Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant ieškovei Z. R., ieškovės atstovui advokatui V. R., atsakovui E. M., atsakovo atstovei advokatei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos mama. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovės pasiskolino pinigų sumą su procentais keliems mėnesiams, tačiau pinigų negrąžino. Nurodė, kad ieškovė visos pinigų sumos, kiek reikėjo atsakovui, neturėjo, todėl dalį sumos ji nuėmė nuo savo banko sąskaitos ir perdavė mamai. Teigė, kad skaitė atsakovo pasirašytą pakvitavimą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas mokės 2 procentus, tačiau buvo susitarimas, kad mokės 2 procentų mėnesines palūkanas. Atsakovas atėjo pas ieškovę pasiskolinti pinigų su jau surašytu pakvitavimu. Mama jai pinigus yra jau grąžinusi.

Liudytoja D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jos žentas. Nurodė, kad ji su ieškove derino paskolos sąlygas telefonu ir buvo kalba apie 2 procentus metinių palūkanų. Dėl pinigų grąžinimo buvo tartąsi, kad pinigus grąžins, kada turės. Paaiškino, kad šiai dienai pinigai yra grąžinti. Pakvitavimą ji surašė savo ranka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis rašytiniais byloje esančias duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2008-04-02 atsakovas E. M. surašė pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad jis iš ieškovės Z. R. pasiskolino 10000,00 Lt už 2 procentus palūkanų (b.l. 7). Pakvitavime nurodyta, kad atsakovas 2008-12-24 grąžino 2000,00 Lt, 2009-11-25 grąžino 2000,00 Lt, 2010-09-29 gražino 2400,00 Lt, 2011-04-26 gražino 500,00 Lt, 2011-09-06 grąžino 500,00 Lt ir 2013-06-19 grąžino 3800,00 Lt (b.l. 7). Iš viso atsakovas grąžino ieškovei 11200,00 Lt

2008-04-02 pakvitavime nenurodytas pinigų paskolinimo terminas, taip pat nenurodytas palūkanų pobūdis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2008-04-02 iš ieškovės pasiskolino 10000,00 Lt, todėl konstatuotina, kad tarp šalių 2008-04-02 pakvitavimu, kuris pagal prasmę laikytinas paskolos sutartimi, susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 str.) – ieškovė atsakovui paskolino 10000,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti ir mokėti 2 proc.palūkanas.

Dėl sutarties aiškinimo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl palūkanų pobūdžio (metinės ar mėnesio), kurios yra nurodytos 2008-04-02 kredito sutartyje, įvardintoje pakvitavimu – ieškovė nurodo, kad buvo susitarta dėl mėnesio palūkanų, o atsakovas teigia, kad 2008-04-02 pakvitavime nurodytos 2 proc. metinės palūkanos.

Sutartys, kaip dvišaliai ar daugiašaliai sandoriai, yra civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ar pareigų atsiradimo pagrindas. Sutartis - dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Nuo sutarties sudarymo momento sutartis jos šalims įgyja įstatymo galią - sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Kiekviena sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius jos dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokios sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB “ Libra Vitalis” v. UAB “ Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje bylojeVĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. UAB „ Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008 ir kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).

Ieškovė teigia, kad iš atsakovo gavo tik palūkanas, tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovei sumokėjo skolą su palūkanomis.

Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, vadovaudamasis CK 6.193 – 6.195 str. suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl 2 proc. mėnesio palūkanų, kas sudaro 24 proc. per metus palūkanų už suteiktą 10000,00 Lt paskolą. Tokią išvadą teismas daro iš to, kad paskolos sutartį (pakvitavimą) ieškovei surašytą pateikė atsakovas, todėl vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d. nuostatomis sutarties nuostatos turi būti vertinamos atsakovo nenaudai. Be to, bylos duomenimis ieškovė atsakovui išsiuntė 2013-10-30 pretenziją dėl skolos grąžinimo, kurioje prašė grąžinti 10000,00 Lt skolą ir 2000,00 Lt palūkanų, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią pretenziją gavo, pripažino, kad skambino ieškovei, bandė tartis, tačiau raštu atsakymo į pretenziją, kurioje būtų išreiškęs nesutikimą su ieškovės nurodytu skolos dydžiu nepateikė. Toks atsakovo neveikinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs pagal 2008-04-02 paskolos sutartį. Be to bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovė ir atsakovas ar jų šeimos nariai būtų buvę artimai pažįstami, todėl mažai tikėtina, kad šalys galėjo tartis dėl 2 proc. metinių palūkanų, kurios sudaro 200,00 Lt per metus ir yra daugiau nei du kartus mažesnės nei procesinės palūkanos, kurias numato CK 6.210 str. 1 d., taip pat mažesnės nei indėlio palūkanos, kurios buvo 2008 metais (b.l. 27, 28). Be to jeigu, anot atsakovo, jis yra grąžinęs skolą su palūkanomis ir visiškai atsiskaitęs su ieškove, tai atsakovas ieškovei yra grąžinęs daugiau palūkanų, nei turėjo padaryti. Atsakovo teiginys, kad jis pats nežinojo skolos likučio, todėl permokėjo ieškovei, yra mažai tikėtinas, nes atsakovas turėjo žinoti savo skolos ieškovei dydį, nes skola, kaip nurodo atsakovas ir liudytoja D. U. buvo grąžinami iš atsakovo tam skirtų pinigų.

Dėl skolos dydžio.

Ieškovė prašo priteisti 10000,00 Lt skolos ir 2000,00 Lt palūkanų, priskaičiuotų iki 2013-10-30. Nurodo, kad atsakovas visą laiką jai mokėjo tik palūkanas, tačiau skolos negrąžino.

CK 6.54 str. nuostatos reglamentuoja įmokų paskirstymą jeigu šalys nesusitarė. Pagal šio straipsnio nuostatas, pirmiausia atlyginamos kreditoriaus išlaidos, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, po to palūkanos, vėliau netesybos, o ketvirta eila atlyginama pagrindinė prievolė.

Pagal byloje esančius duomenis (b.l. 7), 2008-12-24 atsakovas sumokėjo 2000,00 Lt ieškovei. Iš šios sumos, vadovaujantis CK 6.54 str. nuostatomis, 1741,94 Lt turėjo būti padengtos palūkanos iki mokėjimo datos ir 258,06 Lt – skolai grąžinti. Skolos likutis 2008-12-24 – 9741,94 Lt. 2009-11-25 atsakovas grąžino ieškovei 2000,00 Lt. Už laikotarpį nuo 2008-12-25 iki 2009-11-25, mokant 2 proc. mėnesio palūkanas atsakovas ieškovei turėjo sumokėti 2344,37 Lt, palūkanų skola 344,37 Lt. 2010-09-29 atsakovas grąžino ieškovei 2400,00 Lt. Už laikotarpį nuo 2009-11-26 iki 2010-09-29 turėjo būti sumokėta 1974,36 Lt palūkanų. Atlyginus mokėtinas palūkanas (2400 – (1974,36 + 344,37)=81,27 Lt) lieka 81,27 Lt skolai padengti, todėl skolos likutis 2009-09-29 yra 9660,67 Lt. 2011-04-26 atsakovas grąžino ieškovei 500,00 Lt. Palūkanos, mokėtinos už skolos likutį 9660,67 Lt laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-04-26 yra 1333,15 Lt. Atlyginus sumokėtas palūkanas, mokėtinų palūkanų likutis yra 833,15 Lt. 2011-09-06 atsakovas ieškovei grąžino 500,00 Lt. Mokėtinos palūkanos laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2011-09-06 yra 830,80 Lt. Atlyginus suokėtas palūkanas, palūkanų skola 2011-09-06 – 1163,95 Lt. 2013-06-19 atsakovas ieškovei grąžino 3800,00 Lt. Už laikotrapį nuo 2011-09-07 iki 2013-06-19 nuo skolos likučio mokėtina palūkanų suma yra 1783,97 Lt. Atlyginus palūkanų skolą ir mokėtinas palūkanas (3800 – 1783,97- 1163,95) lieka 852,08 Lt skolai padengti. Skolos likutis 2013-06-19 yra 8808,59 Lt. Nuo 2013-06-19 iki 2013-10-30 už 8808,59 Lt skolą mokėtinos palūkanos yra 767,19 Lt.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 8808,59 Lt skolos ir 767,19 Lt sutartinių palūkanų, priskaičiuotų iki 2013-10-30, likusioje dalyje ieškovės reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 600,00 Lt (b.l. 41) išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, 360,00 Lt (b.l. 6) sumokėtą žyminį mokestį, taip pat 255,00 Lt (b.l.26) išlaidas antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso byloje patyrė 1215,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė įrodymus apie 1210,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba (b.l. 31).

Šioje byloje teismas patenkino 79,80 proc. ieškovės reikalavimų, nes vietoje pradiniu ieškiniu prašomų priteisti 12000,00 Lt sumos, priteisė 9575,78 Lt, todėl ieškovės naudai priteistina 79,80 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 969,57 Lt, o atsakovo - 21,20 proc. arba 256,52 Lt, todėl jas įskaičius, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 713,05 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto 12000,00 Lt ribose areštą (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstas sumažintinas iki 9575,78 Lt, taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M. 8808,59 Lt (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis Lt 59 ct) skolos, 767,19 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt septynis Lt 19 ct) sutartinių palūkanų, priskaičiuotų iki 2013-10-30, ir 713,05 Lt (septynis šimtus trylika Lt 5 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. R..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą sumažinti iki 9575,78 Lt ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.