Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-30 · Civilinė byla Nr. e2YT-10434-800/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
e2YT-10434-800/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04283-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
E. D., valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10434-800/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04283-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.1.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.;(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjai R. N., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. D., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio J. D. palikimą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis J. D.. Po brolio mirties liko kambarys su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja prižiūri, tvarko, mokėjo ir moka mokesčius už dujas ir vandenį. Taigi, pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Šį juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuotas asmuo E. D. yra mirusiojo J. D. sūnus, kuris palikimo nepriėmė. Kitų paveldėtojų nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad po brolio mirties ji prižiūri likusį turtą, patvarko, sumoka mokesčius. Visi mokesčiai sumokėti iki 2018 metų. Brolis buvo išsituokęs, yra likęs sūnus E. D., kuris palikimo nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jis buvo informuotas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. D. palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kaip matyti iš byloje esančių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų – gimimo liudijimų (e. b. l. 6-7) pareiškėja R. N. yra J. D. sesuo. Pateiktas mirties liudijimas (e. b. l. 5) patvirtina, jog pareiškėjos brolis J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto ištuokos liudijimo (e. b. l. 9 ) nustatyta, jog J. D. (miręs (duomenys neskelbtini)) buvo išsituokęs, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). E. D. 2017-12-20 pareiškimas notarų biurui apie palikimo nepriėmimą (e. b. l. 13), patvirtina, jog E. D. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui J. D. palikimo nepriėmė, jo nevaldė. Iš Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G. 2018-02-05 liudijimo (e. b. l. 14) nustatyta, kad po J. D. mirties Kauno rajono 5-ajame notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. b. l. 10) patvirtina, jog pareiškėjos broliui E. D. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – Butas/Patalpa – kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti kiti rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius (e. b. l. 11-12), patvirtina, kad pareiškėja po brolio mirties mokėjo mokesčius už jam priklausiusį būstą, jį prižiūrėjo.

Liudytoja V. R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jos pusseserė. Pareiškėja brolį augino nuo šešių metų ir visą gyvenimą juo rūpinosi. Kitų brolių ar seserų pareiškėja neturi. J. D. turėjo vieną sūnų. Sūnus atsisakė tėvo palikimo, kadangi jaučia, kad jis nieko savo tėvui nepadėjo. J. D. visada prižiūrėjo, jam padėjo pareiškėja. Po J. D. mirties iš karto dėl palikimo nesikreipė, galvojo, kad mirusiojo sūnus priims palikimą. Pastarajam atsisakius palikimą priimti, pareiškėja pati priėmė palikimą, prižiūrėjo butą, moka komunalinius mokesčius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėja yra palikėjo J. D. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Palikėjo J. D. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – E. D. palikimo atsisakė.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).

Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja rūpinosi broliu J. D. iki jo mirties, o po jos mirties per palikimui priimti nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet paliktą nekilnojamąjį turtą nuo palikėjo mirties valdė kaip savininkė.

Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog J. D. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – sūnus E. D. tėvo palikimo atsisakė, duomenų apie įstatyminius įpėdinius ar kitus asmenis, kurie per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po J. D. mirties, nėra.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog įstatyminė įpėdinė – sesuo R. N. po palikėjo J. D. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą J. D. turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos prašymas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. N. priėmė brolio J. D. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje turėjo 3,99 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Valstybės turėtos išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-01-24 sprendimu pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė brolio J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti brolio turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė