- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2-651-753/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00057-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mokilizingas”
- Suinteresuotas asmuo
- S. K.
- Skolininkas
- J. K.
dalyvaujant suinteresuoto asmens (skolininko) J. K. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,
nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Mokilizingas” atstovui, suinteresuotiems asmenims S. K., antstolei Marijai Lekstutienei , J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas” pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K., antstolei Marijai Lekstutienei, skolininkui J. K. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“ pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui J. K. priklauso ½ darbo užmokesčio, kurį jo sutuoktinė S. K. gauna Kaišiadorių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Nurodė, jog antstolė Marija Lekstutienė vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-193-359 dėl 2638,74 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. K.. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininko sutuoktinė S. K. dirba (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas daugiau jokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės iš darbo santykių gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką, išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t.y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 str., kurio 1 d. 4 p. įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz. sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Nors šie išaiškinimai suformuluoti išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bylose, tačiau jie taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-18 priimtame teismo įsakyme ir vykdomajame dokumente skolos išieškojimas iš jo sutuoktinės S. K. nenumatytas, skolos išieškojimas iš jos darbo užmokesčio negalimas Be to, areštavus jo sutuoktinės darbo užmokestį, būtų pažeisti jų nepilnamečių vaikų R. K., A. K., J. K., V. K. ir M. K. bei pilnametės J. K. interesai. Jis yra bedarbis, pašalpų negauna, todėl vaikų poreikiai yra tenkinami iš sutuoktinės darbo užmokesčio ir gaunamų socialinių išmokų. Jo sutuoktinės darbo užmokestį sudaro vidutiniškai apie 780,00 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius. Skolą pripažįsta, moka įmokas skolai mažinti pagal finansines galimybes.
Teismo posėdžio metu skolininko atstovė adv. Rita Roščenkovienė palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimo netenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko uždarosios akcinės bendrovės “Mokilizingas” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, papildomai nurodydamas, kad skolininkas atsiliepime į pareiškimą nurodydamas argumentus, remdamasis kuriais prašo pareiškimą atmesti, painioja du institutus – skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir išieškojimo nukreipimo į skolininko sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Skolininko cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi ginčo tarp šalių dėl minėtos praktikos nėra. Pareiškėjas nesiekia nukreipti išieškojimo pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-193-359, kuriuo skola pareiškėjo naudai yra priteista iš skolininko, į kito asmens, t. y. skolininko sutuoktinės asmeninį turtą. Pareiškėjas, remdamasis CPK 667 str., siekia nustatyti skolininko turto dalį jam su kitu asmeniu priklausančiame turte. Skolininko sutuoktinė S. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jos, remiantis CK 3.88 str. 1 d, 5 p. laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio būtų negalimas tik tuo atveju, jeigu jos gaunamas darbo užmokestis būtų pripažintas jos asmeniniu turtu.
Suinteresuoti asmenys- S. K. ir antstolė Marija Lekstutienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje pateiktas antstolės M.Lekstutienės prašymas bylą nagrinėti iš esmės jai nedalyvaujant ( b.l.39). Suinteresuotam asmeniui J. K. tinkamai pranešta apie paskirto teismo posėdžio datą, vietą ir laiką ( b.l.37).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.
Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Marija Lekstutienė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-193-359 dėl 2638,74 Lt skolos išieškojimo iš J. K. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilingas“ naudai. Bylos duomenimis, skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, transporto priemonių jo vardu nėra registruota, piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininkas nedirba (b.l. 4). Skolininkas J. K. 1991 m. balandžio 13 d. yra sudaręs santuoką su S. K. (b.l. 23). Skolininkas J. K. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.
Skolininko J. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 S. K. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad S. K. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną S. K. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Nei skolininkas J. K., nei suinteresuotas asmuo S. K. nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui. Skolininko J. K. sutuoktinė dirba Kaišiadorių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko J. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ S. K. gaunamo darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog J. K. nustatytina ½ S. K. darbo užmokesčio dalis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 667 str., teismas
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad skolininko J. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ S. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.