Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-02 · Byla Nr. Iv-1830-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
Iv-1830-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
AB „Lithun“
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Ramūnas Kontrauskas
Kategorijos
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1830-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00050-2012-3)Procesinio sprendimo kategorija 9.10, 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lithun“ atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Michalui Stasilovičiui (Michal Stasilovič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lithun“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

AB „Lithun“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovė) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-5430 (toliau – ir sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430) bei įpareigoti VMI išnagrinėti AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d. prašyme išdėstytus reikalavimus visas AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinti beviltiškomis ir sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d. priverstinio išieškojimo procedūras.

Pareiškėja nurodė, VMI sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-5430 atsisakė priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymo sustabdyti mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d. priverstinio išieškojimo procedūras ir pripažinti jas beviltiškomis. Pažymėjo, kad skundžiamą sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-5430 VMI pagrindė tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti ir Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. sprendime Nr. (12.12-30-8)-46-40528, kuriuo Vilniaus AVMI atsisakė priimti sprendimą dėl prašymo atleisti pareiškėją nuo baudų ir delspinigių minėtu laikotarpiu, t. y. sprendimu Nr. (23.1-08)-RNA-5430 VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymą, nes jame išdėstyti neva analogiški prašymai ir motyvai nagrinėjami Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011, kurioje bus nustatyti šiam prašymui reikšmingi juridiniai faktai. Pasak pareiškėjos, toks atsakovės sprendimas trukdo pareiškėjai įgyvendinti teises, susijusias nepriemokų pabaiga (pripažinimu beviltiškomis / atleidimu nuo jų), dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-5430 priėmė neįgaliotas subjektas. Pažymėjo, kad su 2011 m. liepos 11 d. prašymu AB „Lithun“ kreipėsi į Vilniaus AVMI ir jokie teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjos mokestinių nepriemokų administravimas būtų perduotas VMI, pareiškėjai nėra žinomi. Nurodė, kad UAB „Lithun“ nėra gavęs jokių pranešimų iš Vilniaus AVMI, kad prašymas (visas ar dalyje) būtų įstatymų nustatyta tvarka perduotas kitam viešojo administravimo subjektui, be to, Vilniaus AVMI 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (14.3)-46-31340 informavo, kad nagrinėja prašymą dėl mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinimo beviltiškomis, stabdymo bei atleidimo nuo baudų ir delspinigių, todėl, pareiškėjos manymu, sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 yra neteisėtas, nes priimtas įgaliojimų tam neturinčio subjekto.

Pareiškėjos nuomone, sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų. Nurodė, kad sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-5430 išvada dėl reikalavimų ir motyvų 2011 m. liepos 11 d. prašyme ir administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 pateiktame skunde tariamo analogiškumo nėra motyvuojama, atsakovė nevertino šių reikalavimų esmės, nors reikalavimų dalykas skirtingas. Paaiškino, jog daugiau negu 10 metų nepriimdama sprendimo dėl AB „Lithun“ prašymų pripažinti nepriemokas beviltiškomis, VMI neteisėtai ribojo pareiškėjos disponavimą turtiniais reikalavimais valstybei. Įsiteisėjusiais sprendimais buvo konstatuotas pareigos priimti sprendimą dėl prašymų pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis nevykdymas. Sąžiningai vykdydamas funkcijas ir nuosekliai vadovaudamasis savo nustatytais / pripažįstamais faktais, mokesčių administratorius, priėmęs administracinius aktus dėl prašymų pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška pagal teismo sprendimus, turėjo priimti ir sprendimą pagal 2011 m. liepos 11 d. prašymą dėl likusių mokestinių nepriemokų, susidariusių iki minėtos datos. Anot pareiškėjos, VMI nesąžiningai tapatina skirtingose procedūrose suformuluotus savarankiškus, skirtingos apimties reikalavimus skirtingų mokestinių prievolių atžvilgiu, todėl išvada, kad reikalavimai yra analogiški nėra pagrįsta reikalavimų turinio aspektu ir nesudaro pagrindo nenagrinėti 2011 m. liepos 11 d. prašyme suformuluotų reikalavimų dėl mokestinių nepriemokų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-5430 išvada, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 bus nustatytos pareiškėjos prašymo nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, yra subjektyvi prielaida dėl laike neapibrėžtų, ateities momentu galinčių atsirasti aplinkybių, kurių įtaka pareiškėjos prašymo nagrinėjimui nėra nuspėjama. 2011 m. liepos 11 d. prašymo faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės arba jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, arba dėl jų buvimo ir įtakos prašymo reikalavimams kompetentingas daryti išvadas pats mokesčių administratorius. Paaiškino, jog 2011 m. liepos 11 d. prašyme ir administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 pateiktame skunde keliami reikalavimai iš esmės susiję dėl dalies tų pačių jų pagrindą sudarančių / aktų. Motyvų, kurie iš dalies sieja skirtingus procesus, apimtyje, reikšmingos faktinės aplinkybės (valstybės institucijų aktų neteisėtumas ir įtaką nepriemokų, dėl kurių vyko bylinėjimasis, atsiradimui) jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Skundžiame sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-5430 nenurodomi nei faktai (aplinkybės), kuriomis grindžiamos daromos išvados, nei teisės normos, sudarančios tokio sprendimo teisinį pagrindą.

Pasak pareiškėjos, sąmoningas mokesčių administratoriaus neveikimas didina nepriemokas. Paaiškino, kad VMI bei Vilniaus AVMI daugiau negu 10 metų nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, nepripažino pareiškėjo mokestinių nepriemokų beviltiškomis, pareiškėjai skaičiavo naujas mokesčių ir su jais susijusių sumų nepriemokas, toliau tęsė realiai neegzistuojančių nepriemokų priverstinį išieškojimą tuo sukeldama vis naujų mokestinių nepriemokų susidarymą, kas yra nustatyta ir teismo sprendimais. AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos formavosi dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 28 d. nutartimi ir byloje atliktomis ekspertizėmis). Mokesčių administratorius be jokio teisinio pagrindo, remdamasis vien tuo, kad dėl kitų jo neteisėtų sprendimų ir 10 metų trunkančio neveikimo vyksta ginčas teisme, toliau atsisako spręsti ir naujus pareiškėjos prašymus dėl kitų nepriemokų pripažinimo beviltiškomis ir išieškojimo sustabdymo, suformuluotus 2011 m. liepos 11 d. prašyme.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą (b. l. 123–124 abi lapo pusės) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 26 str. 1 d. 9 p., išieškojimo funkcijų vykdymas yra pavestas vietos mokesčių administratoriams, tačiau, pagal nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusias MAĮ 25 str. 2 d. nuostatas, centrinis mokesčių administratorius, t. y. VMI, gali atlikti visas pagal MAĮ vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose. Nuo 2011 m. liepos 29 d., įsigaliojus VMI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, 9.10 p. pakeitimams, VMI įgaliota vykdyti į valstybės biudžetą nesumokėtų įmokų išieškojimą. Be to, nuo 2011 m. spalio 4 d. VMI naujai įkurtas Nepriemokų administravimo departamentas pradėjo vykdyti visas vietos mokesčių administratorių (apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų) atliekamas su išieškojimu susijusias funkcijas.

Pasak atsakovės, šiuo atveju nebuvo priimtas individualus administracinis aktas ar administracinės procedūros sprendimas, nes skundžiamas raštas pagal savo turinį yra informacinio pobūdžio. Minėtas raštas mokesčių mokėtojui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jame išdėstyti motyvai dėl pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymo nagrinėjimo galimybių. Atsižvelgiant į tai, VMI nuomone, pareiškėjos motyvai dėl rašto neatitikimo VAĮ 8 str. 1 dalies nuostatų neturi faktinio ir teisinio pagrindimo, todėl nepagrįstas yra pareiškėjos reikalavimas panaikinti minėtą raštą.

VMI įsitikinimu, nepagrįstas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti VMI išnagrinėti 2011 m. liepos 11 d. prašymą. VMI remiasi LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-502/2010, bei nurodo, kad LVAT minėta nutartimi visus pareiškėjos reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmetė, aiškiai nurodydamas, kad pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodomos neteisėtos atsakovų (t. y. Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VMI, Vilniaus AVMI, ir Vilniaus miesto savivaldybės) veikos ir atsiradusios jai žalos, todėl pareiškėjos byloje iškeltas reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI 2002 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 325 dėl skolos biudžetui pripažinimo beviltiška bei įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą dėl AB ,,Lithun“ mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, iškaitant AB „Lithun“ priešpriešinius reikalavimus valstybei – 149 229 549,98 Lt turtinės žalos bei 5 000 000 Lt neturtinės žalos, nors ir teismo patenkintas, neteko prasmės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos AB „Lithuna“ atstovas advokatas Ramūnas Kontrauskas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais argumentais (b. l. 141–145).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovas Michalas Stasilovičius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 141–145).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VMI 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-5430 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d. Vilniaus AVMI pateikė prašymą Nr. 01-0-201 „Dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“, kuriame prašė visas AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinti beviltiškomis; sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d priverstinio išieškojimo procedūros; atleisti nuo baudų ir delspinigių sumų, priskaičiuotų iki 2011 m. liepos 11 d (b. l. 10–22). AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d pateiktame prašyme nurodė mokestinių nepriemokų susidarymą lėmusias aplinkybes – Lietuvos Respublikos bei Vilniaus m. savivaldybės biudžetų įsiskolinimą; Finansų ministrui ir VMI 1999 m. kovo 17 d. bendrovės pateiktų prašymų dėl jos mokestinės nepriemokos ir valstybės (savivaldybės) įsiskolinimų bendrovei priešpriešinių reikalavimų įskaitymo netenkinimą; LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutarties nevykdymą; bendrovei padarytos 149 mln. Lt viršijančios turtinės žalos neatlyginimą.

Vilniaus AVMI 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (14.3)-46-31340 AB „Lithun“ informuota, kad yra nagrinėjamas jos 2011 m. liepos 11 d. prašymas dėl mokestinių priemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d pripažinimo beviltiškomis, stabdymo bei atleidimo nuo baudų ir delspinigių (b. l. 23).

Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. rašte Nr. (12.12-30-8)-46-40528 „Dėl AB „Lithun“ pareiškėjai nurodė, kad iki nebus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 ir šis sprendimas neįsiteisės, Vilniaus AVMI neturi juridinio pagrindo priimti sprendimo dėl bendrovės 2011 m. liepos 11 d. rašte išdėstyto prašymo atleisti nuo baudų ir delspinigių, priskaičiuotų iki 2011 m. liepos 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 pateiktame pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skunde išdėstyti motyvai bei prašymai iš esmės yra analogiški Vilniaus AVMI pateiktame 2011 m. liepos 11 d. rašte nurodytiems, dėl objektyviam bei pagrįstam sprendimui dėl atleidimo nuo delspinigių svarbių juridinių faktų ir aplinkybių turės pasisakyti Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su bendrovės mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, išieškų nukreipimo į bendrovės turtą (b. l. 24–26).

Kaip matyti iš Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. rašto Nr. (12.12-30-8)-46-40528, Vilniaus AVMI pasisakė tik dėl negalimumo priimi sprendimo dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudų ir delspinigių, o dėl 2011 m. liepos 11 d. rašte pateikto prašymo visas AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinti beviltiškomis bei sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d. priverstinio išieškojimo procedūros šiame rašte nepasisakyta.

VMI 2011 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-5430 „Dėl prašymo“ pareiškėjai nurodė, kad iki nebus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 ir šis sprendimas neįsiteisės, VMI neturi juridinio pagrindo priimti sprendimo dėl bendrovės 2011 m. liepos 11 d. rašte išdėstyto prašymo visas AB „Lithun“ mokestines nepriemokas, susidariusias iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinti beviltiškomis bei sustabdyti (nepradėti) mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d. priverstinio išieškojimo procedūros. VMI konstatavo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-1017-602/2011 pateiktame pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skunde išdėstyti motyvai bei prašymai iš esmės yra analogiški Vilniaus AVMI pateiktame 2011 m. liepos 11 d. rašte nurodytiems, dėl objektyviam bei pagrįstam sprendimui dėl atleidimo nuo delspinigių svarbių juridinių faktų ir aplinkybių turės pasisakyti Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su bendrovės mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, išieškų nukreipimo į bendrovės turtą (b. l. 27).

Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (12.12-30-8)-46-40528, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1291-580/2012 nusprendė panaikinti Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. (12.12-30-8)-46-40528 kaip neatitinkantį VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, bei įpareigojo Vilniaus AVMI išnagrinėti AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d. prašymą savo kompetencijos ribose bei priimti sprendimą dėl visų jame išdėstytų reikalavimų (b. l. 135–140).

Įvertinus Vilniaus AVMI 2011 m. spalio 28 d. raštą Nr. (12.12-30-8)-46-40528 „Dėl AB „Lithun“ bei VMI 2011 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-5430 „Dėl prašymo“ matyti, kad jie yra iš esmės analogiški.

Mokesčių administravimo įstatymas nenumato procedūrinių taisyklių, pagal kurias nagrinėjami mokesčių mokėtojų prašymai dėl mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, atleidimo nuo baudų ir delspinigių bei išieškojimo procedūros sustabdymo, todėl pareiškėjo 2011 m. liepos 11 d. prašymas turi būti nagrinėjamas remiantis VAĮ nuostatomis. VAĮ 2 d. išskiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – prašymą (kai prašoma priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu (14 d.)), skundą (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir prašant jas apginti (15 d.)) bei pranešimą (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos (16 d.)). Priklausomai nuo kreipimosi pobūdžio numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo forma. Skundai ir pranešimai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis VAĮ 19–36 str. tvarkos. Prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (VAĮ 14 str.).

Pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymu prašoma priimti administracinius sprendimus dėl mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, dėl mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procedūros sustabdymo ir atleidimo nuo baudų ir delspinigių, todėl šis prašymas vertinamas kaip kreipimasis, atitinkantis VAĮ 2 str. 14 d., t. y. kaip prašymas priimti administracinius sprendimus.

Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 buvo patvirtintos Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės. Pagal šių taisyklių 4 p. prašymu greta kitų prašymų rūšių laikomas ir kreipimasis į vadovybę prašant priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame išreiškiama VMI valia, atlikti kitus administracinius veiksmus.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 p. papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio. Pagal šio teisės akto 41.3. p. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Panaši nuostata pateikiama ir Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių 37 p., kuriame nurodoma, kad atsakymai dėl išnagrinėtų asmenų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus turi būti įforminami įsakymais, nurodymais, raštais ar kitokiais dokumentais, atitinkančiais prašymo esmę.

Pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 p. asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Tų pačių taisyklių 31 p. nustato, kad tuo atveju, jei prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių 32 ir 33 p. nustatyti tokie patys terminai. Kitokia galimybė pratęsti prašymo nagrinėjimo terminus ir nepriimti sprendimo iš esmės nei vienose taisyklėse nėra numatyta. Priešingai nei numatyta VAĮ 23 str. 4 d., kad paaiškėjus, jog skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse bei Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėse tokia nuostata nėra įtvirtinta. VAĮ 23 str. 4 d. nuostatos nagrinėjant prašymus netaikomos, todėl kiekvienu atveju administravimo subjektas spręsdamas VAĮ 2 str. 14 d. atitinkantį prašymą gali pateikti arba prašomo priimti dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą, arba dokumentą, kuriame nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovės pozicija, kad jos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 turi būti vertinamas ne kaip administracinis aktas, o kaip informacinio pobūdžio raštas yra neteisinga. Pažymėtina, kad pagal VAĮ bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas administravimo subjektui nėra suteikiama teisė į VAĮ 2 str. 14 d. pagrindu paduotą prašymą atsakyti laisvos formos informaciniu raštu. Laisvos formos raštu galima atsakyti tik į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4. p., Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių 38 p.). Be to, įvertinus pasekmes, kurias sukėlė atsakovės 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430, matyti, kad pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas – AB „Lithun“ mokestinės nepriemokos nepripažintos beviltiškomis ir jų išieškojimo procedūra nesustabdyta, todėl atsakovės 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 laikytinas sukėlusiu akivaizdžias teisines pasekmes.

VMI 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-5430 nurodoma, kad VMI neturi juridinio pagrindo priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymo, motyvuose tai siejant su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamu pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skundu, taigi šis sprendimas vertintinas kaip atsisakymas priimti administracinį aktą, neišnagrinėjus prašymo iš esmės.

Kadangi skundžiamas VMI 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 yra administracinis sprendimas, tai jis turi atitikti VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus, t. y. jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismo vertinimu, nei vieno iš šių elementų dokumente nėra. 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-5430 apsiribojama pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymo mokesčių administratoriui ir pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui turinio perpasakojimu. Motyvai, kurie yra pateikti paskutinėje rašto pastraipoje, nėra pagrįsti ir paaiškinti. VMI padarė išvadą, kad abu pareiškėjo prašymai yra iš esmės analogiški, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos aplinkybės bei nustatomi juridiniai faktai gali turėti reikšmės vertinant pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymą, tačiau VMI nenurodė, kuo tokia išvada paremta. Atsakovės 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-5430 išdėstyti pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skunde teismui nurodyti reikalavimai ir motyvai rodo, jog teismui Vilniaus AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. (14.5)-161-1 skundžiamas dėl jo nepakankamo motyvavimo, tačiau nei skundo motyvuose, nei reikalavimuose nėra keliamas reikalavimas dėl pripažinimo beviltiškomis mokestinėmis nepriemokomis kitų nepriemokų, nei yra nurodytos Vilniaus AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. (14.5)-161-1. Tas pat matosi ir iš pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skundo teismui (b. l. 30–36). Teismas pažymi, kad pareiškėja 2011 m. liepos 11 d. prašyme mokesčių administratoriui prašo priimti administracinį sprendimą dėl visų mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinimo beviltiškomis, jų išieškojimo procedūros sustabdymo bei atleidimo nuo baudų ir delspinigių. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjos 2011 m. liepos 11 d. prašymo Vilniaus AVMI dalykas yra platesnis, nei nurodytas pareiškėjos 2010 m. lapkričio 3 d. skunde teismui. Vilniaus apygardos administraciniame teisme ginčijamu mokesčių administratoriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo išspręstas tik trijų pareiškėjui paskaičiuotų mokesčių mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis klausimas, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitų mokestinių nepriemokų išieškojimo procedūros sustabdymo bei atleidimo nuo baudų ir delspinigių. Taigi, tiek mokestinių nepriemokų apimtis, tiek prašomų priimti administracinių sprendimų pobūdis pareiškėjos prašymuose teismui ir mokesčių administratoriui nėra tapatūs. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, jog teisės aktai nenumato galimybės stabdyti pagal VAĮ 2 str. 14 d. paduoto prašymo nagrinėjimą, mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti administracinį sprendimą dėl to, kad teisme nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytos prašymo sprendimui reikšmingos aplinkybės ar juridiniai faktai. Kai teisme nagrinėjama susijusi byla, mokesčių administratorius turi nustatyti, ar teisme ginčijame administraciniame sprendime jau yra teigiamai ar neigiamai išspręsti tie mokesčių mokėtojo prašymai, kurie nurodomi mokesčių administratoriui pateiktame skunde. Jeigu mokesčių mokėtojas prašo priimti pakartotiną sprendimą dėl tų pačių klausimų, dėl kurių mokesčių administratorius jau yra priėmęs sprendimą, mokesčių administratorius turi teisę atsisakyti priimti prašyme prašomą dokumentą. Kitu atveju, jis privalo išnagrinėti mokesčių mokėtojo prašymą iš esmės ir tik tada priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą.

VMI 2011 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. (23.1-08)-RNA-5430 nenustatė reikiamo prašymų tapatumo, kad abiem prašymais būtų sprendžiamas klausimas dėl tokių pačių ir tos pačios apimties pareiškėjos teisių ir pareigų, nes nelygino nei 2010 m. lapkričio 3 d. skunde teismui ir 2011 m. liepos 11 d. prašyme nurodytų reikalavimų pobūdžio (atleisti nuo baudų ir delspinigių, sustabdyti išieškojimą ar pripažinti nepriemokas beviltiškomis), nei mokesčių bei kitų mokestinių priemokų sumų bei jų paskaičiavimo periodo. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovės sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų.

Pareiškėjos argumentą, kad sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-5430 priėmė neįgaliotas subjektas, teismas vertina kritiškai, kadangi, vadovaujantis MAĮ 25 str. 2 d., centrinis mokesčių administratorius gali atlikti visas pagal šį įstatymą vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, jeigu tai yra nustatyta centrinio mokesčių administratoriaus nuostatuose. Kaip matyti iš VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus nuostatų (a. b. I-1291-580/2012, b. l. 48–50 abi alpo pusės), šio VMI departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrius, be kita ko, vykdo nepriemokų priverstinio išieškojimo procedūras, sprendžia dėl nepriemokų pripažinimo beviltiškomis bei rengia atitinkamus sprendimus ir periodiškai revizuoja beviltiškomis pripažintas nepriemokas (7.3, 7.5 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-5430 neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų ir yra naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o VMI įpareigotina išnagrinėti AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d. prašyme išdėstytus reikalavimus dėl visų AB „Lithun“ mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinimo beviltiškomis ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo (nepradėjimo) savo kompetencijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos AB „Lithun“ skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-5430.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išnagrinėti AB „Lithun“ 2011 m. liepos 11 d. prašyme išdėstytus reikalavimus dėl visų AB „Lithun“ mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., pripažinimo beviltiškomis ir mokestinių nepriemokų, susidariusių iki 2011 m. liepos 11 d., priverstinio išieškojimo procedūrų sustabdymo (nepradėjimo) savo kompetencijos ribose.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaMilda Vainienė