Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

J. Č., gim. 1955-04-19 Širvintų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, taip pat neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, o būtent:

J. Č., privalėdamas pagal 1997 m. sausio 24 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą mokėti lėšas J. P. sūnaus A. Č., gim. 1996 m. liepos 3 d., išlaikymui po 1/4 dalies gaunamo uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, kol sūnus taps pilnamečiu, mokėti alimentus savo nepilnamečio vaiko A. Č. išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, vengė pareigos išlaikyti vaiką ir lėšų jam nemokėjo, dėl ko šiuo laikotarpiu susidarė 17964,00 Lt alimentų įsiskolinimas.

Kaltinamasis J. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. P. 1981 m. susituokė Širvintose, tačiau 1983 m. lapkričio 30 d. išsiskyrė, kai atlikinėjo bausmę kalėjime. Grįžus iš kalėjimo J. Č. apsigyveno pas buvusią sutuoktinę J. P.. Kartu gyvendami jiedu vedė bendrą šeimos ūkį ir 1996 m. jiems gimė sūnus A. Č.. Greitu laiku J. Č. įvykdė nusikaltimą ir buvo įkalintas kalėjime. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos J. Č. ėjo gyventi pas draugą. 2007 m. spalio mėn. Širvintų r. apylinkės teisme įvyko teismo posėdis, kurio metu J. Č. buvo priteista išlaikyti sūnų A. Č. ir skirta nustatyta tvarka mokėti po 1/4 vaiko išlaikymui, bet ne mažiau kaip po 0,4 MGL kas mėnesį. J. Č. nurodo, kad nuo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės, nėra dirbęs kur nors oficialiai, todėl neturėdamas darbo negalėjo tinkamai rūpintis sūnumi. J. Č. tvirtina, kad pamatęs A. Č. kaime ar mieste duodavo jam po 10 Lt, tačiau kokios nors dovanos nėra jam dovanojęs. Kiek pinigų yra davęs sūnui J. Č. nežino. J. Č. žino, kad J. P. gauna pašalpą iš Vaikų išlaikymo fondo, tačiau kiek yra skolingas valstybei, nežino. Kaltinamasis gailisi, kad negali tinkamai pasirūpinti sūnumi A. Č. (b.l. 58).

Liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2005 m. pradžios J. Č. ėmė dažnai vartoti alkoholinius gėrimus ir šeimai nebepadėdavo, tuo pačiu A. Č. nebesirūpino, sūnaus neprižiūrėdavo. 2008 m. rugsėjo mėn. Širvintų r. apylinkės teismas skyrė A. Č. išlaikymui iš J. Č. kas mėnesį mokėti po 195 Lt. 2008-01-23 J. P. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą iš kur iki šiol gauna lėšas vaiko išlaikymui. J. P. nurodė, kad nuo 2005 m. J. Č. sūnui A. Č. tik pora kartų yra davęs po 10-20 Lt (b.l. 20-21).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis visada gyveno su motina Jadvyga, kuri juo rūpinosi. Jo tėvas J. Č. tai gyvendavo su juo ir motina, tai kalėdavo kalėjime. Kaip teigia A. Č., jo tėvas padėdavo J. P. išlaikyti šeimą, tiek siųsdamas pinigus iš įkalinimo įstaigų, tiek savo darbu buityje. A. Č. motina yra pranešusi, kad J. Č. turi mokėti alimentus jo išlaikymui. A. Č. nėra gavęs kokių nors dovanų iš tėvo, tačiau kelis kartus gavo iš jo pinigų. Ar yra patyręs kokią nors žalą, A. Č. nežino, jis mano, kad vienai motinai J. P. sunku rūpintis ir jį užauginti (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Vilma Leskevičienė parodė, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. pagal gautą Širvintų r. apylinkės teismo 1997 m. sausio 24 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje AV2-3-1997 vykdo vaiko išlaikymo išieškojimą iš J. Č.. Vykdant vykdomąją bylą buvo daromos užklausos Sodroje, bankuose, gyventojų registrų tarnyboje ir Širvintų darbo biržoje. J. Č. nekilnojamojo turto neturi. Užklausus VĮ „Regitra“ automobilių nerasta. Buvo areštuota sąskaita AB banke „Swedbank“, tačiau nurodytoje sąskaitoje pinigų likučio nebuvo. 2012 m. kovo 26 d. buvo išsiųstas paklausimas Širvintų darbo biržai ir gautas pranešimas, kad J. Č. Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriuje buvo įregistruotas nuo 2010-12-01 iki 2012-01-17, tačiau nedarbo draudimo išmoka nebuvo mokama. Per visą bylos nagrinėjimą laiką, J. Č. nėra pristatęs jokių mokėjimo dokumentų įrodančių, kad buvo mokėtas vaiko išlaikymas. Išieškotoja J. P. taip pat nėra informavusi apie jokias iš J. Č. gautas pinigų sumas vaiko A. Č. išlaikymui. 2005 m. vasario 22 d. J. Č. buvo išsiųstas raginimas mokėti elementus, kuriuo skolininkas buvo įspėtas dėl vengimo išlaikyti vaiką, tačiau jis nė karto nebuvo atvykęs į antstolių kontorą. J. Č. nėra pateikęs dokumentų, kad buvo registravęsis darbo biržoje (b.l. 25).

Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimu nutarta išieškoti iš J. Č. alimentus J. P. sūnui V., gim. 1981 m. birželio 3 d., dukrai V., gim. 1985 m. vasario 24 d. ir sūnui A., gim. 1996 m. liepos 3 d., išlaikymui po 1/2 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau 0,4 MGL nuo 1997-01-15 iki V. pilnametystės, po to 1/3 iki V. pilnametystės, po to 1/4 iki A. pilnametystės (b.l. 49).

Antstolės Vilmos Leskevičienės pateiktoje pažymoje rašoma, kad J. Č. alimentų skola yra 20864,00 Lt (b.l. 37-43).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Byloje nustatyta, kad J. Č. visą laikotarpį po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas A. Č., legaliai nedirbo, darbo biržoje registravosi, tačiau neįsidarbino. Pats kaltinamasis nurodė, kad gyvena iš atsitiktinių darbų. Išlaikymo sūnui niekada neteikė, tik kartais duodavo po 10 Lt. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo vaiką, nesistengia legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas, nors yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Nusikaltimas padarytas tyčia, nes J. Č. suprato, jog turi išlaikyti savo sūnų, žinojo pareigą teikti išlaikymą vaikui, galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Č. teistas 7 kartus, teistumai išnykę (b.l. 59), administracine tvarka nebaustas (b.l. 60), įrašytas į VšĮ Širvintų raj. pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b.l. 62), į UAB Širvintų psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l. 63), Lietuvos darbo biržos duomenimis Širvintų skyriuje neregistruotas (b.1. 67), Širvintų r. savivaldybės administracija Zibalų seniūnija nurodė, kad J. Č. bedarbis, verčiasi atsitiktiniais darbais (b.l. 65-66).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis sutiko dirbti viešuosius darbus, už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, padarymą teismas kaltinamajam skiria 200 valandų viešuosius darbus, kuriuos įpareigoja išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 str., 303 str. 2 d.,

nusprendė:

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam 200 valandų viešuosius darbus, įpareigojant juos išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.