- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-379-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31047-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir antstolė D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0068/13/01330 suėjus senaties terminui. Nurodė, kad nuo vykdomojo dokumento gavimo 2014 m. sausio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. antstolė jokių lėšų iš skolininko neišieškojo, nesiėmė visų būtinų priemonių skolai išieškoti. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas apie visas galimybes išieškoti baudą, pakeisti baudą viešaisiais darbais arba areštu. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. liepos 17 d., taip pat nuo 2017 m. sausio 23 d. iki šios dienos atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, yra pripažintas nemokus. Atsižvelgiant į tai, kad bauda per vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpį nebuvo išieškota, pareiškėjas prašo nutraukti išieškojimą suėjus senaties terminui.
2. Antstolė D. P. 2018 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. SD-1172 skundo netenkino ir perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad skolininkui žinoma apie paskirtą baudą, tačiau jis gera valia baudos nesumokėjo. Anot antstolės, terminas nutarimui pateikti vykdyti nepraleistas, vykdant baudos išieškojimą buvo nuolatos atliekama skolininko turto paieška, todėl pagrindo nutraukti išieškojimą, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų atmetė.
4. Teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas nepraleidus trijų mėnesių senaties termino. Teismas padarė išvadą, kad vykdomojoje byloje nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi jokių vykdymo veiksmų. Teismas papildomai pažymėjo, kad pats pareiškėjas, antstolės veiksmus apskundė tik po to, kai ši patvarkymu areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes pareiškėjas nevykdė mokėjimų.
5. Teismas konstatavo, kad skolininkas nedėjo jokių pastangų sumokėti paskirtą baudą, nesidomėjo vykdymo eiga. Aplinkybė, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, įrodo, kad skolininkas neteisėtais tyčiniais veiksmais apribojo savo galimybę pasirinkti darbą ar kitokią teisėtą veiklą ir iš jos gauti pajamas ir taip sukūrė situaciją, jog baudos išieškojimas tapo apsunkintas.
6. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas pajamų, iš kurių būtų galimo vykdyti išieškojimą, negavo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, o ne dėl paties skolininko nenoro dirbti ir gauti pajamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas M. S. prašo nutartį panaikinti ir skundą tenkinti, skirti žodinį bylos nagrinėjimą, paskirti pareiškėjui advokatą arba atidėti teismo posėdį iki advokato paskyrimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Skundo nagrinėjimas teisme vyko rašytinio proceso tvarka. Per nurodytus terminus pareiškėjas neturėjo galimybės susirasti advokato.
7.2. Antstolė nesiėmė visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolė nesiūlė teikimo teismui dėl baudos pakeitimo areštu, taip pat darė nereikšmingas užklausas į bankus, kuriuose sąskaitos jau buvo areštuotos.
7.3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo noru neatlikinėjo mokėjimų, bet tuo pačiu ir nepateikė jokių teisinių argumentų, kad pareiškėjas turėjo piniginių lėšų apmokėti baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
10. Apeliantas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
11. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Pareiškėjas jokių argumentų dėl būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, ir mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdymo procese netaikė administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino ir nenutraukė pareiškėjo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos.
13. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal suformuotą teisminę praktiką dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas turi išsiaiškinti, ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
14. Pagal CPK 651 str. 1 d. nuostatas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, taip pat sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis privalo patikrinti CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, be to, pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus ir vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių senaties termino nurodyto Administracinių teisių pažeidimo kodekso 308 straipsnyje (iki 2015 m. birželio 31 d. galiojusioje redakcijoje).
15. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė visą vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpiu ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolė nuolat atnaujindavo duomenis apie skolininko turtinę padėtį, areštavo skolininkui priklausančias sąskaitas bankuose ir įkalinimo įstaigoje. Vykdymo eigoje nėra dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu.
16. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, jog stengėsi, ir (ar) siekė, ir (ar) pageidavo (pageidauja) baudą sumokėti geranoriškai, bendradarbiauja su antstole (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę baudą, buvo pasyvus, nes būtent geranoriškai skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, nesidomėjo bylos eiga, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko sąmoningo elgesio (t. y. paties skolininko vengimo sumokėti baudą), o ne dėl tariamai pasyvių antstolės veiksmų, ir nėra teisinio pagrindo laikyti, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.
17. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo skirti jam advokatą arba atidėti teismo posėdį iki advokato paskyrimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Tačiau, kaip pagrįstai 2019 m. sausio 11 d. raštu (b. l. 54) pareiškėjui išaiškino pirmosios instancijos teismas, civilinėse bylose teismas dalyvaujantiems byloje asmenims advokato neskiria. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 1 d., asmenys, siekiantys pasinaudoti antrine teisine pagalba, privalo patys pateikti Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.
18. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.