Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2010-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą; 2) 2011-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 302 str. 1 d., nubaustas vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2010-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą. 2011-12-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir S. M. K. pasiųstas atlikti 2011-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu atliekantis bausmę, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. K. apgaule savo naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2010-06-15 apie 20.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 63, prisistatęs N. P. motorolerių meistru, tariamai remontui paėmė iš N. P. pastarajam priklausantį 1000 Lt vertės motorolerį PIAGGIO ZIP ATLANTIS, rėmo Nr. VTHATLOABYG145339 ir 1500 Lt grynųjų pinigų, tariamai motorolerio detalių pirkimui ir motorolerio remonto darbams apmokėti, tačiau N. P. motorolerio negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą 2500 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. M. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltės visiškai nepripažino. Jis paaiškino, kad 2010 m. vasarą jo draugas A. Š. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti prie Savanorių pr. žiedo. Arnas jį pakvietė todėl, kad jis daug išmano apie motorolerius ir jų remontą. Tikslaus laiko neprisimena, bet tai buvo vakaras, jie su Arnu nuvyko į Savanorių pr., kur prie 3 aukštų namo jų laukė nepažįstamas vaikinas, kuris prisistatė ar tai Neima, ar tai Eima, tiksliai neprisimena, ar tuo metu jis buvo su mergina, tiksliai neprisimena. Jis juos nusivedė į trijų aukštų namo rūsį, kurio adreso nežino. Kai jie nusileido į rūsį, vienoje rūsio patalpoje stovėjo vienas motoroleris, o kitoje antras. Vieno motorolerio markė buvo ZIP, valstybinių numerių ir spalvos jis neprisimena. Kokį Arnas turėjo dviratį, pasakyti negali, nes nežino. Jam atrodo, kad Arnas su tuo piliečiu apsimainė daiktais – Arnas davė dviratį, o tas vaikinas jam motorolerį. Jie su Arnu tą motorolerį, kurį jis išsimainė, išsinešė iš rūsio patalpos į lauką ir patvarkė taip, kad galėtų išvažiuoti. Prieš išvažiuojant iš Eimo (N. P.) kiemo, jis paklausė ar galėtų suremontuoti jo motorolerį. Jis atsakė, kad galėtų. Dėl šio remonto jie susitarė susiskambinti vėliau. Po kurio laiko, maždaug po savaitės, ar poros dienų, jis kartu su Arnu, prieš tai susiskambinęs su Eima, nuvyko pas jį rūsį. Jis buvo vienas. Tada visi kartu nuėjo į rūsį, nuėmė nuo ZIP motorolerio plastmasines apdailos detales. Po ko užpildė su Eima motorolerio palikimo lapą atlikti diagnostikai ir remonto darbams. Taip pat Eimai paprašius, jis jam parodė savo LR piliečio pasą. Po to viską sukrovė į raudonos spalvos Eimo automobilį, ir kartu nuvyko į jo namus, adresu Antakalnyje, Švyturio 22-16. nuvarė motorolerį į jo namo rūsį. Eima paprašė perdažyti plastikines motorolerio dalis į juodą perlamutro spalvą, taip pat prašė perrinkti grupę, t.y. cilindrą, stūmoklį, žiedą, alkūninę dalį, dažymo darbus, Eima jam davė apie 200 Lt. Kai jis pakeitė cilindrą, stūmoklį, žiedus, tarpinę, jis kartu su Arnu, prieš tai susitaręs su Eimu, susitarė susitikti prie Maximos parduotuvės Savanorių pr., kur Eima jam dar sumokėjo 500 Lt, kad perdažytų motorolerį ir už atliktus restauravimo darbus. Jis nufotografavo atliktus darbus ir vėlesnio susitikimo metu kartu su Eima susitikę prie Karoliniškių parduotuvės “Iki”, jis jam parodė atliktų darbų nuotrauką. Į ką jis jam atsakė, kad darbai atlikti gerai. Po to jie su Eima nuvažiavo į Viršuliškes ir sustojo prie prekybos centro “Mada”, Eima jam dar sumokėjo 500 Lt ir pasakė, kad pakeistų dar kitas dalis – dirželį, lėkštutes, spidometro trosą, rankenėles, karbiuratorių, naują galinę padangą. Visas šias dalis pirko internetu, kadangi Eima nereikalavo jokių mokėjimo kvitų, todėl jis jų nerinko. Tuos darbus ji atliko po dviejų mėnesių. Po kurio laiko suskambino su Eima ir pranešė, kad remonto darbai baigti. Susitarė, kad jis atvažiuos pasiimti savo motorolerio. Po kokių dviejų savaičių jis atvažiavo vienas su savo automobiliu prie jo namo rūsio ir jis jam atidavė motorolerį. Eima apžiūrėjo motorolerį, jokių pretenzijų dėl to neturėjo, tai matė per balkoną močiutė ir senelis. Taip pat senelis matė ir močiutė žinojo, kad jis taisė ir sutaisė tą motorolerį. Taip pat, kad Eima jam jokių pretenzijų neturi. Kai perdavė Eimai motorolerį, paklausė kada jam bus sumokėta už atliktus darbus, kuriuos jis įvertino 400 Lt. Kadangi jie nesipyko, jam nekilo įtarimų, kad jis gali su juo neatsiskaityti. Jie neužpildė jokio įsipareigojimo lapelio, taip pat nereikalavo iš jo motorolerio pirkimo detalių kvito, o jis visiškai juo pasitikėjo ir nereikalavo raštiško pasižadėjimo, kad jis atsiskaitys su juo už atlikus darbus per tam tikrą laiką. Kodėl Eima jį apkaltino tariamu motorolerio pasisavinimu, jis nežino, bet mano, kad tokiais savo veiksmais jis siekia neatsiskaityti už jo atliktus darbus ir sugaištą laiką. Taip pat siekia iš jo pasipelnyti melagingai jį apkaltinęs po motorolerio darbų ir motorolerio perdavimo praėjus apytiksliai metams. Jis praneša apie nusikaltimą ir taip apšmeižia jį. Savo asmenybės jis neslėpė, parodė jam savo LR pasą. Eima žinojo kur jis gyvena, t.y. Švyturio 22-16, taip pat žinojo kur jis registruotas – Antakalnio 96-25. Jo dėstomas aplinkybes patvirtina liudytojas A. Š. ( b. l. 42-43), liudytojas B. R. (b. l. 44-45), liudytoja G. R. (b. l. 46-48). Šie liudytojai davė išsamius parodymus byloje, jais abejoti pagrindo nėra, tačiau tai palieka vertinti teismui.

Panašias aplinkybes S. M. K. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (t. 1, b. l. 58-60, 64-65).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad jis tuo metu dirbo, turėjo motorolerį, tai buvo vienintelė jo transporto priemonė. Ji buvo sugedusi. Taip pat turėjo dar vieną motorolerį, kuris buvo skirtas detalėms. Padavė skelbimą, tokiu būdu savo nevažiuojantį motorolerį iškeitė į dviratį. Vaikinukas, su kuriuo keitėsi transporto priemone atvažiavo su draugu, su Simu (S. M. K.). Kaip tik Simas jam paminėjo, kad dirba motorolerių taisykloje, mechaniku, turi patirties. Paklausė ar galima susitarti dėl remonto. S. motorolerį pasižiūrėjo, pakrapštė. Pasakė, kad šiandien jis nieko nepadarys, kad jam reikia daugiu laiko, kad jį pataisyti. Jis tą motorolerį paėmė taisyti. Kitą kartą S. vėl atvažiavo su tuo savo draugu, kas jis toks neprisimena. S. pats pasiūlė sutaisyti motorolerį. Jis pats parodė savo pasą, kad jis yra S. Jie susitarė, kad jis motorolerį nuveš prie jo namų, iškraus, jis motorolerį pažiūrės, pasakys kas yra negerai ir ką reikia taisyti. Nuvežė jis jį iki Antakalnio, paliko jam taisyti savo motorolerį. Iš pradžių viskas buvo gerai, po kokios savaitės jis jam pasiskambino, jis jam pasakė, kad lyg tais problema cilindre, reikia jį keisti, kainuos tiek ir tiek. Jis nuėjo į bankomatą, paėmė 500 Lt. Jis buvo su savo drauge, o S. su savo drauge. Po kelių dienų vėl susiskambino, jis pasakė, kad gal jis norėtų keisti “visą grupę”. Jis pagalvojo kodėl gi ne, jeigu reikia, tai reikia. Pasakė, kad duos tiek pinigų, kiek reikia. Po kelių dienų jis jam ir vėl paskambino ir paklausė ar nenorėtų motorolerio perdažyti. Pasakė, kad papildomai reikės sumokėti kažkiek pinigų. Jis pagalvojo, kad kodėl gi ne ir sutiko. Davė pinigų ir po savaitės laiko S. atsiuntė nuotraukas. Jie susitiko prie Spaudos rūmų, jis buvo su savo drauge, turėjo su savimi fotoaparatą ir parodė jam juodai nudažyto motorolerio nuotraukas. Pasakė, kad darbas eina į pabaigą, visas detales jis pakeitė, liko nupoliruoti, viską pabaigti. Jis apsidžiaugė, pasakė, kad jeigu dar reikės kokių pinigų, kad drąsiai sakytų ko reikia, kad viskas būtų sutvarkyta iki galo. Paklausė iki kada jis baigs, jis pasakė, kad po savaitės laiko pabaigs. Po savaitės susiskambino, jis pasakė, kad viskas padaryta, paruošta ir galima susitikti. Jie su juo susitarė, jis nuvyko prie jo senelio namų į Antakalnį. Jis ten prastovėjo dvi su puse valandos, vis jam skambino, išgirsdavo, kad tuoj jis bus, po dviejų valandų telefoną išjungė ir tuo viskas pasibaigė. Nors įtarimas jam ir kilo, tačiau dar pagalvojo, kad gal jam iš tikrųjų iškilo kokių nors bėdų. Susiskambino su juo kitą dieną. Paklausė kas atsitiko, gal yra kokių problemų. Jis pasakė, kad tikrai turėjo kažkokių rūpesčių ir patikino, kad kitą kartą jis tikrai atvyks. Ir vėl jie susitarė susitikti. Susitarė, kad jis atvažiuos pas jo tėvą. Jį pavežė draugas, privažiavus paskambino Simonui, šis pasakė, kad už 5 min. atvažiuos. Po 5 min. skambino, jis ir vėl sakė, kad po 5 min. bus. Po 5 min. ir vėl tas pats. Pralaukė apie 2,5 val., o S. taip ir nepasirodė. Telefonas buvo išjungtas. Dar kelias dienas bandė su juo susisiekti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Jo kantrybė pasibaigė, jis kreipėsi į policiją. Jam padaryta žala yra 1000 Lt, tiek kainavo pati transporto priemonė, taip pat 1 500 Lt buvo sumokėta už detales ir darbą, bendra suma yra 2500 Lt. Apie tai, kad tokią sumą sumokėjo Simonui, liudija iš bankomato išimti 500 Lt. Tai galėtų paliudyti jo draugė. Prie “Maximos” yra filmuojama, galima paprašyti įrašo. Pinigus perdavė prie Simono draugės ir jo draugės. Motorolerio jis jam negrąžino. Motorolerį vertina rinkos kaina. Naujo motorolerio kaina yra 11000-12000 Lt. Atsidaręs www.autogidas.lt, įvedęs duomenys, tokio važiuojančio ir naujo motorolerio kainos yra svyruojančios. Motoroleriui buvo 5-6 metai. Jis pirko naudotą motorolerį. Detalėm davė 1500 Lt. Kiek kartų davė tuos pinigus, jis neprisimena. Apsimokėjo motorolerį taisyti, nes naujas toks kainuoja 10 000 – 11 000 Lt. Jam iš tikrųjų pasiūlė gerą variantą – už 1500 Lt sutaisyti tą motorolerį.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. R. paaiškino, kad S. yra jos dukters sūnus. Ji jį augino po dukters mirties. Dukra su šeima pas juos nuo anūko gimimo gyveno. Kai Simui buvo 15 metų, jis neteko motinos. Jis norėjo gyventi su savo tėvu. Po mamos mirties tėvas jam nupirko motorolerį. Jis visą laiką turėjo motorolerį. Tėvas norėjo tą vaiką pritraukti prie savęs ir tą motorolerį nupirko. Jis tą motorolerį tvarkė, po to dar draugo patvarkydavo, po to atsirado dar vienas motoroleris ir dar vienas. Jis dar panoro, kad leistų rūsyje tvarkyti tuos motorolerius. Ji vis prašė, kad tuos motorolerius iš rūsio jis išvežtų. Jis taip ir padarė. Jau buvo tamsus vakaras, jis tuos motorolerius pakrovė ir išsivežė. Apie nagrinėjamo motorolerio dingimą ji nieko nežino. Žino tik, kad Simono drabužiai visą laiką būdavo purvini nuo motorolerių taisymo. Tuos motorolerius jis taisė gal prieš tris metus. S. tuos motorolerius taisė adresu (duomenys neskelbtini). Ji net namo pirmininko klausė ar tie motoroleriai jam netrukdo. Jis pasakė, kad viskas gerai, tegul tik užsiima. Ji motorolerių negalėtų atpažinti. Apie techniką neturi jokio supratimo, jai tik atrodo, kad jis buvo be numerių. Kažkokį juodą motorolerį matė. Jie gyvena 5 aukšte, žinojo, kad bus išvežti motoroleriai ir jie su vyru dar žiūrėjo per langą kaip tie motoroleriai buvo išvežami. Motoroleris pasirodė kaip tik nualintas, prastos būklės.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja K. D. paaiškino, kad savo parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, nežino ar galėtų atpasakoti tą įvykio seką, kadangi viskas vyko labai seniai. Kaltinamąjį yra mačiusi. Nukentėjusysis yra jos draugas. Kaltinamasis atvažiavo pas jos draugą taisyti jo motorolerio. Kaltinamasis buvo su draugu. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, kaltinamasis atvažiavo, užvedė motorolerį ir nusivežė jį taisyti. Motorolerio po to nebegrąžino. Vieną dieną važiavo su draugu, jie buvo sustoję prie bankomato, jis išsigrynino pinigus ir sumokėjo kaltinamajam už kažkokios detalės taisymą.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos K. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ji turi pažįstamą vardu N. P.. 2010 metų vasarą, kada tiksliai neatsimena ji buvo kartu su N. jo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). N. paskambino žmogus, kaip vėliau paaiškėjo meistras, kuris turėjo N. sutaisyti motorolerį. Kaip jie susipažino nežino, lyg tai N. jai sakė, kad internete. Meistro vardas yra S. N. išvažiavo susitikti su S., ji liko, vėliau abu grįžo motorolerio. S. buvo apie 18 metų, šviesiai dažytais plaukais vaikinas, vidutinio ūgio, atrodė tvarkingai apsirengęs. Ji paklausė S. apie motorolerių taisymo kompetenciją, pastarais atsakė, kad dirba kažkokiame autoservise ir yra geras specialistas. N. paėmė motorolerį iš rūsio, dar lauke kažką darė prie motorolerio. N. kalbėjo su S. apie remonto kainą ir motorolerio gedimus. Ką atsakinėjo S. ji neatsimena. Taisyti motorolerį turėjo lyg tai S. tėvo garaže, tačiau kur tas garažas ji nežino. S. ir N. pasirašė motorolerio palikimo talone. Vėliau S. užvedė motorolerį ir su juo išvažiavo. N. skambinėjo S. kitomis dienomis ir jie kalbėjo kokius darbus S. jau atliko. Po savaitės ji kartu su N.nuvyko prie parduotuvės Maxima, Vilniuje, Savanorių pr., ten susitiko su S. N. išėmė iš bankomato 500 Lt ir pinigus atidavė S. darbams ir detalėms. S. pasakė, kad greitai suremontuos motorolerį. Dar po kiek laiko vėl prie tos pačios parduotuvės N. vėl išėmė iš bankomato pinigus ir davė S., tačiau kiek ji nežino. Žino, kad po trečio susitikimo N. pradėjo ieškoti S., skambino jam, tačiau S. niekaip nereagavo į skambučius, vėliau dingo ir negrąžino N. nei motorolerio, nei pinigų (t. 1, b.l. 40).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas B. R. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, daugiau neturi ką pridurti. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad S.yra našlaitis, jis vienintelis, kas gali jiems padėti. Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo B. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad S.M. K. yra jo anūkas. Jis atsimena, kad anūkas praeitais metais taisė draugo D. S. motorolerį. Tai buvo šiltuoju metu laiku. Koks tai buvo motoroleris jis nežino, tačiau matė, kaip D. S., atsiimdamas savo motorolerį ant jo išvažiavo. Po kuriuo laiko, jo namo rūsyje atsirado kitas motoroleris. Kada tai įvyko jis neatsimena. S. prašė jo raktų nuo rūsio, sakė, kad vėl taisys motorolerį, kieno tai motoroleris ir koks – jis nežino ir nematė. Atsimena, kad jis su žmona buvo prieš tokius taisymus, nes jiems buvo nepatogu prieš kaimynus, kad S. taiso motorolerius bendroje rūsio patalpoje, remontai užtrukdavo ilgai. Kelis kartus buvo nusileidęs į rūsį, matė ten ir S. draugą A. Š., todėl galvoja, kad pastarasis galėjo padėti anūkui remontuoti motorolerius. Apie motorolerius nieko paaiškinti ir apibūdinti negali, nes nieko neišmano apie motorolerius, spalvos taip pat neįsidėmėjo. Jam atrodo, kad paskutinį motorolerį anūkas dažė, nes pastoviai ateidavo įsitepęs drabužius tamsios spalvos dažais. S. buvo užsidegęs tais darbais, sakė jam apie detalių pirkimą. Po ilgoko laiko jis matė, kaip S. išgabeno tą motorolerį, pasiėmęs raktus nuo rūsio pasakė jam ir jo žmonai, kad atiduoda motorolerį. Jis su žmona stebėjo pro balkoną, kaip į kiemą atvažiavo ilgos formos lengvasis automobilis, kuriuo vairuotojas pakrovė motorolerį į bagažinę, jis nežino koks tai automobilis buvo ir kokios spalvos, nes lauke jau temo. Ar S. išvažiavo kartus su to automobilio vairuotoju jis neatsimena. Kaip atrodė automobilio vairuotojas jis nematė iš aukštai, be to jau temo. Anūkas jau seniai domisi technika ir jam atrodo, kad jis išmano tai ir yra geras meistras šioje srityje, pastoviai kalba apie automobilių detalės, svajoja apie automobilius, todėl jam nieko įtartino nepasirodė, kad anūkas užsiima motorolerių taisymais (t. 1, b.l. 44-45).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. Š. paaiškino, kad S. yra jo pažįstamas. Jie yra seni draugai. Nežino kokie kaltinimai pareikšti Simonui. Žino tik, kad iš salėje esančio nukentėjusiojo jis paėmė motorolerį ir negrąžino. Kad paėmė, jis žinojo, nes buvo kartu su Simonu tačiau, kad negrąžino, nežinojo. Motoroleris berods buvo baltos spalvos.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis pažįsta S. M. K.. 2010 m. vasarą, kada tiksliai neatsimena, jis norėjo pakeisti savo dviratį į motorolerį. Internete, kokiu būdu tiksliai neatsimena, jis susibendravo su jam nepažįstamu vaikinu ir susitarė, kad apsikeis dviratį i to vaikino motorolerį - kinietišką, juodos spalvos. Kada tiksliai neatsimena, netrukus, po pokalbio internetu, jis paprašė M. S. K., kad pastarasis palaikytų jam kompaniją ir jie kartu nuvažiavo troleibusu į Savanorių prospektą, adreso tiksliai neatsimena, kur susitarė apsikeisti dviratį į motorolerį. Juos pasitiko jam nepažįstamas vaikinas, kuriam galėtų būti apie 25 metų, vardo neatsimena, nuvedė jį ir S. į rūsį ir parodė jam motorolerį, jis pamatė motorolerį į kurį iškeitė vėliau dviratį, o taip pat ir kitą motorolerį ZIP PIAGGIO, baltos spalvos. Jis kartu su S. vietoje patikrino kinietišką motorolerį, jis girdėjo, kad S. ir tas vaikinas kalbėjo tarpusavyje apie motorolerių remontą, tačiau, ką tiksliai kalbėjo, jis neatsimena, nelabai girdėjo, nes į pokalbį nesigilino. Po apsikeitimo jis ir S. išvažiavo su motoroleriu. Už poros dienų, jam pasakė S., kad susitarė su tuo vaikinu dėl motorolerio remonto ir paprašė jau dabar jo, kad jis S. palaikytų kompaniją, jis sutiko ir jie abu nuvažiavo vėl tuo pačiu adresu, kur vėl pasitiko tas pats vaikinas ir perdavė S. remontui motorolerį ZIP PIAGGIO. Kaip S. ir tas vaikinas tarėsi dėl remonto, kokiomis sąlygomis, ką turėtų keisti ar taisyti S. jis nežino, nes nesigilino į pokalbį ir neįsidėmėjo. Jis neatsimena ar ant motorolerio buvo valstybiniai numeriai, taip pat nežino ar pildė kažkokius dokumentus S. ir tas vaikinas motorolerio perdavimo metu remontui. Taip pat neatsimena ar prašė S. to vaikino pateikti motorolerio ZIP PIAGGIO dokumentus. Taip pat jam nieko nėra žinoma kiek kartų ir kiek litų mokėjo tas vaikinas Simonui už motorolerio remontą. Tas vaikinas juos nuvežė su automobiliu prie S. namų Antakalnyje, adreso tiksliai pasakyti negali. Automobilis buvo raudonos spalvos, valstybinių numerių arba modelio neatsimena, atsimena, kad automobilis buvo 2 durelių, kieno tai automobilis jam nėra žinoma, tačiau vairavo tas vaikinas. Motorolerį jie padėjo į automobilio bagažinę. Prie S. namų jie motorolerį iš bagažinės ištraukė. Tas vaikinas išvažiavo, o pats jis išėjo. Ką darė su motoroleriu S. jam nėra žinoma, S. jam apie tai nieko nepasakojo (t. 1, b.l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu N. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2010 m. jam nepažįstamas asmuo rekomendavo S.M. K. kaip asmenį, galintį suremontuoti motorolerį. 2010-06-15 jis susitiko su S.M. K. ir perdavė jam savo motorolerį ZIP taisymui. S. M. K. jam pasakė, kad dirba kažkokiame centre, kuriame taiso motorolerius, pasakė ir to centro pavadinimą, kuriuo jis neatsimena. Taip pat S. M. K. išrašė jam motorolerio palikimo taloną, kuriame nurodė, kad paima iš motorolerį ZIP taisymui ir diagnostikai ir nurodė savo adresą. Tą pačią dieną jis S. M. K. davė 1000 Lt detalių pirkimui ir keitimui. Kartu su juo buvo draugė K. D.. S. M. K. taip pat buvo su mergina, nežino su kokia. Jie susitiko prie parduotuvės Maxima, Vilniuje Savanorių pr., ten iš bankomato banko ,,Swedbank“ jis išsiėmė 1000 Lt, apie kuriuos jau kalbėjo. Po to, daugmaž po savaitės jis kalbėjo su S. M. K. telefonu, taip pat buvo susitikęs vėl prie tos pačios Maxima parduotuvės. Ten iš bankomato išsiėmė dar 500 Lt, bet tiksliai neatsimena, galėjo duoti S. M. K. šią sumą per kelis kartus. Iš viso S. M. K. perdavė už motorolerio taisymą 1500 Lt. Daugiau su S. M. K. susitikti arba bendrauti nepavyko, telefonu S. M. K. neatsiliepdavo, tada jis nuvyko adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau ten S.M. K. nerado. Siuntė registruotą laišką su prašymu grąžinti jam priklausantį motorolerį, tačiau laiškas jam buvo grąžintas. Taip pat ieškojo S. M. K. keliose remonto dirbtuvėse, tačiau nerado. S. M. K. jam motorolerio ZIP, kuriuo vertė yra 1000 Lt, negražino, taip pat negražino ir 1500 Lt. Iš viso jam padaryta 2500 Lt turtinė žala. Prieš kelias dienas iki įvykio jis keitė jam priklausantį motorolerį į to nepažįstamo vaikino dviratį, kuris ir supažindino su S.M. K.. Susibendravo internetu. Tas vaikinas jam nėra pažįstamas, jis jo vardo nežino, telefono numerio neturi. Jam pasirodė, kad vaikinui galėtų būti apie 20 m., kaip atrodo neatsimena, lieknas, neaukštas apie 1,70-1,75 m. ūgio, tamsių plaukų, vaido bruožų neįsidėmėjo. Su juo kartu buvo atvykęs S. mechanikas, kaip vėliau sužinojo, tai buvo S. M. K., kuris pasakė, kad taiso motorolerius. Jis turėjo seną motorolerį, kuri pakeitė į dviratį ir antrą motorolerį ZIP, dėl jo remonto ir kalbėjo su S.M. K.. S. sutiko motorolerį taisyti, turėjo atvykti motorolerio kitą dieną. Dar po kelių dienų atvyko S. vėl su tuo pačiu vaikinu paimti taisyti jam priklausantį motorolerį ZIP, kuris buvo baltos spalvos. S. jam parodė, savo asmens dokumentą, jis pamatė, kad tai yra S. M. K., S.M. K. surašė motorolerio palikimo taloną, kur savo ranka užpildė viską, tik jis parašė savo vardą ir pavardę šalia parašo ir žemiau po S. M. K. parašyto teksto užrašė pastarojo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą. Jis S. M. K. su jo motinai priklausančiu automobiliu raudonos spalvos OPEL ASTRA, 2 durelių, valstybinių numerių neatsimena, nuvežė vaikinus ir motorolerį prie parduotuvės IKI Antakalnio g., kur sustojo, vaikinai ištraukė motorolerį iš bagažinės ir jis pamatė, kad jie nutempė motorolerį į kitą gatvės pusę, kur tiksliai nematė ir nežino, jie perėjo kelią, o jis išvažiavo. Atvažiavęs buvo iš centro pusės. Kodėl S. M. K. motorolerio palikimo talone nepažymėjo variklio numerio, rėmo numerio jam nėra žinoma. Motoroleriai variklio numerio neturi, o tik rėmo numerius. Rėmo numeris ant ZIPo buvo VTHATLOABYG145339, jis paklausė, ar būtina parodytį motorolerio dokumentus, į ką S. M. K. atsakė, kad nebūtina ir jis pastarajam jokių dokumentų nerodė. Jo pateiktoje SF Nr. 109182 pažymėta, kad jam parduota transporto priemonė ATLANTIS ir yra nurodytas rėmo numeris, jis pateikėt ikiteisminiam tyrimui šį dokumentą ir pareiškė kad pasisavino iš jo motorolerį ZIP, nes kėbulas vadinasi ATLANTIS, visa komplektacija: variklis, apdaila ir kitos detalės PIAGGIO ZIP. Kai jis pirko šį motorolerį, motoroleris jau buvo baltas. Nors pirkimo dokumente yra nurodyta sidabrinė spalva. Patikslina, kad jis davė S.M. K. vieną kartą 500 Lt, tada vėliau 500 Lt, ir dar 500 Lt. Tačiau tiksliai neatsimena kokioms dalimis. Tačiau tiksliai atsimena, kad bendrai davė 1500 Lt ir davė per 3 kartus. Jam atrodo, kad du kartus susitiko su S.M. K. prie Maxima parduotuvės Savanorių pr. ir vieną kartą Karoliniškėse prie parduotuvės „Mada“ . S.M. K. turėjo pakeisti varikį, atlikti kompiuterinę diagnostiką, pakeisti svarelius, sankabą, visas kitas judančias detalias, ir pajungti elektrines detales, pakeisti ,,grupę“ į naują, turėjo perdažyti juodai rėmą. Raštiškai tų prievolių neformino. Visus darbus turėjo atlikti per vieną savaitę, vėliau telefonu pareiškė, kad reikia dar vienos savaitės, vėliau susitarė susitikti Antakalnyje, adresu Antakalnio g. 96, jis ten vienas nuvažiavo ir laukė ten S. M. K. apie 3 val. Po ko, pastarasis jam paskambino ir pasakė važiuoti į kalniuką į Švyturio g., tačiau prie kokio pastato pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, ten laukė dar, tačiau S. M. K. taip ir neatvažiavo, tačiau paskambino ir pasakė, kad negali, kažkas atsitiko. Praėjus vienai savaitei jis vėl paskambino S.M. K., pastarasis paaiškino, kad jis jau gali atsiimti motorolerį Salininkuose prie Maxima parduotuvės, jis apie pietus, kelintą valandą neatsimena, nuvažiavo ten su automobiliu, sidabrinės spalvos pikapas TOYOTA, kurį jam paskolino draugas, valstybinių numerių jis neatsimena, ir laukė prie parduotuvės S. M. K., tačiau pastarasis taip ir nepasirodė. Telefonu bendravo, sakė, kad tuoj ateis, bet neatėjo. Vėliau nebekėlė ragelio, o po to ir visai išjungė telefoną, S.M. K. numeris buvo Nr(duomenys neskelbtini). Daugiau pastarojo nematė ( t. 1, b.l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Motorolerio palikimo talono matyti, kad N. P. palieka savo transporto priemonę ZIP, o M. S. K. priima transporto priemonę (t. 1, b. l. 5).

Iš Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2011-08-29 protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. tvirtai atpažino sudaužytą lemputę, tvirtino, kad jo motorolerio buvo sudaužyta lemputė ir ją reikėjo keisti (t. 1, b. l. 35-36).

Iš Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2011-07-29 protokolo matyti, kad S. M. K. parodė vietą kur taisė, dažė, keitė detales ZIP motoroleriui, jis parodė ir paaiškino, kad apdaila nuo motorolerio ZIP, flakonas nuo dažų, guolis, maišelis nuo poliruoklio, posūkio dalis buvo naudojama Eimos (N. P.) motorolerio remontui (t. 1, b. l. 66-72).

Iš 2011-11-07 Akistatos protokolo matyti, kad S. M. K. nuo akistatos su N. P. atsisakė (t. 1, b. l. 74).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Nors kaltinamasis S. M. K. neigia, jog padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – panaudodamas apgaulę pasisavino svetimą nukentėjusiajam N. P. priklausantį turtą - motorolerį PIAGGIO ZIP ATLANTIS, rėmo Nr. VTHATLOABYG145339 ir 1500 Lt grynų pinigų, tačiau teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. M. K. įvykdė sukčiavimą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybes, kad pasiėmė kaltinamasis taisyti N. P. priklausantį motorolerį patvirtina ne tik nukentėjusysis N. P., liudytojas A. Š., liudytoja K. D., rašytinis įrodymas – Motorolerio palikimo talonas, bet ir pats kaltinamasis S. M. K.. Jis taipogi neneigia, kad jam davė N. P. grynuosius pinigus (jis nurodo, jog per tris kartus- 1200 Lt.), kuriuos jis naudojo motorolerio taisymui, dažymui. Nukentėjusiojo N. P. ir kaltinamojo parodymai visiškai priešingi tik dalyje dėl sutaisyto motorolerio grąžinimo nukentėjusiajam. Nukentėjusysis teigia, kad jam nebuvo grąžintas suremontuotas motoroleris, o kaltinamasis teigia, kad grąžino nukentėjusiąjam sutaisytą motorolerį.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Tai, jog buvo grąžintas nukentėjusiajam N. P. sutaisytas motoroleris tvirtina tik pats kaltinamasis, kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina pastarosios aplinkybės. Kaltinamojo Simono M. K. senelių G. R. ir B. R. parodymus teismas laiko patikimais, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, jog matė (kaip teigia kaltinamasis) per balkoną, kad atsiėmė N. P. suremontuotą motorolerį. G. R. patvirtino, kad anūkas taisė rūsyje motorolerius. Ji nurodė, kad apie techniką neturi jokio supratimo. Kažkokį juodą motorolerį matė. Jie gyvena 5 aukšte, žinojo, kad bus išvežti motoroleriai ir jie su vyru dar žiūrėjo per langą kaip tie motoroleriai buvo išvežami. B. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad anūkas (S. M. K.) taisė draugo D. S. motorolerį. Taipogi matė su žmona pro balkoną kaip į kiemą atvažiavo ilgos formos lengvasis automobilis, kuriuo vairuotojas pakrovė motorolerį į bagažinę, jis nežino koks tai automobilis buvo ir kokios spalvos, nes lauke jau temo. Kaip atrodė automobilio vairuotojas jis nematė iš aukštai, be to jau temo. Teismo vertinimu, kaltinamojo seneliai matė tik kaip kažkoks motoroleris buvo pakrautas į ilgos formos lengvąjį automobilį. Kadangi lauke jau temo ir dėl atstumo (iš penkto aukšto) jie nematė nei koks motoroleris, nei į kokį automobilį buvo pakrautas, nei kas vairavo automobilį.

P. S. M. K. kaltu teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo N. P. parodymais. Jo parodymai tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, išsamiai atspindintys įvykių eigos eiliškumą, juose nėra jokių esminių prieštaravimų, leidžiančių abejoti tokių duomenų patikimumu. Jo parodymus dėl to, kad S. M. K. negrąžino sutaisyto motorolerio patvirtino ir liudytoja K. D.. Dėl to, kad N. P. davė motorolerio remontui 1500 Lt iš dalies patvirtina kaltinamasis, kuris teigia, kad davė jam N. P. 1200 Lt.

Pasisakydamas dėl kaltinamojo parodymų teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu, tikslu, kad jo parodymai būtų patikimesni net nurodė, kad N. P. jį apkaltino nebūto nusikaltimo padarymu todėl, kad jis jam už motorolerio remontą neatsiskaitė – 400 Lt. (tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių N. P. kreipėsi į policiją, o apie neatsiskaitymą iš viso neužsiminė).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad kaltinamojo parodymais teisiamajame posėdyje teismas tiki tiek, kiek jie patikimi, taigi toje apimtyje, kurioje juos patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, tai yra suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Teismo vertinimu, šioje byloje S. M. K. piktnaudžiaudamas visišku N. P. pasitikėjimu perduodant pastarajam pinigus motorolerio remontui, apgaule įgijo svetimą turtą – N. P. priklausantį motorolerį (jis jo negrąžino) ir pinigus. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kaltinamasis parodė savo pasą (neslėpė savo duomenų), pasirašė motorolerio palikimo taloną tik parodo kaltinamojo ketinimą užvaldyti svetimą turtą momentą – šis ketinimas atsirado ne iš karto perduodant ir priimant taisyti motorolerį, o vėliau. Kita vertus, reikalinga atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamajam tuo metu tebuvo 16 metų, jis nebuvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo Simono M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo S. M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamą veiką S. M. K. padarė būdamas nepilnametis, nebuvo teistas.

Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas vadovaujasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie yra vienodi visiems nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais, numatytais BK XI skyriuje. Pagal šio skyriaus BK 91 straipsnio 3 dalį teismas gali skirti nepilnamečiui terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Skirdamas kaltinamajam Simonui M. K. bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (našlaitis, po mamos mirties gyveno pas senelius, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, turėdamas tik 16 metų, iki tol buvo neteistas), kitas bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes. Po pastarojo nusikaltimo padarymo jis teistas du kartus už panašias nusikalstamas veikas, t. y. panaudodamas apgaulę pasisavino (kitu atveju kėsinosi) svetimą turtą prieš jam labai artimus žmones močiutę G. R. bei senelį B. R.. Jam bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus, tačiau jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir auklėjamojo poveikio priemonės - iš jam paskirtų penkiasdešimt valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose išdirbo tik dvidešimt penkias valandas. Aukščiau paminėtos aplinkybės rodo polinkį nusikalsti ir nepaklusti visuomenėje priimtinoms elgesio normoms. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bendrintina su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, įskaitant pagal šį nuosprendį atliktą bausmę.

Šioje baudžiamojoje byloje N. P. pareikė 2500 lt. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 2). N. P. paaiškino, kad 1500 litų davė grynais pinigais ir 1000 litų vertina motorolerį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala. Visiško nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kad grynais pinigais jis kaltinamajam davė 1500 litų motorolerio remontui. Teismas pasisakydamas dėl motorolerio, kurį perdavė taisyti kaltinamajam kainos atkreipia dėmesį į tai, kad N. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad naujas toks motoroleris kainuoja 10 000 – 11 000 Lt., jis vertina jį 1000 litų. Iš byloje esančios Pažymos-sąskaitos Nr. 109182 (t. 1, b. l. 6) matyti, kad motoroleris pagamintas 2000 metais. Jo savininkas S. B. mokėjo 1140 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad motoroleris buvo sugedęs (kaltinamasis jį taisė), teismas vertina, kad jo kaina mažintina iki 700 litų. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. P. pareikštas 2500 litų civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 2200 litų.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti Simonui M. K. panaikinti, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę Simonui M. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 15 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš S. M. K. 2200 litų N. P. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – užantspauduotą paketą, kuriame yra pažeista lemputė su laidu, guolis, plastikinė detalė, pažeista pakuotė kartoninė dėžutė, fragmentas ir tuščias balionėlis pagal 2011-10-27 kvitą B Nr. 035547, saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti kaltinamajam Simonui M. K..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. M. K. panaikinti, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.