Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose;

G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. J., G. T. ir J. S. (J. S. ) solidariai priteista UAB ,,Valtera“ 33 350,04 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. bei G. T. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 16 d., 22.00 val., iki 2005 m. rugsėjo 17 d., 4.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su J. S. , sulaužę durų užraktus, įsibrovė į bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Valtera“ nuomojamą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Valtera“ priklausantį didelės vertės turtą: 9 vnt. „GROHE, Swift“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 143,05 Lt; 3 vnt. „GROHE, Swift“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 140,26 Lt; „GROHE, Champ II“ dušo maišytuvą, kurio vertė 162,38 Lt; 7 vnt. „GROHE, Spirit II“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 254,77 Lt; 5 vnt. „GROHE, Spirit II“ dušo maišytuvų, kurių vieno vertė 210,93 Lt; 4 vnt. „GROHE, Spirit II“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 239,04 Lt; 11 vnt. „GROHE, Swift“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 166,99 Lt; 11 vnt. „GROHE, Swift“ plautuvės maišytuvų, kurių vieno vertė 192,02 Lt; 8 vnt. „GROHE, Champ II“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 179,21 Lt; 12 vnt. „GROHE, Champ II“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 211,56 Lt; 3 vnt. GROHE, Spirit II“ plautuvės maišytuvų, kurių vieno vertė 268,88 Lt; „GROHE, Sentosa“ trijų skylių praustuvo maišytuvą, kurio vertė 320,79 Lt; „GROHE“ trijų skylių vonios maišytuvą, kurio vertė 916,51 Lt; 7 vnt. „GROHE, Compas 1000“ termostatinių vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 371,68 Lt; 15 vnt. „GROHE, Compas 2000“ termostatinių dušo maišytuvų, kurių vieno vertė 445,73 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Dual“, kurių vienos vertė 68,53 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Dual“, kurių vienos vertė 178,25 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Solo“, kurių vienos vertė 34,16 Lt; keturias dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Top 4“, kurių vienos vertė 148,35 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Champagne“, kurių vienos vertė 93,14 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Top 4“, kurių vienos vertė 151,36 Lt; penkias dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Single“, kurių vienos vertė 44,25 Lt; keturias dušo galvutes „GROHE, Sensia Champagne“, kurių vienos vertė 138,79 Lt; dušo galvutę „GROHE, Sensia“, kurios vertė 200,86 Lt; dušo galvutę „GROHE, Sena“, kurios vertė 103,89 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Sena“, kurių vienos vertė 207,79 Lt; dušo galvutę „GROHE, Relexa plus Dual“, kurios vertė 150,75 Lt; 2 vnt. „GROHE, Relexa plus Single“ dušo stovų, kurių vieno vertė 155 Lt; 2 vnt. „GROHE, Sensia Champagne“ dušo stovų, kurių vieno vertė 417,62 Lt; dušo stovą „GROHE, Movario Massage“, kurio vertė 383,92 Lt; dušo stovą „GROHE, Relexa plus Dual“, kurio vertė 179,92 Lt; 2 vnt. „GROHE, Relexa plus Top 4 & Relexa Lift“ dušo stovų, kurių vieno vertė 309,62 Lt; 3 vnt. ,,GROHE, Champagne“ dušo stovų, kurių vieno vertė 234,88 Lt; 3 vnt. „GROHE, Relexa plus Top 4“ dušo stovų, kurių vieno vertė 295,64 Lt; 2 vnt. „GROHE, Relexa plus Top 4 & Relexa Lift“ dušo stovų, kurių vieno vertė 291,64 Lt; 3 vnt. „GROHE, Relexa plus Solo“ dušo komplektų, kurių vieno vertė 101,53 Lt; 6 vnt. 60 cm „Luxus, Sanha“ dušo stovų komplektų, kurių vieno vertė 42,54 Lt; 3 vnt. 60 cm „Luxus, Sanha“ dušo stovų komplektų, kurių vieno vertė 43,79 Lt; 4 vnt. „GROHE, Eurowing“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 250,65 Lt; „GROHE, Taron“ praustuvo maišytuvą, kurio vertė 488,87 Lt; „GROHE, Taron“ praustuvo maišytuvą, kurio vertė 480,12 Lt; „GROHE, Taron“ bide maišytuvą, kurio vertė 605,94 Lt; „GROHE, Taron“ termostatinį maišytuvą, kurio vertė 448,40 Lt; 6 vnt. „GROHE, Eurodisc“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 205,51 Lt; 4 vnt. „GROHE, Eurodisc“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 146,59 Lt; 2 vnt. „GROHE, Eurodisc“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 314,63 Lt; 2 vnt. „GROHE, Europlius“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 228,65 Lt; 2 vnt. „GROHE, Eurodisc“ vonios maišytuvų su dušo komplektais, kurių vieno vertė 346,60 Lt; 12 vnt. „GROHE, Eurosmart“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 138,20 Lt; 26 vnt. „GROHE, Eurosmart“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 126,30 Lt; 10 vnt. „GROHE, Eurosmart“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 149,31 Lt; „GROHE, Eurosmart“ vonios maišytuvą su dušo komplektu, kurio vertė 221,80 Lt; „GROHE, Chiara“ vonios maišytuvą su dušo komplektu, kurio vertė 722,01 Lt; 2 vnt. ,,GROHE, Eurowing“ vonios maišytuvų su dušo komplektais, kurių vieno vertė 407,21 Lt; „GROHE, Euroeco“ vonios maišytuvą, kurio vertė 126,68 Lt; „GROHE, Chiara“ dušo maišytuvą, kurio vertė 376,75 Lt; 3 vnt. „GROHE, Grohetherm 3000“ termostatinių vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 487,53 Lt; „GROHE, Grohetherm 3000“ termostatinį vonios maišytuvą, kurio vertė 554,44 Lt; „GROHE, Zedra“ maišytuvą, kurio vertė 721,11 Lt; „GROHE, Sentosa“ vonios maišytuvą, kurio vertė 274,38 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį vonios maišytuvą, kurio vertė 357,28 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį vonios maišytuvą, kurio vertė 369,98 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 239,25 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 216,01 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 295,84 Lt; „GROHE, Chiara“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 869,33 Lt; „GROHE, Eurodisc“ plautuvės maišytuvą iš sienos, kurio vertė 336,89 Lt; „GROHE, Europlus“ plautuvės maišytuvą, kurio vertė 425,96 Lt; „GROHE, Chiara“ termostatinį vonios maišytuvą, kurio vertė 1065,55 Lt; kriauklės maišytuvą, kurio vertė 49,30 Lt; dvi 1500 mm „GROHE, Relexaflex“ dušo žarnas, kurių vienos vertė 15,65 Lt; 2000 mm „GROHE, Relexaflex“ dušo žarną, kurios vertė 35,30 Lt; filtrą ,,AV 16 3/4“, kurio vertė 128,42 Lt; filtrą ,,AV 16 l“, kurio vertė 128,42 Lt; filtrą ,,AV 16 l 1/4“, kurio vertė 141,26 Lt; 6 vnt. trijų atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 40,26 Lt; 10 vnt. keturių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 43,61 Lt; 2 vnt. septynių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 91,39 Lt; 7 vnt. devynių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 114,78 Lt; 2 vnt. dešimties atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 126,17 Lt; 7 vnt. trišakių pres/pres/pres 25x1/2x25, kurių vieno vertė 15 Lt; 20 vnt. automatinių nuorintojų „Oventrop, G 1/2“, kurių vieno vertė 12,43 Lt; 8 vnt. varinių alkūnių ,,v/i 28“, kurių vienos vertė 5,23 Lt; 5 vnt. varinių alkūnių ,,45 v/v 18“, kurių vienos vertė 1,39 Lt; 4 vnt. šešių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 325,13 Lt; 2 vnt. šešių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 423,32 Lt; septynių žiedų reguliuojamą kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurio vertė 366,69 Lt; 3 vnt. aštuonių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 385,02 Lt; 3 vnt. perėjimų vandens pajungimui, kurių vieno vertė 16,62 Lt, tuo padarydami bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Valtera“ bendrą 62 771,53 Lt turtinę žalą.

Teismas, kvalifikuodamas veiką, rėmėsi tik byloje esančiu 2005 m. spalio 21 d. medžiagų nurašymo aktu. Tačiau iš šio dokumento ir 2005 m. rugsėjo 18 d. revizijos akto, kuriame fiksuotas prekių likutis po vagystės, neįmanoma nustatyti, koks prekių likutis sandėlyje buvo iki vagystės. Teismui pasiūlius civilinio ieškovo atstovui pateikti dokumentus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, jokių dokumentų pateikta nebuvo. Toks bylos nagrinėjimas rodo teismo išankstinę nuostatą pripažinti apeliantą kaltu, visiškai neatsižvelgiant į jo ir kitų nuteistųjų paaiškinimus bei realias galimybes padaryti inkriminuojamą veiką visa jos apimtimi.

Pagrindas abejoti civiliniu ieškiniu, o tuo pačiu ir veikos kvalifikavimu, kyla dar ir dėl to, jog ieškinys byloje kelis kartus keitėsi. UAB ,,Valtera“ dar ikiteisminio tyrimo metu savo civilinį ieškinį sumažino, o teisme jį padidino. Šioje byloje pagrobtų prekių vertės nustatymas turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos nuteistojo naudai.

Nustatyta, kad įmonei sugrąžinta prekių už 29 421,53 Lt. Pagal apelianto bei kitų nuteistųjų parodymus, kiek ir kokių prekių realizuota bei nesugrąžinta, galima apskaičiuoti, už kokią sumą iš viso pagrobta prekių. Ta suma neviršija 250 MGL dydžio. Teismo teiginys, jog nuo vagystės iki dalies pagrobtų daiktų suradimo 2005 m. spalio 12 d. praėjo beveik mėnuo, per šį laikotarpį buvo galimybė daugelį iš jų tiek paslėpti, tiek parduoti, paremtas prielaida, kadangi apeliantas bei kiti nuteistieji ne tik grąžino visus turėtus daiktus, bet nurodė, kam ir kiek jų realizavo, nors turėjo galimybę tai nutylėti.

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į apelianto sunkią šeiminę padėtį, sunkia liga sergančią dukrą, gyvenimo sąlygas, psichikos liga sergančios motinos priežiūrą, darbo santykius, tačiau nepakankamai įvertino tai, kad jo žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina kūdikį, o apeliantas vienintelis išlaiko šeimą ir du mažamečius vaikus. Paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis praras darbą AB ,,Vilniaus kranai“, o šeima liks be vienintelio pragyvenimo šaltinio. Be to, netekęs darbo, negalės atlyginti civilinio ieškinio.

Teismo posėdyje visi nuteistieji ir gynėjai prašo apeliantų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo skundus tenkinti iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. J. ir G. T. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau įvertino įrodymus pažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimus bei prasmę. Dėl to remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bet netinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nustatęs didesnį pagrobto turto kiekį, negu tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Nuteistasis J. S. nepadavė apeliacinio skundo, tačiau, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Todėl keičiama nuosprendžio dalis ir dėl J. S. nuteisimo.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistieji R. J., G. T. ir J. S. pagrobė didelės vertės turtą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams.

7 vnt. „GROHE, Swift“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 143,05 Lt; „GROHE, Champ II“ dušo maišytuvą, kurio vertė 162,38 Lt; 5 vnt. „GROHE, Spirit II“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 254,77 Lt; 2 vnt. „GROHE, Spirit II“ dušo maišytuvų, kurių vieno vertė 210,93 Lt; 2 vnt. „GROHE, Spirit II“ praustuvo maišytuvų, kurių vieno vertė 239,04 Lt; 5 vnt. „GROHE, Swift“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 166,99 Lt; 8 vnt. „GROHE, Swift“ plautuvės maišytuvų, kurių vieno vertė 192,02 Lt; 6 vnt. „GROHE, Champ II“ bide maišytuvų, kurių vieno vertė 179,21 Lt; 8 vnt. „GROHE, Champ II“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 211,56 Lt; ,,GROHE, Spirit II“ plautuvės maišytuvą, kurio vertė 268,88 Lt; „GROHE, Sentosa“ trijų skylių praustuvo maišytuvą, kurio vertė 320,79 Lt; „GROHE“ trijų skylių vonios maišytuvą, kurio vertė 916,51 Lt; 5 vnt. „GROHE, Compas 1000“ termostatinių vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 371,68 Lt; 9 vnt. „GROHE, Compas 2000“ termostatinių dušo maišytuvų, kurių vieno vertė 445,73 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Dual“, kurių vienos vertė 68,53 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Dual“, kurių vienos vertė 178,25 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Solo“, kurių vienos vertė 34,16 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Top 4“, kurių vienos vertė 148,35 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Champagne“, kurių vienos vertė 93,14 Lt; penkias dušo galvutes „GROHE, Relexa plus Single“, kurių vienos vertė 44,25 Lt; tris dušo galvutes „GROHE, Sensia Champagne“, kurių vienos vertė 138,79 Lt; dušo galvutę „GROHE, Sensia“, kurios vertė 200,86 Lt; dvi dušo galvutes „GROHE, Sena“, kurių vienos vertė 207,79 Lt; 2 vnt. „GROHE, Relexa plus Single“ dušo stovų, kurių vieno vertė 155 Lt; „GROHE, Sensia Champagne“ dušo stovą, kurio vertė 417,62 Lt; dušo stovą „GROHE, Relexa plus Dual“, kurio vertė 179,92 Lt; „GROHE, Relexa plus Top 4 & Relexa Lift“ dušo stovą, kurio vertė 309,62 Lt; ,,GROHE, Champagne“ dušo stovą, kurio vertė 234,88 Lt; 3 vnt. „GROHE, Relexa plus Top 4“ dušo stovų, kurių vieno vertė 295,64 Lt; 2 vnt. „GROHE, Relexa plus Top 4 & Relexa Lift“ dušo stovų, kurių vieno vertė 291,64 Lt; 6 vnt. 60 cm „Luxus, Sanha“ dušo stovų komplektų, kurių vieno vertė 42,54 Lt; 2 vnt. 60 cm „Luxus, Sanha“ dušo stovų komplektų, kurių vieno vertė 43,79 Lt; „GROHE, Taron“ praustuvo maišytuvą, kurio vertė 480,12 Lt; „GROHE, Taron“ termostatinį maišytuvą, kurio vertė 448,40 Lt; 4 vnt. „GROHE, Eurosmart“ vonios maišytuvų, kurių vieno vertė 149,31 Lt; „GROHE, Eurosmart“ vonios maišytuvą su dušo komplektu, kurio vertė 221,80 Lt; „GROHE, Euroeco“ vonios maišytuvą, kurio vertė 126,68 Lt; „GROHE, Grohetherm 3000“ termostatinį vonios maišytuvą, kurio vertė 487,53 Lt; „GROHE, Sentosa“ vonios maišytuvą, kurio vertė 274,38 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 239,25 Lt; „GROHE, Grohetherm 1000“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 295,84 Lt; „GROHE, Chiara“ termostatinį dušo maišytuvą, kurio vertė 869,33 Lt; „GROHE, Europlus“ plautuvės maišytuvą, kurio vertė 425,96 Lt; kriauklės maišytuvą, kurio vertė 49,30 Lt; 1500 mm „GROHE, Relexaflex“ dušo žarną, kurios vertė 15,65 Lt; 2000 mm „GROHE, Relexaflex“ dušo žarną, kurios vertė 35,30 Lt; filtrą ,,AV 16 3/4“, kurio vertė 128,42 Lt; filtrą ,,AV 16 l“, kurio vertė 128,42 Lt; filtrą ,,AV 16 l 1/4“, kurio vertė 141,26 Lt; 3 vnt. trijų atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 40,26 Lt; 2 vnt. keturių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 43,61 Lt; 2 vnt. septynių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 91,39 Lt; 5 vnt. devynių atšakų kolektorių „Oventrop“, kurių vieno vertė 114,78 Lt; dešimties atšakų kolektorių „Oventrop“, kurio vertė 126,17 Lt; 7 vnt. trišakių pres/pres/pres 25x1/2x25, kurių vieno vertė 15 Lt; 20 vnt. automatinių nuorintojų „Oventrop, G 1/2“, kurių vieno vertė 12,43 Lt; varinę alkūnę ,,v/i 28“, kurios vertė 5,23 Lt; 3 vnt. varinių alkūnių ,,45 v/v 18“, kurių vienos vertė 1,39 Lt; 2 vnt. šešių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 325,13 Lt; 2 vnt. šešių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 423,32 Lt; septynių žiedų reguliuojamą kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurio vertė 366,69 Lt; 3 vnt. aštuonių žiedų reguliuojamų kolektorių grindų šildymui „Oventrop“, kurių vieno vertė 385,02 Lt, tuo padarydami bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Valtera“ bendrą 31 214,42 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuteistųjų R. J., G. T. ir J. S. veiką dėl svetimo, priklausančio UAB ,,Valtera“, turto pagrobimo kvalifikavo pagal BK 178 str. 3 d. kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Nuteistieji neneigia pagrobę svetimą turtą, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog pagrobto turto vertė yra didesnė, nei 250 MGL dydžio suma, t. y. ginčija veikos kvalifikavimą pagal BK 178 str. 3 d.

Įstatymų leidėjas atsakomybę už turto pagrobimą diferencijuoja pagal turto vertę. Pagal BK 178 str. 3 d. atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. BK 190 str. pateiktame turto vertės išaiškinime nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Nustatydamas pagrobto turto vertę, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi UAB ,,Valtera“ medžiagų nurašymo aktu Nr. 57 (t. 1, b. l. 10-11), iš kurio matyti, jog iš viso pagrobta bendrovei priklausančio turto už 53 196,21 Lt; UAB ,,Valtera“ 2005-10-21 pareiškimu dėl vagystės (t. 1, b. l. 9), rodančiu, kad patirtos žalos dydis dėl priskaičiuoto 9 575,32 Lt PVM padidėjo iki 62 771,53 Lt; UAB ,,Valtera“ medžiagų grąžinimo aktu Nr. 57-1025 (t. 1, b. l. 66-67), iš kurio matyti, jog po vagystės grąžinta 167 vnt. įvairios santechnikos įrangos, t. y. prekių už 24 933,47 Lt, ir UAB ,,Valtera“ 2005-10-25 pareiškimu dėl turto vagystės (t. 1, b. l. 65), rodančiu, kad grąžintos santechnikos įrangos vertė dėl priskaičiuoto 4 488,02 Lt PVM padidėjo iki 29 421,49 Lt.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti.

Apeliantai teisme parodė, jog visą pagrobtą santechnikos įrangą sukrovė į J. S. parūpintus 6 maišus (nuo bulvių arba cukraus), kuriuos išvežė automobiliu ,,Mercedes-Benz 200“ dviem reisais, t. y. iš viso prikrovė 12 maišų, vienu reisu vežė 6 maišus. Juos, kiek tilpo, sudėjo į bagažinę, o likusius į automobilio saloną. Pirmą kartą į saloną padėjo du maišus, antrą kartą – vieną maišą. Abu kartus automobiliu važiavo visi trys nuteistieji. Taip pat jie parodė, kad realizavo tik apie 10 vnt. įrangos (maišytuvus ir vieną stovą), o visa kita tyrimo metu iš jų paimta ir grąžinta civiliniam ieškovui.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skirtingu laikotarpiu nuteistųjų nurodytas turėtų maišų skaičius svyravo nuo 6 iki 10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų nuoseklius parodymus, jog kiekvienas iš jų nešė maišus abiejose rankose po du kartus, daro išvadą, kad jie dviem reisais išvežė 12 maišų, t. y. turėjo tik 6 maišus. Be to, kelia didelių abejonių, ar 10 maišų su tamsoje bet kaip į juos sukrautomis prekėmis galėjo tilpti į lengvojo automobilio bagažinę ir galinę sėdynę, kur sėdėjo vienas iš nuteistųjų.

Pagrobto turto kiekis bei vertė gali būti įrodomi ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais BPK 20 str. apibrėžtais įrodymais, tačiau jie turi būti tinkamai patikrinti. BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teismo išvados daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. BPK neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad galėtų būti daroma išvada, jog padaryta nusikalstama veika, asmuo kaltas padaręs tą veiką ir pan. Reikia vadovautis taisykle, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, jog neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų parodymus, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nes išvadą, jog nuteistųjų parodymai neatitinka tikrovės, padarė, šių parodymų apie pagrobto turto kiekį bei vertę tinkamai nepatikrinęs. Dėl to liko abejonių, koks kiekis daiktų iš tiesų pagrobtas.

Esant tokioms aplinkybėms, kadangi tikslus pagrobto turto vertės nustatymas turi esminės reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui ir civilinio ieškinio dydžiui, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, objektyviai ir nustatytas faktinis pagrobto turto kiekis bei vertė nusikalstamos veikos padarymo metu.

Byloje atliktas įrodymų tyrimas, 2007-03-07 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjui pavesta atlikti eksperimentą, kuris patvirtintų arba paneigtų nuteistųjų ir civilinio ieškovo atstovo nesutampančius parodymus dėl pagrobto turto kiekio bei pašalintų iškilusias abejones.

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 rašto Nr. V2.-8994 (t. 3, b. l. 230) matyti, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2007-03-07 nutartis nebuvo įvykdyta. Teismui pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nebuvo galima sudaryti sąlygų eksperimentui atlikti ir atkurti įvykio aplinkybėms, kadangi civilinio ieškovo atstovas 2007-06-05 pareiškimu (t. 3, b. l. 237) pranešė, jog visų 2005-10-21 akte Nr. 57 išvardintų santechnikos prekių pateikti nėra galimybės, nes prekės prarado prekinę išvaizdą ir išparduotos sumažintomis kainomis. Atstovas nurodė, kad teismo posėdžio metu buvo kalbėta apie galimybę atlikti eksperimentą, bet nebuvo pabrėžta, jog eksperimentui atlikti turi būti pateiktos būtent tokios pat prekės, kokios nurodytos minėtame akte.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokolą (t. 3, b. l. 227), iš kurio matyti, kad, svarstant klausimą dėl galimybės atlikti eksperimentą, civilinio ieškovo atstovas užtikrino, jog reikiamas prekes galės pateikti, nes tokios pačios prekės supakuotos ir yra sandėlyje, o grąžintos prekės taip pat yra, jų dėl aplamdytų pakuočių niekas neperka.

Tokia prieštaringa civilinio ieškovo atstovo pozicija rodo jo paties nenorą išsiaiškinti tikrųjų įvykio aplinkybių ir eksperimentu patikrinti ieškinio pagrįstumo. Juo labiau kad bylos duomenys įrodo, jog į tą patį sandėlį buvo įsibrauta anksčiau, tačiau po įsibrovimo prekės nebuvo tikrinamos, tik vizualiai nustatyta, kad trūkumo nėra. Be to, dalies surastų supakuotų prekių apimtys (t. 1, b. l. 167, 171-173, 176; t. 2, b. l. 69-71, 120-125, 131) taip pat leidžia abejoti, ar į 12 maišų galėjo būti sukrautas ir dviem automobilio reisais išvežtas toks prekių kiekis, kokį nurodo civilinis ieškovas.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje išnaudotos visos galimybės iškilusioms abejonėms pašalinti, o, to padaryti nepavykus, abejonės dėl pagrobtų prekių kiekio aiškinamos nuteistųjų naudai.

Nuteistieji viso bylos tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog iš pagrobtų santechnikos prekių realizavo tik devynias: J. S. vieną, o kiti – po keturias (neskaitant R. J. L. S. parduotų prekių, kurias šis grąžino). Apeliacinės instancijos teisme jie konkrečiai paaiškino, ką kiekvienas pardavė: R. J. – vonios maišytuvą, termostatinį maišytuvą, plautuvės maišytuvą ir dušo stovą, G. T. – du virtuvės maišytuvus ir du vonios maišytuvus, o J. S. – vonios maišytuvą. Atsižvelgiant į analogiškų prekių įvairovę ir negalint konkrečiai nustatyti, kokias būtent santechnikos prekes nuteistieji pardavė, imamos mažiausios pagrobtų ir negrąžintų prekių kainos.

Skaičiuojant šias prekes mažiausiomis kainomis, kurios nurodytos tiek UAB ,,Valtera“ medžiagų nurašymo akte, tiek medžiagų grąžinimo akte, kur nurodytos kainos yra tapačios, atlikus matematinius skaičiavimus ir pridėjus PVM, nustatyta, kad nuteistųjų G. T., R. J. bei J. S. nurodytų 9 realizuotų prekių vertė įvykio metu buvo 1 792,93 Lt ((162,73+162,73+162,73+126,53+126,53+126,53+314,98+137,61+199,05)x18% =1 792,93 Lt).

Sudėjus šią sumą su jau grąžintų už 29 421,49 Lt prekių suma, gaunama visų pagrobtų prekių vertė – 31 214,42 Lt.

Tokios vertės pagrobtas turtas pagal BK 190 str. esamą turto vertės išaiškinimą nelaikomas didelės vertės turtu, nes neviršija 250 MGL dydžio, analizuojamo nusikaltimo padarymo metu sudariusio 31 250 litų.

Dėl to nuteistųjų R. J., G. T. ir J. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d.

Keičiama ir nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo, UAB ,,Valtera“ priteisiant 1 792,93 Lt žalai atlyginti, kadangi kitai pareikšto ieškinio daliai pagrįsti nėra patikimų kaltės įrodymų.

Skirdama bausmes už aptariamą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.).

R. J. dirba pagal verslo liudijimą ir AB ,,Vilniaus kranai“, pastarojoje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 102), turi šeimą, neįgalią mažametę dukrą (t. 3, b. l. 221), gyvena su motina, kuri yra psichikos ligonis, jai reikalinga nuolatinė priežiūra (t. 3, b. l. 111), žmona nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose.

G. T. dirba pagal verslo liudijimą, turi šeimą, mažametę dukrą, motina ir tėvas yra trečios grupės invalidai (t. 3, b. l. 116-124).

J. S. nusikalto pirmą kartą, dirba.

Nuteistasis G. T. savo apeliaciniame skunde prašo jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. 4 d. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Tai reiškia, jog kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir neigiamai vertina savo poelgius, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Duodami parodymus nuteistieji visada pripažino esmines bylos aplinkybes, nesutiko tik su veikos teisiniu įvertinimu, ginčijo pagrobto turto kiekį, kuris patikslintas apeliacinės instancijos teisme, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažįstama nuteistųjų R. J. , G. T. ir J. S. atsakomybę lengvinančia.

Netenkinamas nuteistojo G. T. prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis iš dalies atlygino žalą.

Bylos duomenys įrodo, jog nuteistojo žmona M. T. iš tiesų savo iniciatyva policijai pateikė šeimos anksčiau nuomotame name paslėptą santechnikos įrangą (t. 2, b. l. 66), apie kurią ji sužinojo iš sulaikyto savo vyro G. T. (t. 2, b. l. 63-64). Tačiau apeliantas žmonai pasakė apie padarytą nusikaltimą ir paslėptus daiktus tik po to, kai jų gyvenamajame name buvo atlikta krata, dalyvaujant pačiam apeliantui. Šios kratos metu name nebuvo nieko rasta (t. 2, b. l. 61-62), o G. T. pareigūnams pats nepasakė, kur paslėpė vogtus daiktus. Taigi toks santechnikos įrangos grąžinimas, kurį sąlygojo ne kaltininko sąmoningas apsisprendimas, bet pareigūnų aktyvūs veiksmai, aiškinant nusikaltimą, negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Veikos padarymą bendrininkų grupe teismas pagrįstai pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Svarstydama nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, taip pat vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties bei kitomis BK normomis, kurių visuma išreiškia įstatymo leidėjo principinę nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai dėl padarytų nusikalstamų veikų ar kaltininko asmenybės ypatingo pavojingumo jokiomis kitomis švelnesnių rūšių bausmėmis nebūtų pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei pačiai bausmės paskirčiai keliami reikalavimai. Būtent tuo paaiškinama, jog BK specialiosios dalies straipsniuose dažnai numatomos labai plačios sankcijų ribos, taip pat tose sankcijose numatomos kelių rūšių ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Tokios alternatyvios bausmių rūšys numatytos ir baudžiamojo įstatymo, už kurį nuteisti R. J., G. T. bei J. S., sankcijoje.

Įvertinus šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, kaltininkų šeiminę padėtį, didelės dalies pagrobtų prekių suradimą ir grąžinimą civiliniam ieškovui, nuteistiesiems skiriama bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. ir G. T. buvo nusikaltimo iniciatoriai, o J. S. bendrininkavo darant nusikaltimą, pirmiesiems dviems sumanius bei pasiūlius, pastarajam skiriama mažesnė bausmė.

Pakeitus bausmės rūšį, nenagrinėtini nuteistųjų R. J. ir G. T. prašymai taikyti jiems BK 62 str., 54 str. 3 d., 75 str. nuostatas.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. J., G. T. ir J. S. skiriamos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir yra teisingos.

BK 66 str. 1 d. nuostatos numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Laikinas sulaikymas (BPK 140 str.) savo pobūdžiu prilygsta suėmimui. BPK 140 str. 9 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija) nurodyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką.

R. J. bei G. T. laikiname sulaikyme išbuvus vieną parą, šis laikas prilyginamas 2 MGL (250 Lt) dydžio baudai.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį pakeisti:

R. J., G. T. ir J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi;

R. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę 125 MGL (15 625 Lt) dydžio baudą;

R. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2005 m. spalio 13 d., jį prilyginant 2 MGL (250 Lt) dydžio baudai.

G. T. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę 125 MGL (15 625 Lt) dydžio baudą;

G. T. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2005 m. spalio 12 d. iki 2005 m. spalio 13 d., jį prilyginant 2 MGL (250 Lt) dydžio baudai.

J. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. ir paskirti bausmę 70 MGL (8 750 Lt) dydžio baudą.

Iš R. J., G. T. ir J. S. solidariai priteisti UAB ,,Valtera“ 1 792,93 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.