- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- eI-3513-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01696-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Visuomenės informavimo etikos asociacijai
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Alytaus regioninė televizija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei viešajai įstaigai Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Alytaus regioninė televizija“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. EKS-11/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės etikos kodekso pažeidimą“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas (b. l. 1–3).
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 91 dalį, žurnalistu Lietuvoje vadinamas žmogus, turintis darbo sutartį su redakcija arba priklausantis profesinei žurnalistų bendruomenei. Nagrinėjamu atveju Sprendimą priėmusi Komisija nesigilino, koks juridinis ryšys (autorinė ar darbo sutartis) pareiškėją sieja su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“, kas akivaizdžiai rodo, jog Komisija tyrimą atliko atsainiai, nevisapusiškai ir neišsamiai, todėl priėmė neteisėtą Sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir atsakovė arba Asociacija) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–19).
Nurodo, kad VIĮ nenustato privalomos žurnalisto sutarties su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju rūšies arba formos, t. y. nereikalauja, kad tai būtų būtent darbo arba autorinė sutartis, o tik kad informacija būtų renkama ir rengiama sutartinių santykių pagrindu. Pareiškėja teigia, jog ją su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ sieja televizijos eterio pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ji galimai (sutarties sąlygų pareiškėja neviešina) perka iš televizijos programos transliuotojo sutartą eterio laiką jos rengiamai programai „Demaskuoti“ transliuoti. Atsakovės nuomone, šiuo konkrečiu atveju net nėra svarbu, kuri iš sutarties šalių moka kitai šaliai sutartą atlygį – VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ pareiškėjai už parengtas programas, ar pareiškėja transliuotojui už neva jai parduotą eterio laiką. Tačiau neabejotina, jog pareiškėja programą (programas) VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ transliuojamai televizijos programai „Dzūkijos TV“ rengia ir veda šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl VIĮ prasme ji laikytina VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ („Dzūkijos TV“) žurnaliste. Pažymi, jog apie savo sutartį su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ dėl programos „Demaskuoti“ pareiškėja skelbia ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje.
Teigia, kad sistemiškai aiškinant VIĮ 2 straipsnio 80 dalies ir 3 straipsnio nuostatas, net jei pareiškėja ir nebūtų laikytina žurnaliste, ji bet kuriuo atveju laikytina viešosios informacijos rengėja ir privalo vadovautis Kodekso nuostatomis.
Nurodo, jog Sprendime yra konstatuota, kad Kodekso pažeidimai buvo padaryti programoje „Demaskuoti“, kuri 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 10 d. buvo transliuojama televizijos programoje „Dzūkijos TV“. Daro išvadą, jog Kodekso reikalavimus pažeidė tiek minėtą programą parengusi pareiškėja, tiek ir ją savo televizijos programoje „Dzūkijos TV“ transliavusi VšĮ „Alytaus regioninė televizija“, o Sprendimas šiuo konkrečiu atveju taikytinas joms abejoms. VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ pagal VIĮ 2 straipsnio 80 dalį taip pat laikytina ir viešosios informacijos rengėju. Pažymi, jog pagal VIĮ 2 straipsnio 72 dalį, televizijos programų transliuotojui, šiuo atveju – VšĮ „Alytaus regioninė televizija“, visais atvejais tenka redakcinė atsakomybė už kiekvieną jo parinktą ir visuomenei perduotą (transliuotą) programą (laidą), nepriklausomai nuo to, rengė jis ją pats ar nepriklausomi kūrėjai. Todėl, net jei būtų pripažinta, jog pareiškėja neatsako už jos parengtų ir transliuotų programų turinį, šiam turiniui vis vien taikytini tiek VIĮ, tiek ir Kodekso keliami reikalavimai.
Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos išvada, jog 2018 m. lapkričio 8 d. transliuota programa „Demaskuoti“ buvo ne apie Seimo narį N. P. Nepriklausomai nuo pasirinktos programos temos, N. P. buvo vienas pagrindinių jos herojų, kuriam buvo suteikta galimybė pristatyti žiūrovams savo pažiūras, pasidalinti mintimis ir vertinimais, kritikuoti savo ir pareiškėjos politinius oponentus. Teigia, jog ši programa buvo ne tik ir, galimai, ne tiek apie kritikos objektais pasirinktus asmenis, bet ir apie joje dalyvavusius studijos svečius.
Pažymi, kad būtina ir pakankama Kodekso 29 straipsnio pažeidimo sąlyga yra tai, jog žurnalistas, rengdamas informaciją apie įmonių ar organizacijų veiklą, skelbiamoje informacijoje neatskleistų savo ryšių su jomis, šiuo atveju – savo ryšių su Seimu ir programoje dalyvaujančiu Seimo nariu, kuris buvo pareiškėjos darbdavys.
Nurodo, kad politinė savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d., todėl nuo šios dienos rinkimuose dalyvavę asmenys jau aktyviai reklamavo savo kandidatūras, nepriklausomai nuo to, kada Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau – VRK) buvo pateikti oficialūs kandidatų sąrašai. Pažymi, jog oficialų sutikimą būti iškeltu kandidatu pareiškėja pateikė 2018 m. gruodžio 12 d., o kandidatų dokumentų priėmimas baigėsi 2018 m. gruodžio 28 d. 17.00 val., todėl pareiškėjos teiginiai, neva Programoje Nr. 3 dalyvavusios D. G. ir R. K. savo dokumentus pateikė 2019 m. gruodžio 29 d., taip pat neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad atmestinas ir pareiškėjos argumentas, neva 2019 m. sausio 10 d. ji dar nebuvo patvirtina kandidate į meres ar savivaldybės tarybos nares, todėl šią dieną transliuotoje Programoje Nr. 4 nebuvo būtinybės prisistatyti kandidate. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi kandidatai į savivaldybių tarybų narius ir merus buvo patvirtinti tą pačią dieną – 2019 m. sausio 31 d., tačiau rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. ir nuo šios dienos iki pat politinės kampanijos pabaigos jie įgijo ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Todėl pareiškėja, aktyviai dalyvavusi tuo metu vykusioje politinėje kampanijoje, privalėjo informuoti žiūrovus apie galimą savo interesų konfliktą
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 14) su juo sutinka ir, remdamasis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, prašo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teigia, jog Sprendimas yra šališkas, priimtas turint akivaizdų neigiamą nusiteikimą tiek pareiškėjos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, todėl yra neteisėtas.
Pareiškėja ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką buvo informuoti tinkamai (b. l. 59–60, 63–65), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Komisijos 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad į VRK su 2019 m. sausio 2 d. ir sausio 9 d. prašymais kreipėsi J. M., prašydamas, be kita ko, įvertinti, ar savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ „Dzūkijos TV“ transliuojamas laidas „Demaskuoti“ prodiusuojanti ir vedanti L. R., pati būdama Lietuvos centro partijos kandidatė į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, nepažeidžia įstatymų ir Kodekso reikalavimų (b. l. 32–34, 36). 2019 m. sausio 11 d. VRK buvo gautas nepasirašytas pranešimas dėl tos pačios laidos (b. l. 37).
VRK 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2-140(2.10) (b. l. 31) minėtus paklausimus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, nagrinėjimui persiuntė Komisijai, be kita ko, taip pat prašydama įvertinti L. R. politinės kampanijos metu vedamų laidų (nurodytų prieduose) turinį politinei reklamai taikomų kriterijų požiūriu pagal Kodekso 25–28 straipsnius. VRK 2019 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2-208(2.10) papildė minėtą raštą, informuodama, kad Lietuvos centro partija L. R. iškėlė kandidate į Alytaus miesto savivaldybės narius – merus ir savivaldybės tarybos narius (Nr. 1 kandidatų sąraše) (b. l. 47).
Komisija 2019 m. kovo 26 d. vykusio posėdžio metu (b. l. 39–40), be kita ko, svarstė VRK prašymą įvertinti programą „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m lapkričio 29 d., 2018 m gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 10 d.) bei žurnalistės L. R. veiksmus visuomenės informavimo etikos požiūriu ir 2019 m. kovo 26 d. priėmė Sprendimą Nr. EKS-11/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės etikos kodekso pažeidimą“ (b. l. 5–7), kurio rezoliucinėje dalyje nusprendė: 1) pripažinti, jog programoje „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2018 m. lapkričio 8 d.) (toliau – ir Programa Nr. 1) buvo pažeistas Kodekso 29 straipsnis; 2) pripažinti, jog programoje „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2018 m. lapkričio 29 d.) (toliau – ir Programa Nr. 2) buvo pažeistas Kodekso 23 straipsnis, nustatantis, jog, dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla; 3) pripažinti, jog programoje „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2018 m. gruodžio 20 d.) (toliau – ir Programa Nr. 3) buvo pažeistas Kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 23 straipsnis, nustatantis, jog, dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla; 4) pripažinti, jog programoje „Demaskuoti“ („Dzūkijos TV“, 2019 m. sauso 10 d.) (toliau – ir Programa 4) buvo pažeistas Kodekso 23 straipsnis, nustatantis, jog, dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla. Komisija Sprendimo rezoliucinės dalies 5 punkte taip pat įpareigojo VšĮ „Alytaus regioninė televizija“ paskelbti Sprendimą televizijos programoje „Dzūkijos TV“.
– Programoje Nr. 1 dalyvavo Seimo narys N. P., kurio padėjėja-sekretore tuo metu dirbo programos rengėja ir vedėja L. R., bet informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą jos interesų konfliktą ir (ar) šališkumą šio Seimo nario atžvilgiu, todėl Programoje Nr. 1 buvo pažeisti Kodekso 29 straipsnio reikalavimai;
– Programoje Nr. 2 dalyvavo kandidatas į Alytaus miesto merus G. D.. Programos rengėja ir vedėja L. R. taip pat kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą, t. y. aktyviai dalyvavo 2018 m. lapkričio 7 d. prasidėjusioje savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinėje kampanijoje, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą jos interesų konfliktą, todėl Programoje Nr. 2 buvo pažeisti Kodekso 23 straipsnio reikalavimai;
– Programoje Nr. 3 dalyvavo aktyviomis alytiškėmis pristatytos D. G. ir R. K., kurios kritikavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą kandidatavusią Alytaus savivaldybės tarybos narę N. M.; D. G. ir R. K., kaip ir N. M., kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą ją interesų konfliktą, taigi, žiūrovams apie šias programos dalyves pateikta informacija buvo netiksli ir nepakankama ir tuo buvo pažeisti Kodekso 3 straipsnio reikalavimai.
– į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą taip pat kandidatavo Programos Nr. 3 rengėja ir vedėja L. R., t. y. ji aktyviai dalyvavo 2018 m. lapkričio 7 d. prasidėjusioje savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinėje kampanijoje, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą jos interesų konfliktą, taigi, Programoje Nr. 3 buvo pažeisti ir Kodekso 23 straipsnio reikalavimai;
– Programoje Nr. 4 dalyvavo kandidatai į Alytaus miesto mero postą Č. D. ir G. D., Programos Nr. 4 rengėja ir vedėja L. R. taip pat kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą, t. y. aktyviai dalyvavo 2018 m. lapkričio 7 d. prasidėjusioje savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinėje kampanijoje, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą jos interesų konfliktą, taigi, Programoje Nr. 4 buvo pažeisti Kodekso 23 straipsnio reikalavimai.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo rezoliucinės dalies 1–4 punktais, skunde teismui savo poziciją grindžia šiais esminiais argumentais:
– pareiškėja neatitinka VIĮ nurodytos žurnalisto sąvokos, ji nėra ir niekada nebuvo žurnalistų profesinės sąjungos nare, todėl Kodekso nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos;
– Programa Nr. 1 buvo ne apie Seimo narį N. P., todėl nesuprantama Komisijos išvada, dėl ko šioje laidoje galėjo kilti interesų konfliktas ar šališkumas, be to, N. P. laidoje dalyvavo kaip Seimo Antikorupcijos komisijos narys;
– Programa Nr. 2 ir Programa Nr.3 buvo transliuotos 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d., o ji savo dokumentus dalyvauti rinkiminėje kampanijoje pateikė tik 2019 m. gruodžio 28 d., todėl apie tai negalėjo informuoti visuomenės, nes dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl dalyvavimo rinkiminėje kampanijoje;
– Programos Nr. 3 dalyvės D. G. ir R. K. dokumentus dalyvauti rinkiminėje kampanijoje pateikė tik 2019 m. gruodžio 29 d., todėl nebuvo jokių galimybių apie tai pranešti žiūrovams;
– 2019 m. sausio 10 d. transliuotoje Programoje Nr. 4 ji dar nebuvo patvirtinta kandidate į meres ar savivaldybės tarybos nares, todėl prisistatyti kandidate nebuvo būtinybės.
Ginčo santykius reglamentuoja VIĮ, nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnio 1 dalis). Pagal VIĮ 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 straipsnio 3 dalis). VIĮ viešosios informacijos rengėją apibrėžia kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, radijo programų transliuotoją, leidyklą, kino, garso ar vaizdo studiją, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrą, redakciją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją, nepriklausomą kūrėją, žurnalistą ar kitą asmenį, rengiantį ar pateikiantį skleisti viešąją informaciją (2 straipsnio 79 punktas); viešosios informacijos skleidėją – kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėją, retransliuotoją, asmenį, teikiantį Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotoją, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytoją ar kitą asmenį, skleidžiantį viešąją informaciją visuomenei ir atsakantį už tos informacijos teisėtumą (2 straipsnio 80 punktas); žurnalistą – kaip fizinį asmenį, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 straipsnio 91 punktas).
Įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad ji neatitinka VIĮ 2 straipsnio 91 punkte nurodytos žurnalisto sąvokos, nes nėra sudariusi jokios sutarties su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju (nagrinėjamu atveju – su VšĮ „Alytaus regioninė televizija“) dėl medžiagos pastarajam rinkimo, rengimo ir pateikimo. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog tam, kad asmuo būtų laikomas žurnalistu pagal minėtą normą jis turi ne tik viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pateikti medžiagą, bet ir jo užsakymu (sutarties, kurios rūšies įstatymas neapibrėžia, pagrindu) tą medžiagą surinkti bei parengti (tą indikuoja normoje vartojamas jungtukas „ir“). Tačiau tai, kad pareiškėja nelaikytina žurnaliste pagal VIĮ 2 straipsnio 91 punktą, nėra pagrindas teigti, jog jos atžvilgiu netaikytinos Kodekso nuostatos. Kaip minėta, VIĮ įtvirtina, kad, be kita ko, profesinės etikos normų ir Kodekso nuostatų privalo laikytis ne tik žurnalistai, bet ir viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai (VIĮ 3 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja renka ir skleidžia viešąją informaciją visuomenei, ji laikytina viešosios informacijos rengėja ir skleidėja.
Kodekso 64 straipsnyje nustatyta, kad tokia viešosios informacijos rengėjo ir / ar skleidėjo veikla, kai pažeidžiamos šio Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) Komisijos nustatyta tvarka priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų kategorijai; 2) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; 3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.
VIĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. VIĮ 46¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (VIĮ 46¹ straipsnio 3 ir 4 dalys).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtas VIĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).
Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu ir jį aiškinančia LVAT praktika (žr., pvz., 2017 m. vasario 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018), darytina išvada, jog tai, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nelaikytina žurnaliste VIĮ 2 straipsnio 91 punkto prasme, neatleidžia jos, kaip viešosios informacijos rengėjos ir skleidėjos, nuo pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti asmenų skundus dėl jos veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas.
Dėl Kodekso 29 straipsnio pažeidimo pažymėtina, jog šis straipsnis įpareigoja žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, rengiančius informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.
Komisija Sprendime Kodekso 29 straipsnio pažeidimą konstatavo, nustačiusi, kad pareiškėja, būdama Programos Nr. 1 (http://dzukijostv.lt/dzukijos-tv/demaskuoti/v/613-demaskuoti-2018-11-08) rengėja ir vedėja, šioje programoje pakvietė dalyvauti Seimo narį N. P., kurio padėjėja-sekretore ji tuo metu buvo, tačiau apie tai neinformavo informacijos vartotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu ginčo atveju aplinkybės, kad pareiškėja Programos Nr. 1 transliavimo metu buvo Seimo nario N. P. padėjėja-sekretorė, nutylėjimas galėjo sumažinti šioje programoje teikiamos informacijos objektyvumą. Pritartina atsakovės atsiliepime teismui nurodytam argumentui, kad Kodekso 29 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra prevencinio pobūdžio ir tam, kad konstatuoti šios normos pažeidimą, nėra būtina įrodyti, jog dėl neatskleistų ryšių su įmonėmis ar organizacijomis, apie kurias teikiama informacija, ar tam tikrų aplinkybių nutylėjimo paskelbta informacija buvo šališka ir (ar) neobjektyvi. Tai, kad ginčo informacija (pareiškėja buvo Seimo nario N. P. padėjėja-sekretorė), pareiškėjos teigimu, yra vieša, niekaip nepaneigia Kodekso 29 straipsnyje įtvirtintos prievolės viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, rengiantiems informaciją apie įmones ir organizacijas, atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo teismui teiginys, kad Programoje Nr. 1 Seimo narys N. P. dalyvavo kaip Seimo antikorupcijos komisijos narys, nėra reikšmingas, vertinant pareiškėjos padaryto Kodekso 29 straipsnio pažeidimo pobūdį ir esmę.
Kodekso 23 straipsnis nustato, kad žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui; žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje; dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.
Ginčijamu Sprendimu konstatuotas Kodekso 23 straipsnio pažeidimas yra padarytas nustačius, jog: Programoje Nr. 2 dalyvavo kandidatas į Alytaus miesto merus G. D.; Programoje Nr. 3 dalyvavo D. G. ir R. K., kurios kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą; Programoje Nr. 4 dalyvavo kandidatai į Alytaus miesto mero postą Č. D. ir G. D.; šios programos rengėja ir vedėja L. R. taip pat kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą, t. y. aktyviai dalyvavo 2018 m. lapkričio 7 d. prasidėjusioje savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinėje kampanijoje, tačiau informacijos vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir galėjo nežinoti apie galimą jos interesų konfliktą. Iš transliuotų laidų įrašų (http://dzukijostv.lt/dzukijos-tv/demaskuoti/v/640-demaskuoti-2018-11-29, http://dzukijostv.lt/dzukijos-tv/demaskuoti/v/670-demaskuoti-2018-12-20, http://dzukijostv.lt/dzukijos-tv/demaskuoti/v/690-demaskuoti-2019-01-10) akivaizdu, jog pareiškėja apie savo dalyvavimą prasidėjusioje savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų politinėje kampanijoje, t. y. apie savo kandidatavimą į Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir į Alytaus miesto mero postą, auditorijos neinformavo, taigi akivaizdžiai ignoruodama pareigą informuoti auditoriją apie savo dalyvavimą politinių partijų veikloje, padarė Kodekso 23 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad dokumentus dalyvauti rinkiminėje kampanijoje ji pateikė tik 2019 m. gruodžio 28 d., o Programa Nr. 2 ir Programa Nr. 3 buvo transliuotos atitinkamai 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d., todėl apie tai negalėjo informuoti visuomenės, nes dar nebuvo priėmusi sprendimo dėl dalyvavimo rinkiminėje kampanijoje, o 2019 m sausio 10 d. transliuotoje Programoje Nr. 4 ji dar nebuvo patvirtinta kandidate į meres ar į savivaldybės tarybos nares, todėl prisistatyti kandidate nebuvo būtinybės, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pagal VRK pateiktą informaciją (b. l. 49), 2019 m. savivaldybių rinkimų kampanija prasidėjo 2018 m. lapkričio 7 d. ir nuo šios datos viešojoje erdvėje jau buvo rasti kandidatų pasisakymai, agitacija ir kt. Nors pareiškėja savo sutikimą būti iškeltai Lietuvos centro partijos kandidate į savivaldybės tarybos narius – merus Alytaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 2 pateikė 2018 m. gruodžio 12 d. (b. l. 49), tai nepaneigia jos dalyvavimo rinkiminėje kampanijoje nuo jos pradžios, kadangi teisės aktais nedraudžiama asmeniui, nepateikusiam sutikimo būti iškeltam kandidatu, iki kandidatų pareiškimų priėmimo pabaigos (dokumentų priėmimas baigėsi 2018 m. gruodžio 28 d. 17 val., VRK visus kandidatus į savivaldybių tarybų narius įregistravo 2019 m. sausio 31 d.) (b. l. 49) dalyvauti politinėje rinkimų kampanijoje. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 29 d. vykusio Komisijos posėdžio metu (Komisijos posėdžio protokolas, b. l. 39–43) pati L. R. pripažino, kad 2019 m. sausio 10 d. vykusios laidos metu (Programa Nr. 4) apie savo kandidatavimą į merus neinformavo, paaiškindama: „Dabar galvoju, kad čia klaidą padariau, reikėjo man tai pasakyti. Jeigu to nepadariau, čia bus toks formalus pažeidimas“.
Pareiškėja skunde taip pat nesutinka su Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte nurodytu Kodekso 3 straipsnio pažeidimu, teigdama, kad Programoje Nr. 3 dalyvavusios D. G. ir R. K. dokumentus dalyvauti rinkiminėje kampanijoje pateikė tik 2019 m. gruodžio 29 d., todėl nebuvo jokių galimybių apie tai pranešti žiūrovams.
Kodekso 3 straipsnyje nustatyta, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai.
Taigi Kodekso 3 straipsnis įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, be kita ko, skelbti tiksliais žinias. Programoje Nr. 3 dalyvavo D. G. ir R. K., kurios laidos vedėjos buvo pristatytos kaip aktyvios alytiškės. Šios laidos dalyvės kritikavo Alytaus miesto savivaldybės tarybą ir Alytaus mero postą kandidatavusią Alytaus miesto savivaldybės narę N. M., tačiau nors minėtos laidos dalyvės kandidatavo į Alytaus miesto savivaldybės tarybą, informacija vartotojams apie tai nebuvo pateikta ir jie galėjo nežinoti apie galimą jų interesų konfliktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija buvo pakankamai reikšminga, o kadangi apie minėtas laidos dalyves pateikta informacija bendrame laidos kontekste nebuvo tiksli ir pakankama, pritartina Sprendimu konstatuotam Kodekso 3 straipsnio pažeidimui. Pareiškėjos argumentai, kad šioje laidoje dalyvavusios D. G. ir R. K. dokumentus dalyvauti politinėje rinkiminėje kampanijoje pateikė tik 2019 m. gruodžio 29 d., dėl ko nebuvo jokių galimybių apie tai pranešti žiūrovams, neatitinka tikrovės, kadangi pagal VRK pateiktą informaciją kandidatų dokumentų priėmimas baigėsi 2018 m. gruodžio 28 d. 17 val. (b. l. 49).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi ankščiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog Komisija 2019 m. kovo 26 d. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Programoje Nr. 1 buvo pažeistas Kodekso 29 straipsnis, Programoje Nr. 2 – Kodekso 23 straipsnis, Programoje Nr. 3 – Kodekso 3 ir 23 straipsniai, Programoje Nr. 4 – Kodekso 23 straipsnis. Atitinkamai skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.