- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-525-487/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03509-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 40.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo J. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 str. 2 d. ir jam paskirta 100 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nubaustas pagal ATPK 44 str. 2 d. už tai, kad 2015 m. kovo 2 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Šalies argumentai
J. G. apeliaciniu skundu prašo aukštesnės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą išaiškinimą, asmuo, kuris gydosi nuo priklausomybės, gali ir turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, tuo tarpu jo atveju tuo nesivadovaujama ir jam yra skiriamos nuobaudos, kas, pasak apelianto, eskaluoja socialinę atskirtį, verčia jį toliau nusikalsti, ieškant reikalaujamų sumų ir trukdo ne tik gydytis, bet ir socialiai integruotis į visuomenę pilnaverčiu jos nariu. Taip pat apeliaciniu skundu J. G. prašo įgyvendinti išsamų tyrimą, siekiant išaiškinti, kiek kartų, nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylas Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo nesivadovauta minėta norma, t.y. nepaisyta išrinktos įstatymus leidžiančios valdžios darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio atstovas, nesutikdamas su apelianto skundu, prašė teismo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą. Atstovas atsiliepime nurodė, kad protokolo surašymo metu J. G. pareigūnui, surašiusiam protokolą, nepateikė jokių duomenų, jog jis gydosi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prie apeliacinio skundo pridėtoje pažymoje, išduotoje 2015 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, nurodoma, kad J. G. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro skyriuje tęsia gydymą tik nuo 2015 m. kovo 6 d., tuo tarpu jam inkriminuotas pažeidimas įvykdytas 2015 m. kovo 2 d. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog asmuo savanoriškai kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės pagalbos suteikimo ryšium su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo ir turėtų būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, kaip reglamentuota ATPK 44 str., vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Be to, atsiliepime pažymima, kad laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2014 m. J. G. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus buvo patrauktas 21 kartą ir jam už šiuos pažeidimus buvo paskirtos baudos.
Motyvuojamoji dalis
J. G. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Įvertinus J. G. apeliacinio skundo argumentus, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovo atsiliepime nurodytus motyvus ir skundžiamo apylinkės teismo nutarimo išvadas, taip pat susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas įstatymo nuostatų, nenukrypdamas nuo teisminės praktikos, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti J. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Pagal ATPK 44 str. 2 d. asmeniui atsakomybė kyla už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, arba asmens sulaikyto už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 str. 4 d. ir 6 d., ir 129 str.) padarymą ir įtariamo apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad J. G. 2015 m. kovo 2 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Minėtą aplinkybę įrodo paties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje esantis paaiškinimas, kuriame jis pripažino heroiną įsigijęs čigonų tabore bei jį vartojęs, taip pat policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog, patruliuojant viešoje vietoje, buvo sulaikytas J. G., kuris nurodė, kad vartojo narkotines medžiagas – heroiną be gydytojo paskyrimo. Pastebėtina, jog šių aplinkybių J. G. neginčijo, tačiau savo nesutikimą su priimtu procesiniu sprendimu, grindė 2015 m. balandžio 14 d. išduotoje (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro skyriuje jis gydosi nuo 2015 m. kovo 6 d., tuo pažymėdamas, kad tokiu atveju jam administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato išimtį, kuomet, esant tam tikroms sąlygoms (savanoriškai atidavė nedideliu kiekiu turėtą narkotinę ar psichotropinę medžiagą, kurią jis įgijo arba laikė be tikslo parduoti, taip pat savanoriškai kreipėsi į medicinos įstaiga dėl medicinos pagalbos suteikimo ryšium su narkotinių ar psichotropiniu medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo) asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už ATPK 44 str. numatytus veiksmus, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, toks J. G. atleidimas nuo administracinės atsakomybės nėra galimas, kadangi įstatymo reikalaujamų atleidimo nuo administracinės atsakomybės sąlygų nebuvo nustatyta. Vertinant J. G. skundo argumentą dėl gydymosi, pastebėtina tai, kad, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek bylą perdavus į teismą ir ją nagrinėjant apylinkės teisme, J. G. nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo savanorišką kreipimąsi į medicinos įstaigą dėl pagalbos suteikimo ryšium su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo leidimo, todėl administracinio teisės pažeidimo veika buvo kvalifikuota pagal surinktus faktinius duomenis bei tuo pagrindu skirta nuobauda administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., sankcijos ribose. Nors apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė 2015 m. balandžio 14 d. išduotą 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos kopiją, kurioje nurodoma, kad šioje įstaigoje J. G. gydytis pradėjo nuo 2015 m. kovo 6 d., tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Be to J. G. teisės pažeidimas buvo padarytas 2015 m. kovo 2 d., tuo tarpu gydymo įstaigos pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) priklausomybės lygų centro skyriuje jis gydomas tik nuo 2015 m. kovo 6 d., t.y. praėjus tam tikram laiko tarpui nuo padaryto teisės pažeidimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje pažymoje nėra detalizuojama, koks gydymas šioje įstaigoje J. G. yra taikomas, ar toks gydymasis yra savanoriškas. Todėl, vertinant J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 44 str. 2 d. pagrįstumą, atsižvelgtina į šioje byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne į atskirus duomenis. Patikrinus skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo tvirtinti, kad ATPK nuostatos, aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo pažeistos. Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. pasisako dėl to procesinio sprendimo, dėl kurio skundas buvo paduotas. J. G. pateikė skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jo atžvilgiu 2015 m. kovo 25 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas nubausti jį pagal ATPK 44 str. 2 d., todėl aukštesnės instancijos teismas dėl J. G. skundo argumentų, susijusių su kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumu, nepasisako.
Pagal ATPK 302¹⁰ str. nuostatas bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų administracinio teisės pažeidimo bylą J. G. atžvilgiu nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundas byloje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarime buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą ir pavardę, todėl ji taisytina. Pastebėtina tai, jog šis rašymo apsirikimas, priimant skundžiamą nutarimą apelianto atžvilgiu, jokios įtakos neturėjo ir jam jokių procesinių pasekmių nesukėlė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodytą traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens vardą ir pavardę „D. F.“ į „J. G.“.
Nutartis neskundžiama.