- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-3149-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23029-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- UAB „Network Solutions LT“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Network Solutions LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Network Solutions LT“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti žalą sukeliančius veiksmus ir senaties termino taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Network Solutions LT“ patikslintu prevenciniu ieškiniu ( b.l.31-35) nteismo prašė: 1) uždrausti atsakovui iš ieškovo mokėtinų sumų ateityje išskaičiuoti jau šiai dienai priskaičiuotus delspinigius už daugiau kaip šešis mėnesius, skaičiuojant iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. išskaičiuoti daugiau kaip 103 424,82 Lt (29 953,9 Eur); 2) uždrausti atsakovui iš ieškovo mokėtinų sumų ateityje išskaičiuoti galimus delspinigius už daugiau kaip šešis mėnesius, skaičiuojant šešis mėnesius iki įmokos atlikimo. Ieškovas nurodė, kad 2012-10-31 UAB „Network Solutions LT“ ir UAB „Sostinės ?entras“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Network Solutions LT“ įsigijo iš UAB „Sostinės ?entras“ 0,3626 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei prisiėmė UAB „Sostinės ?entras“ įsipareigojimus Valstybei pagal 2007-11-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2007-1427 ir Nr. P01/2007-1428. 2012-11-28 UAB „Network Solutions LT“ pasirašė pasižadėjimą Nr. 1033, pagal kurį įsipareigojo už perkamą sklypą nustatyta tvarka ir terminais sumokėti 1 089 325,72 Lt (315 490,54 Eur) įmokas ir 152 505,6 Lt (44 168,67 Eur) palūkanas, paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad įmokos mokamos laiku, bei pasižadėjimą Nr. 1034, pagal kurį įsipareigojo už perkamą sklypą nustatyta tvarka ir terminais sumokėti 1 072 630 Lt (310 655,12 Eur) įmokas ir 150 168,2 Lt (43 491,72 Eur) palūkanas, paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad įmokos mokamos laiku. 2013-04-02 pagal abu pasižadėjimus ieškovas atliko 100 000 Lt (28 962 Eur) mokėjimą lygiomis dalimis po 50 000 Lt (14 481 Eur). Daugiau jokių įmokų nemokėjo. Ieškovas ketina vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau susidūrė su realia grėsme patirti virš 650 000 Lt (188 253,01 Eur) žalą, sumokant visas įmokas dėl visų priskaičiuotų delspinigių, kurių skaičiavimo atsakovas nestabdo. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti sumokėti delspinigius tik už šešis mėnesius, tačiau atsakovas taikyti sutrumpintą delspinigių mokėjimo terminą atsisakė. Atsakovas delspinigius už pradelstas mokėti įmokas ir palūkanas ieškovui skaičiuoja jau daugiau nei penkerius metus. Į ieškovą ar į teismą su reikalavimu sumokėti skolą ir delspinigius nesikreipė. Ieškovo nuomone, tokiu neveikimu ir galimu nesąžiningumu yra pažeidžiamos jo teisės, bei jam gali būti padaryta žala. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad už šešis mėnesius delspinigius jau sumokėjo, todėl patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas uždrausti atsakovui iš ieškovo mokėtinų sumų ateityje išskaičiuoti jau šiai dienai priskaičiuotus delspinigius už daugiau kaip šešis mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas laiku nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2007-11-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2007-1427 ir Nr. P01/2007-1428, todėl buvo skaičiuojami delspinigiai. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinio žemės sklypo naudojimo, valdymo bei disponavimo juo teisiniams santykiams yra taikomas specialus imperatyvus teisinis reglamentavimas. 0,05 proc. dydžio delspinigiai yra numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 26.4 p. Kitoks delspinigių dydis ir kitokia jų mokėjimo tvarka šiose taisyklėse nenumatyti. Jose taip pat nenustatytas nei minimalus, nei maksimalus laikotarpis, už kurį turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Nacionalinei žemės tarnybai galimybė delspinigių neskaičiuoti, juos sumažinti ar pačiai savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį, nenumatyta. Be to, klausimų dėl ieškinio senaties sprendimas yra teismo prerogatyva. Teismo posėdžio metu atsakovas pažymėjo, kad nesumokėti delspinigiai negali būti laikomi skolininko patirta žala, kadangi tai yra kreditoriaus patirti nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovo veiksmus, nesikreipiant į teismą dėl delspinigių priteisimo iš ieškovo, laikyti neteisėtais, kadangi tokių veiksmų atlikimo teisė atsakovui yra suteikta teisės aktų bei sutarčių nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nacionalinei žemės tarnybai galimybė delspinigių neskaičiuoti, juos sumažinti ar pačiai savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį, nenumatyta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų pažeidęs Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kitus jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ar viršijęs savo kompetenciją. Teismas nurodė, kad kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, bei ji gali būti įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73 str., 6.245 str., 6.258 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas savo prievolių nevykdė daugiau nei ketverius metus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo reikalaujamos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl nėra pagrindo jas sumažinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d., teismas pažymėjo, kad niekas negali priversti asmens kreiptis į teismą, nes tai yra jo teisė. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai, ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Taigi ieškovas negali išvengti savo prievolių vykdymo, pateikdamas teismui prevencinį ieškinį, nes jo paskirtis yra visai kita (CK 6.255 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, todėl, būdamas atidus ir rūpestingas, turi galimybę ginti savo teises, iš esmės nekvestionuodamas pareigos mokėti netesybas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, pareiškęs prevencinį ieškinį, turėjo įrodyti realios grėsmės aplinkybę, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patikslintą prevencinį ieškinį patenkinant, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Remiantis teismų praktika, prie neteisėtų veiksmų priskiriamas piktnaudžiavimas savo teisėmis arba neveikimas. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų šiais aspektais. Apelianto nuomone, atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl skolos priteisimo, piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi reikalauja nuo 2009 m. skaičiuojamos delspinigių sumos, ir tokiu būdu sąmoningai suvaržyta ieškovo teisė prašyti pritaikyti ieškinio senatį. Teismas nevertino atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai bei aplinkybės, kad atsakovas ieškovui į jo raštą atsakė, jog ieškinio senaties taikymas yra teismo prerogatyva, ir nesiėmė jokių veiksmų.
2. Apelianto teigimu, dėl atsakovo neveikimo būdamas priverstas mokėti delspinigius už daugiau nei penkerius metus, jis patiria realią žalą, kurią sudaro daugiau nei 650 000 Lt (188 253,01 Eur). Nesant teisminio ginčo ir ieškovui mokant atsakovui įmokas, ieškovas patirs realią žalą, t. y. sumokės delspinigius už daugiau kaip šešis mėnesius, ir negalės prašyti žalos atlyginimo, kadangi pagal CK 6.73 str. 2 d. netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Šių aplinkybių ir kasacinio teismo praktikos dėl ieškinio senaties instituto teismas nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinys, kuriuo prašoma taikyti teisių gynimo būdą, skirtą kitiems santykiams reglamentuoti, negali būti tenkinamas.
2. Pareiga mokėti delspinigius už daugiau kaip penkerius metus apeliantui atsirado ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų kontrahento atžvilgiu vykdymo.
3. Teisė kreiptis į teismą - tai asmens subjektinė teisė, bet ne pareiga.
4. Netesybos pagal savo prigimtį neatitinka žalos sąvokos.
5. Apeliantas iš esmės siekia, kad delspinigiai jam būtų paskaičiuoti už ne daugiau kaip šešis mėnesius, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko jis nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį, nesant atsakovo kreipimosi į teismą.
6. Atsakovas akcentuoja, kad teisės aktų nuostatos jam nesuteikia įgaliojimų keisti delspinigių, mokėtinų pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, skaičiavimo tvarkos ir sąlygų, taip pat delspinigių skaičiavimui taikyti senatį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nustatyta, kad ieškovas įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš UAB „Sostinės centras“ pagal 2012 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir perėmė UAB „Sostinės centras“ įsipareigojimus valstybei pagal 2007 m. lapkričio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp V. S. ir Lietuvos valstybės bei M. Ž. ir Lietuvos valstybės. Atsakovas teigia, kad pasižadėjimais, kuriuos ieškovas pasirašė 2012-11-28 jis įsipareigojo sumokėti 2 131 955, 72 Lt įsiskolinimą ir 302 673,8 Lt palūkanų nustatyta tvarka ir terminais. Tai, kad dalis terminų, nurodytų pasižadėjime, jau buvo praėję, t.y. pasižadėjime nurodytos skolos ir palūkanos sumos buvo nurodytos kaip įsipareigotos sumokėti 2009-01-15 - 2012-01-15 laikotarpiu, t.y. iki pasižadėjimų pasirašymo dienos, o 2012-10-31 pirkimo-pardavimo sutartimi, kaip nurodė atsakovas ir to neneigia ieškovas, visus įsipareigojimus, buvusius ankstesnio pirkėjo perėmė ieškovas, darytina išvada, kad šiais pasižadėjimais ieškovas įsipareigojo sumokėti visas sumas, kurias turėjo sumokėti žemės sklypų pardavėjas UAB „Sostinės centras “ ( šiuo metu - bankrutuojanti UAB „Votrungė‘ .
Atsakovas priskaičiavo ieškovui delspinigius pagal ieškovo įsipareigojimus, pateiktus 2012-11-28 pasižadėjimuose Nr. 1033 ir Nr. 1034 ( b. l. 14-15) dėl mokėjimų už perkamą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau šiuose pasižadėjimuose nebuvo nurodyta, kokio dydžio delspinigiai yra priskaičiuoti už nevykdymą ankstesnių pirkėjų įsipareigojimų valstybei. Atsakovas nurodė 2013-10-15 pranešime ieškovui ( b.l.72-73) , jog delspinigiai buvo priskaičiuoti už laikotarpį iki pasižadėjimų pasirašymo, t.y. nuo 2009-01-16. Atsakovas priskaičiavo ieškovui mokėtinus delspinigius už laikotarpį nuo 2010-01-15 d. iki 2013-04-02 d. atitinkamai pagal du pasižadėjimus 131 870,41 Lt ir 129 849,29 Lt. Pasižadėjimų 2-uose punktuose nurodyta, jog laiku nesumokėjus pasižadėjimuose nurodytos sumos ir palūkanų, bus skaičiuojama 0,05 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose , sumokėti pinigai įskaitomi taip : einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę.
Atsakovo teisė priskaičiuoti šiuos delspinigius ankstesniems sklypo savininkams, tuo metu, kai nebuvo įvykdyti jų įsipareigojimai, nebuvo ginčijama, todėl darytina išvada, kad atsakovas laiku ir pagrįstai ankstesniesiems turto įgijėjams priskaičiavo delspinigius. Tikėtina, kad tokius pačius įsipareigojimus valstybei mokėti delspinigius buvo pasirašę ir ankstesni sklypų savininkai. Ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo tuo pagrindu, kad atsakovas už laikotarpį iki jam įsigyjant žemės sklypus neturėjo pagrindo priskaičiuoti delspinigių, todėl pripažintina, kad delspinigiai buvo priskaičiuoti iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą pagrįstai. Ieškovas prašo uždrausti atsakovui ne priskaičiuoti, bet išskaičiuoti tam tikro dydžio priskaičiuotus už didesnį, nei 6 mėn. laikotarpį, delspinigius, tačiau pripažinus, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad delspinigiai buvo priskaičiuoti neteisėtai, atsakovo veiksmai, ieškovo sumokėtas sumas įskaitant tokia tvarka, kaip nurodyta pasižadėjimų 2-ame punkte - einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę, yra pagrįsti. Byloje nebuvo nagrinėjama aplinkybė, ar šiuo pasižadėjimu atsakovas įsipareigojo įskaityti ieškovo mokamas sumas kaip einamųjų metų delspinigius, ar turi teisę įskaityti kaip sumokėtus ankstesnių metų delspinigius, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad mokėtos sumos kaip delspinigiai buvo įskaityti nepagrįstai.
Ieškovas nurodė, jog reiškia prevencinį ieškinį, tačiau pagal reikalavimų pobūdį jo ieškinys nėra prevencinis, nes jis reikalauja iš esmės pripažinti, kad atsakovo priskaičiuoti už tam tikrą laikotarpį, kurio ieškovas nenurodo, delspinigiai, yra priskaičiuoti dėl netaikymo senaties termino nepagrįstai. Tai, kad ginčo teisenos ieškinys buvo įvardintas netinkamai, nėra pagrindu naikinti ar keisti teismo sprendimą, nes tai yra formalus pažeidimas ( CPK 328 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.