- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-1468-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. B., O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Bigbank AS filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.8.1Reikalavimai fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui
- 3.4.2.8.4Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano keitimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. (A. B.) ir O. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir O. B. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Bigbank AS filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „General financing“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, antstoliai A. S., S. S., B. P., A. N., L. P., M. B., J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015-09-04 nutartimi pareiškėjams A. B. ir O. B. iškelta bankroto byla.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016-03-16 nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas).Pareiškėjų bankroto administratorius 2018-07-13 pateikė teismui prašymą spręsti klausimą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-20 nutartimi atsisakyta priimti prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Teismas nustatė, kad 2018-06-28 vyko pareiškėjų kreditorių susirinkimas, jo metu nuspręsta nepritarti 2018-05-30 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui. Įvertinęs kreditoriaus AB SEB banko pastabas teismas pripažino, kad kreditoriai nepritarė patikslintam planui dėl to, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl planas turi būti pakartotinai svarstomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-07-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Kreditoriaus AB SEB banko pateiktos pastabos yra abstrakčios. Kreditorius nenurodė konkrečiai, kokios FABĮ 7 straipsnio nuostatos buvo pažeistos. Apeliantų nuomone, visos kreditorių pastabos, nurodytos 2018-06-28 susirinkimo protokole Nr. 7, nesusijusios su patikslintu plano projektu, t. y. kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu.Teismas, atsižvelgdamas į FABĮ 8 straipsnio reikalavimus, turėjo priimti nutartį dėl plano arba nutartimi nustatyti terminą plano projektui patikslinti, ištaisant nutartyje nurodytus projekto techninius trūkumus, ir pateikti teismui, o ne atsisakyti patikslintą planą priimti.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą. Nurodo, kad kreditoriams kilo abejonės dėl pareiškėjų gaunamų pajamų bei jų panaudojimo. Pareiškėjai buvo supažindinti su kreditorių pozicija, teikė paaiškinimus, tačiau netikslino mokumo atkūrimo plano ir nepateikė rašytinių įrodymų, kurie išsklaidytų visas abejones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, vadovavosi tik vieno kreditoriaus išsakyta pozicija dėl plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio nuostatoms, dėl to pažeidė FABĮ 8 straipsnio 6 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų A. B. ir O. B. bankroto byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2016-03-16 nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas. Iš byloje esančio pareiškėjų kreditorių susirinkimo 2018-04-18 protokolo Nr. 6 ir kreditorių balsavimo raštu biuletenių duomenų matyti, kad svarstant klausimą dėl plano vykdymo eigos ataskaitos Nr. 4 kreditoriai UAB „General Financing“ ir AB SEB bankas išdėstė pastabas dėl pareiškėjų pajamų ir būtiniesiems poreikiams naudojamų sumų. Nustatyta, kad pareiškėjai 2018‑05-30 parengė patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą ir jį pateikė svarstyti kreditorių susirinkimui. Iš 2018-06-28 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 duomenų nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nutarė nepritarti patikslintam plano projektui. Iš kreditorių balsavimo raštu biuletenių nustatyta, kad prieš patikslinto plano projekto patvirtinimą balsavo du kreditoriai – kreditorė UAB „General Financing“ priežasčių nenurodė, kreditorė AB SEB bankas nurodė nepritarimo šiam darbotvarkės klausimui priežastis.FABĮ 8 straipsnio, reglamentuojančiame mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Toks įstatymo reglamentavimas iš esmės nustato, kad svarstant mokumo atkūrimo plano pakeitimo projekto tvirtinimo klausimą turi būti laikomasi tos pačios tvarkos kaip ir paties plano tvirtinimo atveju. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kreditorių sprendimo nepritarti plano projektui priėmimo pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Taigi nurodytu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti jį kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje reglamentuota ir teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – tokiu atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti.Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuojančias FABĮ nuostatas, išaiškinta, kad plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑263‑706/2015; 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Atsižvelgiant į FABĮ 8 straipsnio 13 dalies reglamentavimą, šie kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, todėl į juos atsižvelgtina taikant FABĮ 8 straipsnio nuostatas ir vertinant konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų bankroto administratoriaus prašymą, patikrino kreditorių atsisakymo pritarti patikslintam planui priežastis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas nepritarė pateiktam patikslintam plano projektui ir priede prie balsavimo raštu biuletenio pateikė savo pastabas, nurodydamas, jog bankrutuojančių asmenų pateikti duomenys apie gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas neatitinka tikrovės, pateikiami paaiškinimai nepagrįsti juos patvirtinančiais dokumentais; nors teigiama, kad didžioji pajamų dalis yra dienpinigiai skirti komandiruotėse patiriamoms išlaidoms padengti, nėra šiuos paaiškinimus patvirtinančių dokumentų; pateiktuose sąskaitų išrašuose nurodoma, kad A. B. išmokamos sumos yra darbo užmokestis ir apie dienpinigius nenurodoma; bankrutuojantis asmuo visas gautas pinigines lėšas pasiima grynaisiais pinigais ir jokių patvirtinančių dokumentų apie lėšų panaudojimą nepateikta.Atskirajame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, kad kreditorių pastabos nesusijusios su patikslintu plano projektu. Pareiškėjai pažymi, kad kreditorius AB SEB bankas nenurodė konkrečiai, kokios FABĮ 7 straipsnio nuostatos buvo pažeistos, kokių FABĮ nuostatų patikslintas plano projektas neatitinka. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti plane. Tie patys kriterijai aktualūs ir keičiant mokumo atkūrimo planą. Plane, be kita ko, turi būti nurodomos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą, taip pat turi būti nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).Nagrinėjamu atveju kreditoriaus AB SEB banko pastabos susijusios su bankrutuojančio pareiškėjo gautinų pajamų – darbo užmokesčio ir dienpinigių – teisingo dydžio nurodymu ir tuo, ar visos lėšos panaudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑249-313/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, kad kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑249-313/2016).Iš kreditoriaus AB SEB banko pastabų turinio matyti, kad kreditoriaus pareikštos pastabos yra susijusios su FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose nurodytais planui (taip pat ir patikslintam planui) keliamais reikalavimais, tad patenka į šios teisės normos apimtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam planui dėl priežasčių, susijusių su plano pakeitimo projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tokiu atveju pareiškėjai, gavę kreditoriaus pastabas, turėjo peržiūrėti plano pakeitimo projektą ir teikti jį pakartotiniam kreditorių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl FABĮ 8 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Nagrinėjamu atveju nustatyti ne techniniai plano pakeitimo projekto trūkumai (plano esmės nekeičiantys trūkumai dėl formos reikalavimų nesilaikymo, aiškių aritmetinių ar rašybos klaidų), o aplinkybė, kad pareiškėjai nesilaikė įstatyme nustatytos plano pakeitimo projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai esant tokioms aplinkybėms atsisakė priimti pareiškėjų bankroto administratoriaus prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-20 nutartį palikti nepakeistą.