja iki ginčijamo Sprendimo priėmimo galėjo kreiptis į Departamentą dėl darbdavio ar leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Departamentas pažymi, kad, paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjos atleidimą, priimdamas Sprendimą jis taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas ir neturėjo diskrecijos jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 7 ir 9 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Departamentas nurodo, kad, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms jos turimo leidimo laikinai gyventi išdavimą (nusprendus pakeisti darbdavį), pareiškėja turėjo kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo arba leidimo pakeisti darbdavį, o pasibaigus darbinei veiklai – išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Departamentas teigia, kad Sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. liepos 11 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Adra R“ pagrindu (b. l. 42–52).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2019 m. liepos 11 d. pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2019 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2021 m. spalio 1 d. (b. l. 5).
Departamentas 2020 m. balandžio 28 d. gavo pareiškėjos prašymą jos darbdavį UAB „Adra R“ pakeisti į UAB „Laika Logistics“ (b. l. 24).
Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti pareiškėjos darbdavį į UAB „Laika Logistics“ (b. l. 27).
Departamentas iš UAB „Laika Logistics“ 2020 m. liepos 13 d. gautu pranešimu Nr. 2007-KT- 0543 buvo informuotas, jog pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. buvo atleista iš minėtoje bendrovėje einamų pareigų (b. l. 38–39).
Departamentas, Sodros informacinėje sistemoje 2020 m. liepos 21 d. patikrinęs duomenis apie pareiškėjos įsidarbinimą UAB „Laika Logistics“, nustatė, kad pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. buvo atleista iš einamų pareigų minėtoje bendrovėje (b. l. 53–54).
Departamentas 2020 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kadangi pareiškėja buvo atleista iš UAB ,,Laika Logistics“ einamų pareigų (b. l. 58–59).
Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 4 d. priėmė sprendimą ,,Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ Nr. V3(19.1)-1037 (b. l. 6).
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1–2).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas.
Pagrindai, kuriems esant gali būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2019 m. liepos 15 d. galiojusi redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, ketindama dirbti UAB ,,Adra R“, pateikė Departamentui prašymą ir papildomus dokumentus. Departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Departamento 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjai buvo leista darbdavį pakeisti į UAB ,,Laika Logistics“.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Taigi iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad pareiškėja, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms jos turimo leidimo laikinai gyventi išdavimą (keisdama darbdavį), privalėjo laikytis imperatyvios nuostatos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, t. y. su prašymu kreiptis į Departamentą, tačiau to nepadarė.
Pareiškėja skunde teigia, kad sutartis su darbdaviu UAB ,,Laika Logistics“ buvo nutraukta ne pareiškėjos valia, todėl ji neturėjo galimybės kreiptis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi ar darbdavio pakeitimo. Iš byloje esančio UAB ,,Laika Logistics“ 2020 m. liepos 13 d. pranešimo Nr. 2007- KT-0543 matyti, kad su pareiškėja darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu) (b. l. 38–39). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pateikė darbdaviui 2020 m. liepos 3 d. pasirašytą prašymą atleisti ją iš UAB ,,Laika Logistics“ užimamų pareigų 2020 m. liepos 7 d. šalių susitarimu (b. l. 41). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl darbdavio ar leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į Departamentą, nesidomėjo savo teisine padėtimi, nesiėmė priemonių savo situacijai spręsti. Teismo nuomone, pareiškėja, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje daugiau nei 7 metus ir kuri ne vieną kartą sprendė klausimus, susijusius su leidimo laikinai gyventi išdavimu (pakeitimu), turėjo būti susipažinusi su teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu laikinojo leidimo išdavimą (pakeitimą). Teismas pažymi, kad būtent pačios pareiškėjos nepakankamai aktyvūs veiksmai sąlygojo leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Pažymėtina, kad ginčijamas Departamento Sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks bent vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir sąlygas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Departamentas, nustatęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.