Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto (toliau – Pareiškėjas) T. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta nuobauda – 950 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių už tai, kad jis 2022 m. liepos 15 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,08 promilių neblaivumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto nuostatas. Šis nutarimas buvo skundžiamas apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs T. I. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjo T. I. apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisingai pritaikė įstatymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. Pareiškėjo T. I. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo (T. I.) atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra beveik analogiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, T. I. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie taip pat išdėstyti ir jo (T. I.) paaiškinimuose dar nusižengimą tiriant Institucijai, jie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi yra argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo dėl T. I. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas T. I. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė Justina Revinskė patvirtino jai žinomas įvykio aplinkybes, kurias buvo nurodžiusi tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklausta administracinio nusižengimo tyrimo metu. Minėta liudytoja paaiškino, kad įvykio vietoje atlikinėjo tarnybines funkcijas dėl kito gauto pranešimo. Tikrinant gauto pranešimo aplinkybes, policijos pareigūnams reikėjo patekti į daugiabučio užrakintą laiptinę, jiems bestovint ir svarstant ką daryti, atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo trys vyrai ir nurodė, kad automobilį vairavo T. I.. Pastarasis (T. I.) atrakino laiptinės duris ir įleido pareigūnus. Pirmi lipo du pareigūnai, tuomet lipo pareiškėjas, o ji lipo paskutinė. Atstumas buvo nedidelis ir labai gerai užuodė alkoholio kvapą sklindantį nuo pareiškėjo, todėl du kartus jo paklausė, kaip jam sekasi vairuoti neblaiviam. Pareiškėjas tuo metu nieko neatsakė, tačiau bandė sudaryti įspūdį, kad ji yra neteisi. Supratusi, kad T. I. yra neblaivus, todėl nusileidus į apačią, pasakė jam, kad reikės nueiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo. Maždaug po 10 minučių nuėjo iki tarnybinio automobilio ir visos procedūros buvo atliekamos taip, kaip būtų tikrinamas neblaivus vairuotojas. Jam buvo surašytas protokolas, išaiškintos jo teisės ir pareigos. Tuo metu, kai buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas ir nutarimas sustabdyti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jam išaiškino, kodėl buvo surašytas protokolas ir kiti dokumentai, paaiškino, kodėl buvo patikrintas neblaivumas. Patikino, kad T. I. nuo išlipimo iš automobilio iki patikrinimo nebuvo išleistas iš akiračio, stebėjo arba ji, arba kiti kolegos. Nurodė, kad T. I. buvo priėjęs prie bagažinės, tačiau rankose krepšio neturėjo, taip pat neturėjo ir lipdamas laiptais, arba ji galėjo krepšio nepastebėti.

11.5. Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0062/22 nurodyta, kad alkotesterio parodymai 00.15 val. – 1,08 promilės ir 00.30 val. 1,17 promilės galėjo būti T. I. nustatyti pavartojus alkoholį neužilgo iki alkotesterio patikros, jei jis išgėrė apie 200 ml „Strohl“, kurio stiprumas yra 60 laipsnių, ir jo kūno svoris yra 110 kg, nes gali susidaryti iki 1,155 promilės alkoholio koncentracija kraujyje. „Rezorbcija gali trukti nuo kelių minučių (pvz.: išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo esant tuščiam skrandžiui) iki daugiau nei dviejų valandų (pvz., greitai išgėrus alkoholio esant pilnam skrandžiui)“. Remiantis literatūra ir paskaitomis, alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiame ore. Alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo - 30 procentų iki +60 procentų, nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą (1:2 100), nors faktiškai šis santykis gali kisti nuo 1:1 300 iki 1:3 000. Tad pripūtus 1,08 promilės, kraujyje galėtų būti nuo 0,756 iki 1,728 promilių alkoholio koncentracija.

12. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad alkoholį vartojo jau atvažiavęs į kiemą, tačiau byloje esantys įrodymai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog buvo priešingai, ką teisingai nustatė ir akcentavo apylinkės teismas, t. y., kad pažeidėjas T. I. į daugiabučio kiemą atvyko vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir jokio alkoholio jis daugiabučio kieme nevartojo. Su apylinkės teismo išvadomis sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Pažymėtina, kad sutikti su tokia pareiškėjo išsakyta pozicija nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia pareiškėjo nurodoma aplinkybė yra grindžiama tik vienintelio liudytojo R. L. parodymais, kuris yra T. I. giminaitis ir yra suinteresuotas padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Daugiau jokia bylos medžiaga nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog neva jis alkoholinį gėrimą vartojo tuo momentu, kada policijos pareigūnai buvo laiptinėje. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija laikoma gynybine, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog policijos pareigūnai, kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai, vieningai nurodė, kad iš jų (policijos pareigūnų) akiračio T. I. nebuvo pradingęs, jis kartu su policijos pareigūnais buvo daugiabučio laiptinėje ir lipo laiptais, kadangi reikėjo atrakinti antrąsias duris laiptinėje. Be to, tai, kad jis jau į daugiabučio kiemą atvažiavo būdamas neblaivus įrodo nustatytas faktas, kad policijos pareigūnai dar iki atrakinant pirmąsias daugiabučio laiptinės duris pastebėjo T. I. neblaivumą bei užuodė sklindantį alkoholio kvapą iš pastarojo burnos, tai patvirtina policijos pareigūnų Edgaro Jurevičiaus ir Martyno Juškevičiaus duoti parodymai teismo posėdžio metu, kuomet jie, dar iki atrakinant daugiabučio laiptinę ir į ją patenkant pirmieji pastebėjo pažeidėjo neblaivumo požymius. Kiek vėliau, patekus į laiptinę ir pradėjus jais lipti, paskutinė (paskui T. I.) lipo policijos pareigūnė Justina Revinskė, kuri taip pat užuodė nuo pažeidėjo sklindantį alkoholio kvapą. Taip pat svarbi aplinkybė ir ta, kad pareiškėjui uždavus klausimus apie tai, kodėl jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jau akivaizdžiai buvo jaučiamas alkoholio kvapas sklindantis iš jo burnos, jis šio fakto neneigė, ir lyg juokaudamas policijos pareigūnams atsakė „o ką, negalima?“. Vėliau, kitam pareigūnui uždavus panašų klausimą, pažeidėjas atsakė, „kad su draugais kieme gėrė alaus ir norėjo perstatyti automobilį“.

13. Nors T. I. skunde nurodo, kad policijos pareigūnai patys galėjo atlikti automobilyje apžiūrą ieškant alkoholinio gėrimo butelio, ir kad tokiu būdu policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau nenustatyta, kad ir pats pažeidėjas būtų rodęs iniciatyvą ir geranoriškai, galimai nugertą alkoholinio gėrimo butelį būtų parodęs ir pateikęs policijos pareigūnams kaip įrodymą, galintį patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, apie alkoholio vartojimą būnant daugiabučio namo kieme. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas Juozas Vėlavičius paaiškino, kad dažniausiai žmonės per tokį trumpą laiko tarpą (kaip nurodo pats pareiškėjas apie 60 sekundžių, o gal ir trumpiau) neišgeria tokio didelio kiekio (~200 ml) 60 laipsnių turinčio alkoholinio gėrimo. Parodė, kad vertinant atliktus matavimus alkotesteriu, matoma, kad ne visas alkoholis yra įsisavintas, kadangi antru matavimu buvo nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis. Per plaučius pamatuotas santykis yra adekvatus santykiui kraujyje. Tai, kad nustatytas neblaivumas didėjo, rodo, kad neblaivumo pikas dar nebuvo nepasiektas. Mažai tikėtina, kad asmuo galėtų išgerti tokį kiekį alkoholio, kadangi tokio stiprumo alkoholis stipriai degina stemplę. Alkoholis gali laikytis burnoje, tačiau naudotas alkotesteris ima ne burnos kvapą, o orą iš plaučių, taigi, burnoje užsilikęs alkoholis nedaro įtakos jo parodymams. Analogiškas aplinkybes nurodė ir Institucijoje nagrinėjant administracinę bylą apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker. Tai, kad pareiškėjas galėjo alkoholinius gėrimus vartoti anksčiau negu prieš pusvalandį, patvirtino ir kitas liudytoju apklaustas ekspertas Paulius Petreikis, byloje pateikęs konsultacinę išvadą (1 t., b. l. 46-49). Minėto eksperto pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad įvertinus turimus duomenis, galėjo susidaryti iki 1,115 promilės alkoholio koncentracija kraujyje. Ir išgėręs apie 200 ml stipraus alkoholio, pareiškėjas galėjo įpūsti 1,08 promilės ir po penkiolikos minučių 1,17 promilės. Taip pat nurodo ir tai, kad alkoholio absorbcija gali trukti nuo kelių minučių iki poros valandų.

14. Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas savo nutartyje nepateikė jokio vertinimo dėl teisme ir Institucijoje pateiktų ekspertų paaiškinimų ir nepagrįstai nesivadovavo eksperto Pauliaus Petreikio pateikta išvada, kuri yra priešinga Gregoire Abi Chaker ir Juozo Vėlavičiaus teiktiems paaiškinimas tiek Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, tačiau apygardos teismas su tokiu apelianto skunde nurodytu teiginiu neturi pagrindo sutikti. Nors ir detalaus, aiškaus vertinimo apylinkės teismas neatliko tarp minėtų ekspertų duotų paaiškinimų bei pateiktos į bylą eksperto Pauliaus Petreikio išvados, tačiau apygardos teismas susipažinęs su eksperto Gregoire Abi Chaker paaiškinimais, tiek pirmosios instancijos metu apklausus ekspertus Juozą Vėlavičių ir Paulių Petreikį, daro išvadą, kad tiek Institucijoje apklausto eksperto Gregoire Abi Chaker ir teisme apklausto eksperto Juozo Vėlavičiaus paaiškinimai neprieštarauja byloje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, objektyviems rašytiniams įrodymams bei tuo pačiu paneigia eksperto Pauliaus Petreikio pateiktą išvadą bei jo duotus paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei ekspertų paaiškinimų, T. I. buvo nustatytas didėjantis promilių skaičius, kas rodo, kad organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo, tačiau administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad daugiabučio kieme T. I. būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, todėl ir sutikti su Pauliaus Petreikio pateikta išvada bei paaiškinimais teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Apygardos teismas, priešingai nei tvirtinama skunde, daro išvadą, kad eksperto Pauliaus Petreikio pateikta konsultacinė išvada nepaneigia fakto, kad T. I. automobilį vairavo neblaivus ir alkoholį vartojo dar iki atvykimo į daugiabučio namo kiemą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apklausinėjant ekspertą Paulių Petreikį, jis neatsakė į klausimus, susijusius su alkoholio įsisavinimu, todėl tiek jo parodymai duoti teisme, tiek jo pateikta konsultacinė išvada vertinama, kaip neobjektyvi. Priešingai nei kitų dviejų ekspertų (Gregoire Abi Chaker, Juozas Vėlavičius) paaiškinimai, atsakant į visus būtiniausius klausimus siekiant nustatyti objektyvią tiesą.

15. Atkreipiamas dėmesys, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Todėl tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Taip pat itin kruopščiai privalo būti vertinami ir galimai suinteresuoto liudytojo parodymai, šiuo atveju R. L..

16. Apylinkės teismas, vertindamas liudytojų parodymus bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, nustatė, kad pareiškėjas T. I. administracinio nusižengimo protokole savo ranka parašė, kad su pažeidimu sutinka ir pasirašė. Nors pareiškėjas tiek apylinkės teisme, tiek skunde apygardos teisme nurodė, kad nesuprato, dėl kokio pažeidimo yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teigiantis, kad prisipažino vartojęs alkoholį viešoje vietoje, tačiau ne dėl vairavimo esant neblaiviam. Vis dėl to, apylinkės teismas pagrįstai, remdamasis teisme apklaustų liudytojos policijos pareigūnės Justinos Revinskės parodymais bei byloje esančiais duomenimis, darė išvadą, kad pareiškėjui T. I. ne tik, kad buvo surašytas protokolas, kuriame aiškiai buvo nurodytas ANK straipsnis, dėl kurio asmuo buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir su kuriuo pasirašytinai sutiko pats pažeidėjas, tačiau jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, taip pat buvo surašytas ir neblaivumo nustatymo aktas, su kuriuo pažeidėjas taip pat sutiko ir pasirašė, priimtas nutarimas sustabdyti specialiąją teisę, t. y. teisę vairuoti kelių transporto priemones, su kuriuo T. I. buvo pasirašytinai supažindintas, policijos pareigūnė Justina Revinskė išaiškino T. I., kodėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir kiti dokumentai, todėl jo skundo argumentas, kad buvo tamsus paros metas ir tiksliai negalėjo įžiūrėti dokumentų ant kurių pasirašinėjo, apygardos teismas laiko nepagrįstais ir tik, kaip gynybinio pobūdžio bandymu išvengti administracinės atsakomybės. Aplinkybę, kad pažeidėjas tiksliai matė kur ir už ką pasirašo patvirtina faktas, kad visuose aukščiau išvardintuose dokumentuose T. I. pasirašė tik tam skirtose grafose (vardas, pavardė, parašas; paaiškinimai). Kadangi nors ir tuo metu buvo tamsus paros metas, tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jis aiškiai galėjo matyti ir įžiūrėti pasirašomus dokumentus ir juose nurodytą informaciją, papildomai jam policijos pareigūnė išaiškino viską žodžiu, todėl viską supratęs ir perskaitęs, pažeidėjas T. I. turėjo galimybę teikti raštu savo paaiškinimus ir nesutikti su administraciniu nusižengimu, tačiau anaiptol, jis supratęs ir prisiėmęs kilusią atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, ant administracinio nusižengimo protokolo tam skirtoje grafoje parašė „sutinku“.

17. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina jo išsakytos pozicijos dėl alkoholinio gėrimo vartojimo daugiabučio namo kieme. Apylinkės teismas detaliai išanalizavo pateiktus du vaizdo įrašus (skundžiamos nutarties 7 lapas), iš kurių nėra galimybės nustatyti pažeidėjo T. I. keliamos versijos, kad alkoholinį gėrimą jis vartojo atvykęs į daugiabučio kiemą, kadangi nei viename vaizdo įraše nėra matomas daugiabučio namo laiptinės vaizdas. Remtis vien ta aplinkybe, kad pareiškėjas vartojo alkoholinį gėrimą prie daugiabučio laiptinės tuo momentu, kad kaip jis teigia, kada vaizdo įraše girdimas juokas, nėra jokio pagrindo, kadangi tuo momentu nesimato, nei ką būtent pareiškėjas daro, nei ar šalia jo yra pareigūnai. Byloje esančių ir ištirtų įrodymų visuma paneigia aplinkybę, kad T. I. išgėrė alkoholio tuo metu, kai pareigūnai jo nematė. Šią aplinkybę paneigia liudytojų Justinos Revinskės, Martyno Juškevičiaus, Edgaro Jurevičiaus parodymai, kadangi liudytojai aiškiai nurodė, kad nuo pat atvažiavimo į daugiabučio namo kiemą iki jo patikrinimo alkoholio matuokliu T. I. buvo jų stebimas. Nors T. I. kėlė gynybinio pobūdžio versiją, kad jis vieną akimirką buvo likęs vienas ir tuo momentu gėrė su savimi turėtą alkoholį, tačiau teisme apklausti policijos pareigūnai vieningai ir nuosekliai duodami parodymus paneigė šią aplinkybę, kadangi jie visi nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad T. I. nebuvo paliktas vienas be priežiūros ir visą laiką jis buvo stebimas bent vieno iš policijos pareigūnų, kas suponuoja tikslią išvadą, kad jis atvažiavęs į minimo daugiabučio namo kiemą nevartojo alkoholinių gėrimų. Skunde nurodyta ta aplinkybė, kad Martynas Juškevičius dėl ligos ilgą laiką negalėjo būti apklaustas pirmosios instancijos teisme, todėl apelianto manymu, jis per ilgą laiką buvo supažindintas su byla ir žinojo kokius parodymus jam reikės duoti teisme, todėl pasitikėti jo parodymais nėra pagrindo, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Minėtas skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Sutikti su skundo argumentais, jog neva apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų, policijos pareigūnų, parodymais ir specialisto pateikta tikimybine išvada, yra nepagrįsti. Teigiama, kad šie argumentai yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, su kuria aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų R. L. duotais parodymais, kadangi jie iš esmės prieštaravo liudytojų policijos pareigūnų, kurie, kaip nustatyta, nebuvo suinteresuoti melagingai apkalbėti T. I. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, duotiems nuosekliems parodymams. Priešingai – liudytojas R. L. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sūnėnas, todėl turėjo siekį padėti T. I. išvengti administracinės atsakomybės teigdamas, jog T. I. automobilio būdamas neblaivus nevairavo ir alkoholinį gėrimą vartojo daugiabučio kieme. Nei apylinkės teismas, nei aukštesnės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kad liudytojai, policijos pareigūnai, Justina Revinskė, Edgaras Jurevičius ir Martynas Juškevičius buvo ar yra suinteresuoti šio administracinio nusižengimo bylos baigtimi, siekiant, jog T. I. būtų nubaustas.

19. Skunde nurodoma, kad nei Institucijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarime, nei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra „Body“ vaizdo kamerų duomenų analizės, byloje procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis pranešimu, kad šie duomenys neišliko, nesiremta ir kitų policijos pareigūnų paaiškinimais, jų tarnybinių pranešimų nėra. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentas, kad nėra „body“ vaizdo kamerų duomenų analizės yra teisingas, tačiau nagrinėjamu atveju jos ir negali būti, kadangi iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad „Body“ vaizdo kamerų įrašai nebuvo perkelti į saugyklą dėl techninių kliūčių (administracinės bylos 22 lapas). Skundo argumentas, kad nebuvo vadovautasi kitų policijos pareigūnų duotais paaiškinimais, laikytinas nepagrįstu, kadangi apylinkės teismas atliko visų trijų policijos pareigūnų apklausas, visumoje vertino jų parodymus lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais, o tai, kad tik viena pareigūnė (Justina Revinskė) įvykio metu parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė tikslias įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, t. y. tiek Institucijos nutarimą, tiek apylinkės teismo nutartį. Pažymėtina, jog sprendžiant T. I. kaltės klausimą buvo remiamasi ne tik pareigūnės Justinos Revinskės duotais parodymais, bet ir kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais objektyviais įrodymais, t. y. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnų išsamiais ir sutampančiais parodymais teisme, ekspertų paaiškinimais bei kitais byloje esančiais bylos duomenimis, kurie aukštesniojo teismo vertinimu įrodo T. I. padarytą administracinį nusižengimą.

20. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama įvykių versija. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

21. Apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo T. I. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.