- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- I1-7323-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02211-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-3, 16-19) nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo skirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus vienam mėnesiui už tai, kad 2019 m. birželio 28 d. vykusios kratos metu 13 būrio 5 miegamajame prie lango stovinčiame stale įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobilusis telefonas „GT-Star“ su SIM kortele „Pildyk“. Pareiškėjo nuomone, nutarimu nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi jis jokio pažeidimo nepadarė, t. y. rastu telefonu niekada nesinaudojo. Teigė, jog Alytaus PN nesurinko jokių tai patvirtinančių duomenų ir nenustatė, kad nurodytu telefonu naudojosi būtent pareiškėjas. Teigė, kad jis buvo paskirtas į visiškai kitą būrį ir kitą miegamąjį – 6 būrio 1 miegamąjį. Vien tai, kad rastame telefone sutapo skambučių numeris su jo telefoninių pokalbių apskaitos duomenyse esančiais skambučių numeriais niekaip neįrodo, kad skambino būtent jis, o ne koks kitas asmuo. Pabrėžė, kad jo artimieji, kuriems jis skambindavo iš telefono automato, ne kartą yra sulaukę skambučių jo vardu su įvairiais prašymais, reikalavimais ir grasinimais. Pareiškėjo teigimu, nuobauda jam buvo paskirta už skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuobaudos neteisėtumą patvirtina ir tai, kad už vienu metu padarytus pažeidimus jam turėjo būti skirta viena nuobauda, tačiau jam buvo paskirtos nuobaudos už 2019 m. rugpjūčio 28 d. naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir už buvimą bibliotekoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad esant galiojančiai nuobaudai, jam netaikomas lygtinis paleidimas, todėl nepagrįsta nuobauda apsunkino jo teisinę padėtį ir tai sukėlė neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015 m. spalio 21 d. sprendimu panaikino Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam buvo paskirta nuobauda. Pareiškėjas tvirtino, kad ši nuobauda, kurią teismas pripažino neteisėta, buvo esminis kriterijus, užkirtęs jam galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę, buvo netenkinami jo prašymai dėl lygtinio paleidimo ir tai sukėlė jam didelę žalą. Pareiškėjas pagrįsdamas neturtinės žalos atsiradimą teigė, kad dėl nepagrįsto baudimo, persekiojimo jam sutriko miegas, gyvensena, sveikata, atsakovės atstovai pažeidė jo teisėtus lūkesčius, t. y. jo teisės buvo apribotos didesne apimtimi ir tai sukėlė didesnius nepatogumus bei išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei nuobauda nebūtų paskirta. Tvirtino, kad nerviniu pagrindu atsirado išbėrimai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, dėl sutrikusios sveikatos nuo patiriamų išgyvenimų kreipėsi į Alytaus PN psichiatrą, kuris konstatavo jo sveikatos sutrikimą, paskyrė raminamųjų vaistų.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovai Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas atsiliepimais prašė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Alytaus PN atsiliepime (1 t., b. l. 29-32) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 6 būryje (7-ame lokaliniame sektoriuje, tuo pačiu – ir gamybinėje zonoje), buvo priskirtas paprastajai grupei. Alytaus PN 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas protokolas, kuriame pareigūnai nurodė, jog 2019 m. birželio 28 d. apie 18.10 val. 7 lokaliniame sektoriuje (gamybinė zona), 13 būrio 5 miegamajame buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu prie lango stovinčiame stale įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „GTStar“ su SIM kortele „Pildyk“. Nustatyta, kad vienas iš šiame telefone rastų išeinančių skambučių (numerių) sutapo su pareiškėjo skambinimo numeriu iš taksofono, skirto naudotis 7 lokalinio sektoriaus 13, 6 ir 8 būrių nuteistiesiems. Alytaus PN nurodė, kad buvo nustatyta, jog per 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. laikotarpį į numerį šį numerį iš 7-tame lokaliniame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skambino tik pareiškėjas. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. už naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir už buvimą bibliotekoje jam buvo paskirtos dvi nuobaudos, atsakovės atstovas nurodė, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos nebuvo pažeistos, nes nuobaudos paskirtos už pažeidimus padarytus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymai dėl lygtino paleidimo nebuvo tenkinti, nes už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus pareiškėjas buvo baustas 8 kartus. Alytaus PN vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad būtent 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nuobauda užkirto galimybę ankščiau laiko išeiti į laisvę yra nepagrįsti.
Kalėjimų departamentas atsiliepime (1 t., b. l. 117-120) nurodė, kad surinkti duomenys patvirtino, jog įrengtoje slėptuvėje rastame telefone kai kurie telefono skambinimo numeriai (išeinantys skambučiai), šiuo telefonu priimti skambučiai sutapo ir su pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos duomenyse esančiais skambinimų numeriais. Kalėjimų departamentas tvirtino, kad visos su pareiškėjo padarytu pažeidimu susijusios aplinkybės buvo ištirtos, jas patvirtinantys įrodymai surinkti, Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo abejoti statutinių valstybės tarnautojų parengta išvada. Kalėjimų departamento teigimu, Alytaus PN direktorius, atsižvelgęs į surinktą dokumentinę medžiagą, pareiškėjo pasiaiškinimą raštu bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pagrįstai paskyrė nuobaudą. Teigė, kad Alytaus PN pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę ir kitus nusižengimo sudėties elementus. Kalėjimų departamento vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą neturtinę žalą, sietiną su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme. Be to, Kalėjimų departamentas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl nuteistajam paskirtos nuobaudos yra kilęs tarp pareiškėjo ir Alytaus PN, Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad šį ginčą nagrinėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Kalėjimų departamento sprendimai, o Alytaus PN administracijos veiksmai ir sprendimai skirti nuobaudas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. I1-550-283/2020 pareiškėjo skundą atmetė (1 t., b. l. 145-151). Pareiškėjas dėl priimto 2020 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. I1-550-283/2020 pateikė apeliacinį skundą (1 t., b. l. 157, 166). LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. TA-474-438/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. I1-550-283/2020 panaikino. LVAT 2021 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. TA-474-438/2021 nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, atlyginimo, o bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskirtos nuobaudos, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 188-193).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas šioje byloje nagrinėja Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, su kuria pareiškėjas sieja jam sukeltą neturtinę žalą.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius aukščiau nurodytų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Byloje nustatyta, kad Alytaus PN Saugumo valdymo skyriuje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas 2019 m. birželio 28 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Alytaus PN 2019 m. birželio 28 d. apie 18.10 val. 7 lokaliniame sektoriuje (gamybinėje zonoje), 13 būrio 5 miegamajame buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu prie lango stovinčiame stale įrengtoje slėptuvėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „GTStar“ su SIM kortele „Pildyk“ (1 t., b. l. 43).
Alytaus PN Saugumo valdymo skyriuje atlikus tarnybinį tyrimą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo parengta Tarnybinio tyrimo išvada „Dėl 13 būrio 5 miegamajame rasto ir paimto mobilaus ryšio telefono „GTStar“ su SIM kortele „Pildyk“ Nurodytoje tyrimo išvadoje buvo konstatuota, kad nustačius, jog rasto mobilaus ryšio telefone „GTStar“ kai kurie išeinantys skambučiai ir šiuo telefonu priimti skambučiai sutapo su pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos duomenyse esančiais skambinimų numeriais, padaryta išvada, kad pareiškėjas naudojosi nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nenumatytais daiktais, t. y. mobilaus ryšio telefonu „GTStar“, tuo pareiškėjui pažeidžiant BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo reikalavimus (1 t., b. l. 40-42).
Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už BVK 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pažeidimą, buvo paskirta nuobauda – draudimas pirkti maisto produktus vienam mėnesiui (1 t., b. l. 39). Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (1 t., b. l. 125-126). Kalėjimų departamentas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. Ž. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai (1 t., b. l. 129-131).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia 2019 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pagrįstumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. birželio 28 d. vykusios kratos metu rastu mobilaus ryšio telefonu „GTStar“ su SIM kortele „Pildyk“ jis nesinaudojo.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, tokį pareiškėjo skundą argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. vykusios kratos metu rastame telefone „GTStar“ su SIM kortele „Pildyk“ vienas iš išeinančių skambučių (telefono numeris (duomenys neskelbtini) patikrinus telefoninių pokalbių apskaitos duomenis (skambučiai iš Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus esančio taksofono) sutampa su pareiškėjo skambinimo numeriu (1 t., b. l. 51). Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio Alytaus PN tarnybinio pranešimo ,,Dėl nuteistiesiems skirtų skambinimo telefonų patikrinimo“ matyti, kad patikrinus Alytaus PN esančių taksofonų apskaituos duomenimis (laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) nustatyta, kad į telefono numerį (duomenys neskelbtini) skambino tik pareiškėjas (1 t., b. l. 69, 70-71). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais Alytaus PN pateiktais oficialiais duomenimis, nes pareiškėjas jokių objektyvių tai galinčių paneigti duomenų byloje nepateikė.
Pareiškėjas skunde nurodė ir tai, kad 2019 m. birželio 28 d. už buvimą bibliotekoje jam buvo paskirta nuobauda, todėl pareiškėjo teigimu tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. birželio 28 d. jis negalėjo būti dviejose vietose vienu metu ir naudotis kratos metu rastu telefonu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą, pažymi, kad pareiškėjo skunde minimi du pažeidimai (1 t., b. l. 4, 5) yra padaryti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis vienu metu negalėjo būti dviejose vietose, todėl negalėjo naudotis kratos metu rastu telefonu, atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė pažeidimą (naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kas yra draudžiama), už kurio padarymą jam buvo paskirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus vienam mėnesiui.
Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Alytaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo naikinti, paskirta nuobauda priežastiniu ryšiu su pareiškėjo apibrėžta neturtine žala priežastiniu ryšiu nėra susijusi, todėl daroma išvada, jog Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus CK 6.271 straipsnio aiškinimas, pagal kurį, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš išvardintų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.