Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. birželio 3 d., 22.20 val., Vilniuje, Kalvarijų g., vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 0,413 promilės (pritaikius paklaidą). Pripažinta, kad šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14 punktą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. nuoširdžiai gailisi, neturėjo tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą, dėl šio pažeidimo padarymo nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, praeityje apeliantas nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbo funkcijoms atlikti, o tai sudaro pagrindą švelninti administracinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nepagrįstai paskyrė apeliantui tokia griežtą baudą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams, nes pastarasis savo kaltės nepripažįsta, o jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų jo kaltę, mano, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti skirtas trumpesniam terminui nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. G. girtumas buvo nustatytas iškart po išgerto alaus bokalo, nesilaikant 15-20 minučių reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl vadovavosi policijos pareigūno, o ne A. G. parodymais, nors policijos pareigūnas yra suinteresuotas asmuo, nepripažinsiantis netinkamo savo tarnybinių pareigų atlikimo fakto. Policijos pareigūnai privalėjo išaiškinti A. G. jo teisę tikrintis girtumą antrą kartą, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teisme policijos pareigūno duoti parodymai nėra patvirtinami jokiais kitais įrodymais, be to, teismas neapklausė visų liudytojų (policijos pareigūno T. D.), galinčių patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Taip pat teismas tinkamai neįvertino apelianto pateiktų medicininių dokumentų, kurių išvados skiriasi nuo teismo nustatytųjų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir įvertinęs jos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo rengti teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju, apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino visų reikšmingų faktų ir nesiėmė reikiamų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl A. G. neblaivumo fakto, t. y. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas, o A. G. maždaug per valandą kreipusis į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, buvo nustatyta, kad alkoholio kiekis šio asmens iškvėptame ore buvo 0,16 promilės, o kraujyje – 0,19 promilės. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai šias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, nors turėjo galimybę jas pašalinti, t. y. imtis reikiamų priemonių išsiaiškinti, ar transporto priemonės vairavimo metu A. G. buvo neblaivus. Juo labiau, kad šis asmuo kelia versiją, jog prieš pat transporto priemonės sustabdymą (maždaug prieš 5 minutes) išgėrė bokalą alaus, o policijos pareigūnai nepalaukė reikiamų 15-20 minučių iki neblaivumo patikrinimo.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar toks alkoholio koncentracijos apelianto organizme sumažėjimas buvo natūralus procesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, alkoholio koncentracijos organizme mažėjimo pobūdžio ir trukmės klausimas reikalauja specialių žinių, todėl, kilus abejonių dėl A. G. neblaivumo laipsnio automobilio vairavimo (asmens sustabdymo) momentu, teismas turėjo galimybę šias abejones pašalinti teismo ekspertizės pagalba, t. y. pasitelkiant ir apklausiant kompetentingus specialistus, nustatyti, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į A. G. fizinę bei sveikatos būklę, individualias savybes, vartotus maisto produktus ir gėrimus, galėjo įvykti toks alkoholio koncentracijos jo organizme sumažėjimas, kas leistų nustatyti, koks A. G. neblaivumo laipsnis buvo automobilio vairavimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39/2014, 2AT-51-746/2016 ir kt.). Taigi, siekiant pašalinti prieštaravimus, teismas turėjo byloje paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę arba apklausti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertą, siekdamas gauti atsakymą į klausimą, ar asmuo buvo blaivus transporto priemonės vairavimo metu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, skundžiamą nutarimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn motyvuodamas nepašalintomis abejonėmis, tačiau turėdamas objektyvią galimybę minėtas abejones pašalinti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. (A. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.