Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 10 kartų, iš jų paskutinius kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė –2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. 2025 m. kovo 22 d. apie 19.30 val. gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,16 promilių neblaivumas), smurtavo prieš savo močiutę V. L., t. y. tyčia dešine ranka suėmęs V. L. už plaukų, juos tampė ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, M. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu M. L. ir S. J. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. L. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei S. J.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo. Taigi M. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. 2025 m. kovo 25 d. apie 13.55 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilių neblaivumas), konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę S. J., t. y. tyčia abiem rankomis stūmė ją į krūtinės sritį, po to tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė S. J. į dešinę veido sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, M. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, įsipareigoja bausmę vykdyti (el. b. 3 t., b. l. 83–86). Nukentėjusiosioms V. L. ir S. J. išsiųsti pranešimai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta (el. b. 3 t., b. l. 89, 90–91).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. L. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), jis smurtavo prieš savo artimą giminaitį – močiutę – ir šeimos narį – sugyventinę, sukėlė joms fizinį skausmą.

M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

BK 97 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

M. L. teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, be kita ko, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, už tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), neišnykus ir nepanaikinus teistumui įstatymų nustatyta tvarka, M. L. po to dar 9 kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (paskutiniu nuosprendžio paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad M. L. 2023 m. spalio 4 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atlikęs bausmę (3 t., b. l. 39–52). Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Akivaizdu, kad M. L. 2025 m. kovo 22 d. padariusius tyčinį nusikaltimą, dar nebuvo suėję penkeri metai nuo bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, atlikimo, t. y. jo teistumas nebuvo išnykęs ir panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju M. L. penktą kartą teisiamas už nusikaltimų, susijusių su žmogaus sveikata, padarymą. Taigi kaltinamasis yra linkęs daryti tos pačios rūšies nusikaltimus. Jo teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas taip pat vertina šioje byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. sukėlė fizinį skausmą močiutei ir sugyventinei. Esant tokioms aplinkybėms, M. L. pripažįstamas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už nusikaltimus žmogaus sveikatai, taip pat šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla (el. b. 3 t., b. l. 39–52). Paskutinių penkerių metų laikotarpiu M. L. baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 3 t., b. l. 55–73). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba (el. b. 3 t., b. l. 53–54), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 3 t., b. l. 74). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 22 d.), M. L. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais ir draudimu; už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 25 d.), M. L. 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su atitinkamais įpareigojimais ir draudimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdų, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigoju per 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoju viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

M. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (el. b. 1 t., 123–126), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 131–134), įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ar nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu (el. b. 2 t., b. l. 164–167). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

M. L. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 22 d. 22.30 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 10.28 val. (dvi dienas) (el. b. 1 t., b. l. 109–112; 116–118) ir nuo 2025 m. kovo 25 d. 14.25 val. iki 2025 m. kovo 27 d. 11.45 val. (dvi dienas) (el. b. 2 t., 48–51, 52–54). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 22 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigoju per 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoju viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 25 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigoju per 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoju viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdų, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 6 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir M. L. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigoju per 7 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoju viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigoju per 7 (septynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigoju viso bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojau viso bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. L. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. L. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 22 d. 22.30 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 10.28 val. (dvi dienas) ir nuo 2025 m. kovo 25 d. 14.25 val. iki 2025 m. kovo 27 d. 11.45 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

M. L. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ar nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nurodytu atstumu – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.