Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-401-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
1A-96-401-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Arvydas Stankus, Regina Majauskienė
Nukentėjusysis
K. A.
Nuteistasis
ir G
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-401/2009

Teisėjas R.Švirinas Procesinio sprendimo kategorija:2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Algimantui Deguliui, Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-11-18 nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant 12 (dvylikai) mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą - įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir mokytis.

Priteista solidariai iš D. J. ir G. A. 282 Lt nukentėjusiajam K. A. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. D. J. ir G. A. neturint turto ar pajamų, šią žalą išieškant iš jų atstovų pagal įstatymą O. J. ir V. J. po 70,50 Lt, iš Valkininkų globos namų ,,Spengla“ 141 Lt.

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir G. A., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. ir G. A. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, , 2008-05-09, apie 22 val., Alytaus m. Statybininkų g. prie namo Nr. 22, veikdami bendrininkų grupėje, prasukę bagažinės ir vairuotojo pusės durelių spynas, įsibrovė į nukentėjusiajam K. A. automobilį ,,Moskvič 412“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą: dvi meškeres, bendros 100 Lt vertės, metalinį meškerės stovą, kurio vertė 10 Lt, kirvį, kurio vertė 12 Lt, magnetolą, kurios vertė 40 Lt, tuo nukentėjusiajam K. A. padarydami 162 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti LR BK 92 str. taikymą D. J. atžvilgiu ir auklėjamojo poveikio priemonę. Nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Tačiau teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo nepagrįsta. Teismas nepagrįstai pritaikė LR BK 92 str. ir skyrė auklėjamojo poveikio priemonę. D. J. anksčiau teismo teistas tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir už plėšimus, du kartus teismas taikė bausmės vykdymo atidėjimą ir skyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą. Po paskutinio nuosprendžio priėmimo (2008-04-10) praėjus trumpam laikui (mėnesiui), bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius 2008-02-12 ir 2008-04-10 D. J. taikė auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą, įpareigojant nakties metu būti namuose, pradėti dirbti ar mokytis. D. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką apie 22.00 val., kai teismo nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas nuo 22.00 val. būti namuose. Be to, D. J. atžvilgiu, atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, dėl ko jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurioje jis įtariamas nusikaltimo pagal LR BK 149 str. 3 d. padarymu, įtariama, kad nusikalstama veika įvykdyta 2008-08-21 apie 23.30 val., vėl gi, pažeidžiant teismo nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą - būti namuose nakties metu (t. 1, b.1.120). Tai rodo, kad D. J. taikytos poveikio priemonės nėra veiksmingos, nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jo gyvenimo būdui, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. D. J. nuo 2007-03-06 įrašytas į Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato policiją dominančių vaikų apskaitą (t. 1, b.1. 156). Jis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės charakterizuojamas neigiamai, kaip nelankantis mokyklos, darantis nusikaltimus (t. 2, b.1.112). Iš Alytaus jaunimo ir suaugusių mokyklos charakteristikos, rašytos 2008-05-20, matyti, kad D. J. visai nelanko mokyklos (t. 1, b.l. 156). Ši charakteristika parašyta, po to, kai D. J. 2008-04-10 teismo buvo nuteistas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą įpareigojant jį ne tik nustatytu laiku būti namuose, bet ir mokytis ar dirbti. Tai rodo D. J. elgesį po ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Naujo tyčinio nusikaltimo padarymas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad D. J. nepateisino teismo jam pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Jau ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą nuteistajam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas su įpareigojimais, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui jis padarė naują apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. J. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis nepadarė išvadų dėl savo elgesio, ankščiau taikytos poveikio priemonės neveiksmingos, ir nepakankamos nusikalstamiems polinkiams pakeisti, todėl daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti D. J. nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. J. padarytą nusikalstamą veiką, bausmę paskyrė, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu ir prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad D. J. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., sankcijoje, už kurio padarymą nuteistas apeliantas, numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. J. atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, todėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas 3 kartus už nusikaltimus nuosavybei, vėl nusikalto padarydamas nusikaltimą nuosavybei. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus teistumams, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nustatytas bausmės dydis už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas vieneriems metams yra adekvatus. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2008-04-10 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaudamasis LR BK 92 str. teismas D. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėjo 2 (dviems) metams ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojo jį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir mokytis.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė LR BK 92 str. nuostatas, sutinka su nuosprendyje nurodytais bausmės vykdymo atidėjimo motyvais.

Kolegijos nuomone nepagrįstas skundo teiginys, kad tik realus laisvės atlikimas sulaikys nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Skundu nurodoma, kad teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą neįvertino visų faktų. Su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinkama. Nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas yra argumentuoti, nurodant į kokias aplinkybes teismas atsižvelgė. Jeigu nepilnametis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikaltimą, teismas skiria galutinę bausmę vadovaudamasis LR BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais ir LR BK 64 str. nuostatomis. Paskyrus subendrintą bausmę, teismui įstatymų leidėjas nedraudžia dar kartą atidėti nepilnamečiui bausmės vykdymą. Apylinkės teismas teisingai įvertino LR BK XI skyriuje „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ akivaizdžiai išreikštą įstatymų leidėjo valią dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės, jog visomis išgalėmis turi būti siekiama nepilnamečius asmenis pataisyti neizoliuojant jų nuo visuomenės. Teismas vadovaudamasis LR BK 92 str. nuostatomis pagrįstai atidėjo nuteistajam D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir teisingai nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai ir šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. D. J. anksčiau teistas už nesunkius nusikaltimus pagal LR BK 178 str. 1 d. ir už apysunkius nusikaltimus pagal LR BK 180 str. 1 d. bei LR BK 178 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu nuteistas už analogišką apysunkį nusikaltimą pagal LR BK 178 str. 2 d. Nors jis ir teistas už nesunkius bei apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vėl nusikalto, tačiau nusikaltimas, už kurį nuteistas, nesukėlė sunkių pasekmių. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino.

LR BK 91 str. 2 d. 1 p., 4 p., teismą įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Iš pateiktų Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos D. J. charakteristikos ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akto nustatyta, kad jis mokosi 9 klasėje (t. 1, b.l. 155, 159). Nors šioje charakteristikoje nurodoma, kad jis praleidžia daug pamokų, tačiau pažymima, kad pamokose jis drausmingas. Taip pat nurodyta, kad nuteistojo D. J. motina juo rūpinasi, dažnai bendrauja su auklėtoja. Iš nuteistojo motinos O. J. darbovietės, uždarosios akcinės bendrovės „Eremas“ pateiktos charakteristikos nustatyta, kad ji yra pareiginga, stropi ir sąžininga darbuotoja, drausminių nuobaudų neturi (t. 1, b.l. 58). Iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto Šeimos aplankymo akto nustatyta, kad motina O. J. užtikrina nepilnamečiui D. J. gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniams, dvasiniams ir socialiniams poreikiams vystytis. O. J. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (t.1, b.l. 159). Atsižvelgiant į nurodytą matyti, kad motina O. J. siekia kuo geriau auklėti nuteistąjį D. J., todėl manytina, kad atidėjus bausmės vykdymą jos tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bet nuteistąjį prižiūrint jo motinai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis D. J. jau greitai taps pilnamečiu – 2009-05-12 ir privalės pilnai atsakyti už savo poelgius. Be to, netrukus būdamas pilnametis jis galės dirbti ir pats kurti savo socialinį gerbūvį, todėl būtina dar kartą leisti nepilnamečiui pačiam kritiškai įvertinti savo elgesį ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padaryti teigiamas išvadas. Pilnametystė ir galimai pasikeitusios gyvenimo sąlygos gali turėti teigiamą įtaką jo elgesiui. Nuteistajam nevykdant teismo nustatytų auklėjimo priemonių, nepadarius teigiamų išvadų dėl savo elgesio, padarius viešosios tvarkos ar kitus teisės pažeidimus baudžiamasis įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę(LR BK 92 str. 3 d. 3 p.). Nors D. J. atžvilgiu šios bylos nagrinėjimo metu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 3 d., tačiau galutinis sprendimas dėl jo kaltės dar nepriimtas.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo sunkumą, tai, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nedidelė – 282 Lt, tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas nepilnametis ir jo socialinė branda iki galo nesusiformavusi, prisipažinimą dėl padaryto nusikaltimo, kolegija pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo.

Atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam suteikta dar viena galimybė pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės, baigti mokyklą, įgyti specialybę, sulaukus pilnametystės pabandyti gyventi savarankiškai nenusižengiant įstatymams, išsaugoti socialinius ryšius su visuomene.

Šio 2008-11-18 nuosprendžio įžan­gi­nėje dalyje neteisingai nustatyta, kad D. J. nesimoko, nes iš pateiktų Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos D. J. charakteristikos ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akto nustatyta, kad jis mokosi 9 klasėje (t. 1, b.l. 155, 159), todėl pripažintina, kad jis nuosprendžio priėmimo metu mokėsi 9 klasėje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArvydas Stankus