Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. K. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be probaciją prižiūrinčios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Tenkintas nukentėjusiojo C. A. K. civilinis ieškinys, solidariai iš J. P. ir S. K. priteista 12140 eurų turtinei žalai atlyginti, 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 1500 eurų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas nukentėjusiajam C. A. K..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista J. P., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad S. K. sukurstė ir padėjo J. P. padaryti didelės vertės turto plėšimą, tai yra (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie „IX forto“ muziejaus, esančio (duomenys neskelbtini), J. P. pateikė informaciją apie C. A. K. turimus grynuosius pinigus, įkalbėjo ją padaryti didelės vertės C. A. K. turto plėšimą, nurodė pastarąjį užmigdyti naudojant migdomuosius vaistus bei paimti jo nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „X“ su jame esančiais grynaisiais pinigais bei žadėjo piniginį atlygį ir galimybę naudotis pagrobtais daiktais, tęsdamas savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Messages“ programoje rašydamas žinutes J. P. į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), davė patarimus kaip elgtis, atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomuosius vaistus bei garantavo jos saugumą, žadėjo duoti pinigų, po ko J. P. 2017 m. birželio 15 d. laikotarpiu nuo 2.18 val. iki 3.00 val. būdama bute, esančiame Savanorių pr. 168-60, Kaune, siekdama užmigdyti C. A. K., į jo gėrimo taurę supylė migdomuosius vaistus, tačiau jam neišgėrus gėrimo, nuviliojo jį į balkoną ir ten užrakino, taip atimdama galimybę priešintis, po ko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Apple“, 950 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Apple“, 1500 eurų vertės, automobilio raktus, krepšį kompiuteriui „D“ firmos, 100 eurų vertės, su jame buvusiu jo Nigerijos piliečio asmens dokumentu, 200 eurų vertės, dviem USB atmintinėmis „Sandisk“ 32 GB ir 64 GB, bendros 40 eurų vertės ir grynais pinigais 300 eurų bei automobilį „X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10000 eurų vertės, taip nukentėjusiajam C. A. K. padarydami 13090 eurų turtinę žalą.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis C. A. K. prašo atmesti nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį bei priteisti iš S. K. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėjas advokatas Atas Molis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį. Nukentėjusiojo C. A. K. atstovas advokatas Vytautas Merkšaitis ir prokurorė Toma Laurinaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis dėl kaltės, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo S. K. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių reikšmę renkant ir tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, S. K. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant S. K. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Ir nors, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, pagrindiniai nesutikimo su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu motyvai yra susiję su atskirų įrodymų vertinimu, subjektyviu įrodymų interpretavimu, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais nuteistojo ir jo gynėjo advokato teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

10. Nors S. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje, nepripažįsta, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nuteistosios J. P., nukentėjusiojo C. A. K., liudytojo S. B. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, neabejotinai patvirtina, kad S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

11. Skunde apeliantai nurodo, kad apylinkės teismas, pripažindamas kaltu ir už plėšimą nuteisdamas S. K., nepagrįstai rėmėsi nuteistosios J. P., nukentėjusiojo C. A. K., liudytojo S. B. parodymais. Be kita ko, apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada, jog S. K. yra nusikaltimo bendrininkas ir dalyvavo nusikaltimo padaryme kartu su J. P..

12. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi minėtų asmenų parodymais tiek, kiek juos partvirtino kiti bylos duomenys. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios J. P., nukentėjusiojo C. A. K., liudytojo S. B. parodymai yra nepatikimi. Kolegija, vertindama šiuos minėtų asmenų parodymus, pažymi, kad jie tarpusavyje sutapo, vieni kitiems neprieštaravo ir atitiko kitus bylos duomenis bei nustatytas aplinkybes.

13. Apylinkės teismas įvertino tą aplinkybę, kad S. K. pripažino faktą, jog kaltinime minimu laiku jis buvo susitikęs su J. P.. Šią aplinkybę, kad prieš nusikaltimo padarymą S. K. susitiko su J. P., patvirtino ir J. P. parodymai. Nors S. K. neigė, kad šio susitikimo metu J. P. kurstė padaryti nusikaltimą (plėšimą) prieš C. A. K., tačiau šis jo aiškinimas paneigtas J. P. parodymais, iš kurių nustatyta, kad jis sukurstė padaryti plėšimą. Teismui nebuvo pagrindo netikėti J. P. parodymais, nes ji neturi pagrindo apkalbėti S. K., jie nėra turėję konfliktų, taip pat nenustatyta, kad būtų susipykę. Savo parodymų neatitikimo priežastį (baimė) J. P. nurodė teisme ir šis jos aiškinimas yra logiškas. Teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojo S. B. parodymais, nes jie sutapo su nuteistosios J. P., nukentėjusiojo C. A. K. parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojas S. B. taip pat neturėjo jokio pagrindo apkalbėti S. K. ar aiškinti netikslias įvykių aplinkybes. Ta aplinkybė, kad S. B. yra nukentėjusiojo C. A. K. draugas ar geras pažįstamas, neduoda pagrindo netikėti jo parodymais ar juos vertinti kritiškai.

14. Nustatyta, kad teisme J. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad jai trūko pinigų, kurių ir prašė paskolinti iš S. K.. Pastarasis, susitikęs su ja prie IX forto, paaiškino, kad C. A. K. turi daug pinigų, jie susipykę, reikia pagrobti jo turtą. S. K. darė jai psichologinį spaudimą, grasino susidorojimu, todėl ji sutiko su pasiūlymu padaryti plėšimą. J. P. patvirtino aplinkybę apie tai, kad S. K. padavė jai tabletę, kurią nurodė įdėti į C. A. K. gėrimą, taip pat jai nurodė paimti C. A. K. kompiuterį, mobiliojo ryšio telefoną, pinigus, automobilį. Pagal nurodytą S. K. planą, ji susitiko su C. A. K., kuris atvyko su savo draugu, tuomet visi vyko į C. A. K. butą. Ji (J. P.) paprašė nukentėjusiojo draugo ją palikti vieną su C. A. K.. Šioje J. P. parodymų dalyje juos patvirtino liudytoju apklaustas S. B., kuris nurodė, kad jis dalyvavo J. P. ir C. A. K. susitikime, visi važiavo į butą, J. P. paprašė jo palikti ją vieną su C. A. K., po kiek laiko jam paskambino C. A. K. ir pasakė, kad buvo apvogtas.

15. Iš J. P. parodymų nustatyta, kad ji, vykdydama S. K. planą, išvykus S. B., į C. A. K. gėrimą, šiam nematant, įdėjo S. K. duotą tabletę. Tačiau C. A. K. kažką įtarė ir gėrimo negėrė, todėl jį nusiviliojus į buto balkoną, tame balkone užrakinusi paliko, atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, tuomet pagrobė S. K. nurodytą ir nukentėjusiojo turėtą turtą. Šias J. P. nurodomas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo C. A. K. parodymai, kuris parodė, kad sutiko su J. P. prašymu susitikti, kartu su juo buvo draugas S. B., jie važiavo į butą, kuriame buvo nukentėjusiojo daiktai: nešiojamas kompiuteris su dėklu, pinigai, dokumentai, mobiliojo ryšio telefonas, automobilio „X“ rakteliai, šalia namo automobilis. J. P. norėjo, kad jie liktų dviese, todėl draugas S. B. išvyko iš buto. C. A. K. patvirtino, kad pastebėjo, jog jo taurėje buvęs gėrimas pakeitė spalvą, todėl įtarė, kad J. P. kažką jam į gėrimą įpylė ir jo negėrė, tuomet J. jį nuviliojo į balkoną, jie rūkė, J. P. iš balkono išėjo, jį paliko užrakintą balkone. Jis prašėsi išleidžiamas, tačiau J. P. susirinko visus jo turėtus daiktus ir pasišalino iš buto. Po kurio laiko iš balkono išsilaisvino ir kreipėsi į policiją. Šios faktinės aplinkybės yra užfiksuotos 2017 m. birželio 15 d. protokole-pareiškime. Iš J. P. parodymų nustatyta, kad iš buto ji paėmė C. A. K. turėtą nešiojamąjį kompiuterį su dėklu ir jame buvusiais daiktais, mobiliojo ryšio telefoną, automobilio „X“ raktelius, pasišalino iš buto, pagrobė ir automobilį. Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo dieną S. K. ir J. P. susirašinėjo žinutėmis mobiliojo ryšio pagalba (telefonu). Šio susirašinėjimo turinys atskleidžia nusikaltimo padarymo tikslą ir abiejų bendrininkų bendrumą darant nusikaltimą. Teismas teisingai įvertino tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo C. A. K. duoti parodymai sutapo. Taip pat pagrįstai teismas vertino nukentėjusiojo parodymus ir duomenis apie tai, kad nukentėjusysis turėjo pinigų ir juos atsiuntė nukentėjusiojo tėvai. Šį jo paaiškinimą patvirtino banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, kur nustatyta, kad E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pervedė 2017 m. vasario 10 d. 2000 eurų ir 2017 m. vasario 16 d. 5000 eurų į C. A. K. sąskaitą. Esant šiems duomenims, teismas darė teisingą išvadą, kad C. A. K. turėjo pinigų ir jis nebuvo skolingas S. K., automobilio pirkimo-pardavimo sutartis su S. K. buvo fiktyviai surašyta, nes tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. B., kuris teisme apklausiamas nuosekliai išdėstė tiek automobilio „X“ perrašymo aplinkybes, tiek tai nulėmusias priežastis, kurios sutapo su nukentėjusiojo nurodomais faktais, taip pat dalyje ir dėl pirkimo-pardavimo šio automobilio sutarties, kurios susiklostė tik dėl nukentėjusiojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ypatumų. Ta aplinkybė, kad įvykio naktį automobilis ir jo rakteliai, dokumentai buvo C. A. K. žinioje, patvirtina faktą, kad jis buvo tikrasis automobilio savininkas. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad nukentėjusysis C. A. K. buvo skolingas S. K., nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys, šią aplinkybę paneigė ir nukentėjusysis C. A. K..

16. Teisme apklausta J. P. motina R. S. P., patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną J. P. buvo kaip niekad įsitempusi, nervuota. Duktė sakė, jog turėjo padaryti nusikaltimą, nes S. K. tai vertė, gąsdino šeimos susidorojimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo abejoti R. S. Pašėsienės parodymais, kadangi sudėtingą J. P. psichologinę būklę patvirtina ir byloje esantis 2019 m. balandžio 25 d. - gegužės 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-270/2019. Tą aplinkybę, kad įvykio dieną J. P. elgėsi keistai, visa drebėjo, nervinosi, buvo sunerimusi, susijaudinusi, su kažkuo susirašinėjo, patvirtino C. A. K. parodymai. Analogiškas aplinkybes dėl J. P. būsenos įvykio dieną patvirtino ir liudytojo S. B. parodymai. Esant šiems duomenims, yra pagrindas tikėti J. P. parodymais apie tai, kad ji nusikaltimą padarė įtakota S. K., jo verčiama, įbauginta, kontroliuojama.

17. Be to, liudytojų S. B., V. R. parodymai patvirtino aplinkybę apie tai, kad S. K. finansinė padėtis buvo prasta, jis nuolat skolinosi pinigus, o C. A. K. finansinė padėtis buvo gera, jis gaudavo pinigus iš tėvų, jie finansiškai jį rėmė pervesdami pinigus. Todėl įtikinama yra teismo išvada, kad automobilis „X“ faktiškai priklausė nukentėjusiajam, šis nebuvo skolingas S. K., automobilis perrašytas dėl nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių.

18. Teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog J. P. sukurstyta ir padedama S. K. padarė didelės vertės turto plėšimą, o S. K. sukurstė ir padėjo J. P. padaryti didelės vertės plėšimą, nukentėjusiajam C. A. K. padarydami turtinę žalą, kaltinime nurodomu laiku, vietoje bei aplinkybėmis. Byloje neabejotinai nustatyta, kad C. A. K. priklausantys pinigai bei asmeniniai daiktai ir automobilis kaltinamiesiems buvo svetimas turtas. Taip pat nustatyta, jog šis turtas buvo užvaldytas prieš nukentėjusio valią, nukentėjusįjį uždarius balkone, tokiu būdu pašalinant nukentėjusiojo pasipriešinimą, po ko J. P. užvaldė jo turtą. Teismas nustatė tokius S. K. kaip J. P. kurstytojo ir padėjėjo konkrečius veiksmus: S. K. pateikė J. P. informaciją apie C. A. K. turimus grynuosius pinigus, įkalbėjo ją padaryti didelės vertės C. A. K. turto plėšimą, nurodė pastarąjį užmigdyti naudojant migdomuosius vaistus bei paimti jo nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „X“ su juose esančiais grynaisiais pinigais bei žadėjo piniginį atlygį ir galimybę naudotis pagrobtais daiktais, iš savo mobiliojo ryšio telefono rašydamas žinutes J. P. į jos mobiliojo ryšio telefoną, davė konkrečius patarimus kaip elgtis, atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomuosius vaistus bei garantavo jos saugumą, žadėjo duoti pinigų, po ko J. P. ir įvykdė visus S. K. duotus nurodymus bei tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką. Tokie veiksmai įvardinti kaip aktyvūs J. P. įtikinėjimai ir prašymai padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Šiais veiksmais S. K. ir J. P., veikdami bendrai, S. K. sukursčius ir padėjus įgyvendinti sumanymą, o J. P. realizavus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, įvykdė plėšimą, t. y. atimdama galimybę priešintis, nukentėjusįjį užrakindama balkone, J. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

19. Teismas išsamiai pasisakė dėl bendrininkų vaidmens, bendrininkavimo nusikaltime ir darė teisingas išvadas dėl abiejų bendrininkų kaltės. Teismas nurodė, kad J. P. parodymais nustatyta, jog nusikaltimas įvykdytas bendromis pastangomis, vykdant bendrą susitarimą, abiem kaltinamiesiems suprantant, kad kėsinamasi į svetimą turtą, suprantant, kad bus įvykdytas plėšimas, nes turtą reikėjo užvaldyti iš užsienio piliečio, įgavus jo pasitikėjimą. Abiejų kaltinamųjų suvokimą tiek dėl nusikalstamos veikos požymių, tiek ir dėl bendro dalyvavimo jos padaryme, rodo ir tai, kad buvo pasiruoštos priemonės – tabletė, kuri sukeltų nukentėjusiojo mieguistumą, tokiu būdu ir atimtų galimybę jam pasipriešinti. Tai patvirtina, jog kaltinamieji veikė bendrai susitarę ir kiekvieno iš jų indėlis bei pastangos buvo būtinos įvykdyti nusikaltimą. Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be S. K. informacijos apie asmenį, kuris turėjo pinigų. Taip pat nusikalstamas sumanymas nebūtų realizuotas be J. P. aktyvių veiksmų (nukentėjusįjį uždarė balkone, taip pašalindama nukentėjusiojo pasipriešinimą) ir faktiškai užvaldant svetimą turtą. Kaltinamieji veikė bendrai, juos vienijo vieningas susitarimas ir vieningas tikslas, vieningas nusikaltimo planas. Kiekvieno iš kaltinamųjų indėlis į nusikaltimą buvo reikšmingas, tačiau jų vaidmenys buvo skirtingi. Kaltinamasis S. K. sukurstė nusikalstamos veikos padarymą, suteikė priemones, parengė planą, ką turi padaryti ir tai perteikė J. P., o J. P. realizavo objektyviuosius nusikaltimo požymius. Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, jog kaltinamieji savo valia dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. J. P. teisme parodė, kad buvo taip, jog ji bijojo S. K., nes buvo išsigandusi šio grasinimų susidoroti, taip pat teigė, kad S. K. pasiūlė įvykdyti nusikaltimą, reikalavo jį įvykdyti ir ši sutiko, jai trūko pinigų. Kaltinamasis S. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, be to, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, būdamas pakankamai brandaus amžiaus, vyresnis 12 metų už J. P., neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, draudžiamumą, numatė pasekmes, padarinius ir sąmoningai jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog kaltinamieji bendrais veiksmais įvykdė kvalifikuotą plėšimą, todėl J. P. veika teisingai ir pragrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes ji buvo vykdytoja, S. K. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 3 dalį, nes jis veikė kaip kurstytojas ir padėjėjas. Kolegija pritaria šiems teismo argumentams ir konstatuoja, kad jie yra teisingi.

20. Skunde teigiama, kad S. K. nesitarė su J. P., kad ji uždarys balkone nukentėjusįjį, todėl už tai atsakyti negali. Tačiau kolegija pažymi tą aplinkybę, kad S. K. iš anksto, dar prieš nusikaltimo padarymą, susitarė su J. P. dėl būdo atimti galimybę nukentėjusiajam priešintis (S. K. padavė J. P. tabletę ir nurodė ją panaudoti, įdėti į gėrimą, taip užmigdyti nukentėjusįjį), tačiau šiam sumanymui nepavykus, nusikaltimo bendrininkė J. P. panaudojo kitą būdą (užrakino balkone) ir tuo atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, taip palengvino turto užvaldymą. Taigi, byloje nustatyta, kad abu bendrininkai iš anksto tarėsi ir žinojo, jog prieš turto užvaldymą bus imtasi priemonių nukentėjusiojo atžvilgiu ir atimta galimybė nukentėjusiajam priešintis, atėmus galimybę priešintis, abu bendrininkai siekė turtą užvaldyti bei tą pasiekė, abiejų bendrininkų sumanymas buvo įvykdytas. Todėl ta aplinkybė, kad nepavykus sutartam būdui, J. P. panaudojo kitą priemonę ir būdą nukentėjusiojo atžvilgiu tam, kad atimti nukentėjusiajam galimybę priešintis, nepašalina kito bendrininko (S. K.) atsakomybės, nes jis iš anksto žinojo, kad galimybė priešintis bus atimta ir tai atlikta bus bendrininkės veiksmais. Ta aplinkybė, kad J. P. nespėjo perduoti daiktus S. K. neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikaltimas buvo baigtas ir turtas užvaldytas.

21. Skunde teigiama, kad S. K. nenurodė J. P., kokius daiktus vogti. Tačiau kolegija daro priešingą išvadą, kad J. P. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad būtent S. K. nurodė, kokius daiktus pavogti iš nukentėjusiojo, netgi nurodė vietas, kur galima rasti pinigus. Taip pat ji patvirtino tą aplinkybę, kad po turto užvaldymo, grįžusi į namus, ji informavo S. K., kad viską turi ir jam apie tai rašė.

22. Šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti – prieštarauja bylos medžiagai bei nuosprendžio turiniui. Pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apylinkės teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visi aukščiau aptarti duomenys yra logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos palaikė S. K. kaltės įrodymais.

23. Pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė S. K. veiksmus ir argumentavo, kodėl jie atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas teisingai įvertino visus nusikalstamos veikos požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ir kitus bylos duomenis, buvo išsamiai atskleistas nuteistojo kaltės turinys ir padaryta pagrįsta išvada, kad byloje esančių ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog J. P. sukurstyta ir padedama S. K. padarė didelės vertės turto plėšimą, o S. K. sukurstė ir padėjo J. P. padaryti didelės vertės plėšimą, nukentėjusiajam padarydami didelę turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl S. K. nekaltumo nepagrįsti, todėl atmestini.

24. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nesutinkama su teismo aiškinimu dėl civiliniame ieškinyje nurodytų pagrobtų daiktų vertės, kas esą turi reikšmės veikos kvalifikacijai ir civilinio ieškinio reikalavimams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, jog automobilio „X“ įvykio dienai vertė yra 10000 Eur, nes apeliantų nuomone, tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytinio pobūdžio duomenims. Teigia, jog tam, kad nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas, byloje svarbu nustatyti automobilio „X“ vertę ir kitų pagrobtų daiktų vertę įvykio dienai, o ne jų įsigijimo dienai.

25. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, automobilio „X“ vertę nurodė 10000 Eur, tai yra tą, kurią nurodė nukentėjusysis, teigdamas, kad už tokią pinigų sumą pirko automobilį, nors pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad už automobilį C. A. K. sumokėjo 6700 Eur (1 t., b. l. 44), VšĮ „e“ nurodo tokio automobilio vertę 7610 Eur su PVM (1 t., b. l. 26). Apylinkės teismas įvertino tai, kad naudotų automobilių pardavimo rinkoje Lietuvoje klesti įprotis parduodamo – perkamo automobilio kainą nustatyti ne pagal realią jo tuo momentu rinkos vertę, o pagal kliento poreikį deklaruoti ar nedeklaruoti pajamas ar kitas aplinkybes, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyta ir reali automobilio rinkos vertė ne visada sutampa, kaip ir šiuo atveju, nustatė apylinkės teismas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal teismų praktiką, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

27. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad automobilio kaina pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 6700 Eur, VšĮ „Emprekis“ nurodė tokio automobilio vertę - 7610 Eur su PVM. Kolegija daro išvadą, kad būtina vadovautis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte, o būtent - 6700 Eur, nes ši suma nurodyta dokumente, o ne nukentėjusiojo parodymais.

28. Esant šioms aplinkybėms, būtina tikslinti nusikalstamos veikos aplinkybę, kad plėšimo metu S. K. ir J. P. pagrobė automobilį, kurio vertė 6700 Eur, bet ne 10000 Eur vertės kaip nustatė apylinkės teismas. Tuo pačiu būtina tikslinti bendrą pagrobto turto vertę ir nustatyti, kad ji yra 9790 Eur.

29. Konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas dėl automobilio vertės pagrįstas, todėl nuosprendžio dalis keičiama, kadangi nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

30. Dėl kitų pagrobtų daiktų vertės, nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl turto vertės, kadangi jos atitinka rinkos vertę, ir daryti išvadą, kad vertės yra aiškiai per didelės, nėra pagrindo.

31. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL sumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pagrobto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., buvo patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, ir taikant šį naujai nustatytą dydį apelianto pagrobto vertė neviršytų 250 MGL ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis. Nusikaltimo dalyko vertė nustatoma atsižvelgiant į MGL, nustatytą nusikaltimo padarymo metu (jis buvo - 1 MGL=37,66 Eur). Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobto turto vertė (9790 Eur) viršijo 250 MGL ribą, nes (250x37,66 Eur=9415 Eur), todėl nusikalstama veika atitinka BK 180 straipsnio 3 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, nėra įstatyminio pagrindo. Konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nepagrįstas, todėl skundo argumentai atmetami ir nuosprendžio dalis nekeičiama.

32. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: J. P. sukurstyta ir padedama S. K. padarė didelės vertės turto plėšimą, tai yra (duomenys neskelbtini). aikštelėje prie „IX forto“ muziejaus, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su S. K., kuriam pateikus informaciją apie C. A. K. turimus grynuosius pinigus ir įkalbėjus padaryti didelės vertės C. A. K. turto plėšimą, nurodžius jį užmigdyti naudojant migdomuosius vaistus bei paimti jo nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „X“ su jame esančiais grynaisiais pinigais bei pažadėjus piniginį atlygį ir galimybę naudotis pagrobtais daiktais, su pasiūlymu sutiko ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) . padedant S. K., kuris iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Messages“ programoje rašė žinutes į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) duodamas patarimus kaip elgtis, atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomuosius vaistus bei garantuodamas jos saugumą, žadėdamas duoti pinigų, (duomenys neskelbtini) . būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , siekdama užmigdyti C. A. K. į jo gėrimo taurę supylė migdomuosius vaistus, tačiau jam neišgėrus gėrimo, nuviliojo jį į balkoną ir ten užrakino, taip atimdama galimybę priešintis, po ko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Apple“, 950 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Apple“ 1500 eurų vertės, automobilio raktus, krepšį kompiuteriui „D“ firmos, 100 eurų vertės, su jame buvusiu jo (duomenys neskelbtini) piliečio asmens dokumentu, 200 eurų vertės, dviem USB atmintinėmis „Sandisk“ 32 GB talpos ir 64 GB talpos, bendros 40 eurų vertės, ir grynais pinigais 300 eurų bei automobilį „X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6700 eurų vertės, taip nukentėjusiajam C. A. K. padarydami 9790 eurų turtinę žalą.

33. S. K. sukurstė ir padėjo J. P. padaryti didelės vertės turto plėšimą, tai yra (duomenys neskelbtini). aikštelėje prie „IX forto“ muziejaus, esančio (duomenys neskelbtini), J. P. pateikė informaciją apie C. A. K. turimus grynuosius pinigus, įkalbėjo ją padaryti didelės vertės C. A. K. turto plėšimą, nurodė pastarąjį užmigdyti naudojant migdomuosius vaistus bei paimti jo nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „X“ su juose esančiais grynaisiais pinigais bei žadėjo piniginį atlygį ir galimybę naudotis pagrobtais daiktais, tęsdamas savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Messages“ programoje rašydamas žinutes J. P. į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) davė patarimus kaip elgtis, atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomuosius vaistus bei garantavo jos saugumą, žadėjo duoti pinigų, po ko J. P. (duomenys neskelbtini). būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama užmigdyti C. A. K. į jo gėrimo taurę supylė migdomuosius vaistus, tačiau jam neišgėrus gėrimo, nuviliojo jį į balkoną ir ten užrakino, taip atimdama galimybę priešintis, po ko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Apple“, 950 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Apple“, 1500 eurų vertės, automobilio raktus, krepšį kompiuteriui „D“ firmos, 100 eurų vertės, su jame buvusiu jo (duomenys neskelbtini) piliečio asmens dokumentu, 200 eurų vertės, dviem USB atmintinėmis „Sandisk“ 32 GB ir 64 GB, bendros 40 eurų vertės ir grynais pinigais 300 eurų bei automobilį „X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6700 eurų vertės, taip nukentėjusiajam C. A. K. padarydami 9790 eurų turtinę žalą.

34. Apylinkės teismas nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) perduoti nuteistajam S. K.. Minėta teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi baudžiamosios bylos duomenimis, kaip ir buvo aptarta aukščiau, nors automobilis registruotas nuteistojo S. K. vardu, tačiau faktiškas automobilio savininkas ir valdytojas yra nukentėjusysis C. A. K., kuris ir naudojosi minėtu automobiliu, o pirkimo – pardavimo sutartis buvo surašyta fiktyviai dėl susiklosčiusių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo padaryta išvada automobilį „X“ perduoti S. K. yra neteisinga, nes jis nėra automobilio savininkas, ir nusprendžia, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „X“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti nukentėjusiajam C. A. K.. Šiuo atveju turi būti panaikinta nuosprendžio dalis, kuria automobilis „X“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotas nuteistajam S. K..

35. Tuo pačiu būtina 10000 Eur (dešimčia tūkstančių) sumažinti priteistą civilinį ieškinį, tai yra iki 2140 Eur, kadangi automobilis grąžinamas nukentėjusiajam.

36. Todėl konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentas šioje dalyje pagrįstas, todėl nuosprendžio dalis keičiama, kadangi netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

37. Nuosprendis keičiamas ir J. P. atžvilgiu, nes tai turi įtakos ir jos teisinei padėčiai (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Ato Molio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį ir nusikalstamos veikos aplinkybę, nustatant, kad pagrobto automobilio „X“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 6700 Eur, o nukentėjusiajam C. A. K. padaryta žala yra 9790 Eur.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktą, perduoti S. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „X“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduoti nukentėjusiajam C. A. K..

Civilinį ieškinį, kuriuo solidariai iš J. P. ir S. K. priteista 12140 eurų turtinei žalai atlyginti C. A. K., sumažinti iki 2140 eurų.