- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- 1-141-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07793-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- J. D.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) , nedirbanti, neįgali (darbingumas 35 procentai), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamoji J. D., 2016 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 23.55 val. iki 24.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, buitinio konflikto su sutuoktiniu R. D. metu, tyčia nemažiau kaip du kartus dūrė peiliu R. D. į krūtinės ir kairiojo peties sritį, padarė jam aklą durtinę-pjautinę žaizdą kairio peties srityje bei kiauryminę durinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje su oro ir kraujo kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje, šiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė savo sutuoktinio R. D. sveikatą.
Kaltinamoji J. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad santuokoje su vyru R. D. gyvena daugiau kaip 30 m., užauginti du sūnūs jau pilnamečiai, savarankiški, vienas gyvena užsienyje, kitas taip pat ruošiasi išvykti. Su vyru santykiai iki įvykio buvo geri, tačiau neneigia, kad ji, tiek vyras vartojo alkoholį, kildavo žodinių konfliktų, sutuoktinis kelis kartus buvo pakėlęs ranką - smurtavęs prieš ją, tačiau ji pagalbos nesikreipė. 2016 m. vasario 16 d. vyras grįžo po darbo kartu su kaimynu G. ir parsinešė degtinės ir alaus. Trise, sėdėjo virtuvėje, lošė kortomis ir gėrė degtinę bei alų. Išgėrus degtinę vyras nuėjęs į parduotuvę ir parnešė dar vieną butelį degtinės bei alaus. Vakare G. išėjo namo. Dėl išgerto alkoholio kiekio ir sveikatos problemų ji gerai nepamena, kas vyko virtuvėje prieš vidunaktį tarp jos ir vyro. Pamena, kad kilo žodinis konfliktas, vyras užsimojo ranka ir norėjo jai suduoti. Išsigandusi, kad vyras gali ją sumušti, ji pagriebė ant spintelės ar tai nuo stalo gulintį peilį ir juo dūrė vyrui į šoną. Nepamena kiek kartų dūrė peiliu. Taip sužaloti vyro ji tikrai nenorėjo. Vyrą sėdintį virtuvėje ant grindų ir kraujuojantį ji pastebėjo atsikėlusi ir eidama į tualetą. Ji paskambino marčiai ir paprašė šios iškviesti greitąją medicininę pagalbą, nors vyras ir prašė jos nekviesti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Su ligonių kasos pareikštu ieškiniu sutinka, žalą atlygins. Pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad įvykio dieną jis į namus grįžo apie 17 val. kartu su draugu G. S.. Trise, kartu su žmona, išgėrė butelį degtinės ir alaus. Vėliau jis buvo nuvažiavęs į Karmėlavą ir nusipirkęs dar vieną butelį degtinės ir alaus, apie 19 val. grįžo namo ir, pasikvietęs G., toliau gėrė. Begeriant tarp jo ir žmonos konfliktų nebuvo. Apie 20 val. draugas išėjo namo, o jis su žmona baigė gerti likusią degtinę ir alų. Dėl išgerto alkoholio kiekio visų detalių nepamena, tačiau pamena, kad tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas ir jis ranka buvo užsimojęs norėdamas suduoti, tačiau smūgio šiai nesudavė. Jis jau nueidinėjo nuo žmonos, kai pajuto dūrį į nugaros šoną, kito smūgio nejautė. Jis suprato, kad jam buvo įdurta peiliu, pasidarė silpna ir jis atsisėdo virtuvėje ant grindų. Jis matė, kad žmona išsigando, skambino sūnui, kad iškviestų medicininę pagalbą. Neneigia, kad atvykusiems medikams jis galėjo pasakyti, kad peiliu jam įdūrė žmona. Ligoninėje jis buvo gydomas dvi dienas, šiuo metu sveikata gera, žmonai pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas E. D., kaltinamosios ir nukentėjusiojo sūnus, parodė, kad su tėvais jo santykiai geri, artimai bendravo, jis su drauge R. M. dažnai juos aplankydavo, nuveždavo maisto, pasikalbėdavo. Jis nurodė, kad tėvai vartojo alkoholį, todėl jų ir jo brolio, gyvenančio užsienyje, santykiai nebuvo geri. 2016 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, naktį jo draugei paskambino motina ir pasakė, kad atsitiko nelaimė, tėvas kraujuoja ir paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Po pusvalandžio jis paskambino motinai, kuri kelias sekundes kažką nerišliai aiškino, o vėliau telefoną paėmęs policijos paaiškino, kad įvyko buitinis konfliktas, kurio metu peiliu buvo sužalotas tėvas. Vėliau jis tėvą aplankė ligoninėje ir šis, nelabai ką prisimindamas, papasakojo, kad, jam ir motinai būnant neblaiviems, tarp jų kilo konfliktas ir motina peiliu jam įdūrė. Tėvą gydantis gydytojas pasakė, kad šiam buvo įdurta du kartus į nugarą.
Liudytoja R. M., teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino liudytojo E. D. parodymus. Ji nurodė, kad minimą naktį jai paskambino išsigandusi kaltinamoji, kaip iš kalbos suprato būdama neblaivi ir paprašė iškvieti greitąją medicininę pagalbą jos draugo tėvui, nes įvyko nelaimė – tėvas kraujuoja. Ji paskambino ir tėvų adresu iškvietė medicininę pagalbą. Vėliau ji kartu su E. buvo nuvykę į ligoninę ir šio tėvas jam kažką pasakojo apie minimą įvykį, tačiau ji stovėjo atokiau ir pokalbio negirdėjo. Ji patvirtino, kad su draugu aplankydavo jo tėvus ir dažnai rasdavo juos neblaivius, tačiau apie jų tarpusavio konfliktus nieko nebuvo girdėjusi.
Liudytojas G. S. parodė, kad 2016 m. vasario 16 d. po pietų jis buvo užėjęs pas draugą R. D.. Kartu su juo ir šio žmona, sėdėdami virtuvėje ir lošdami kortomis, išgėrė butelį degtinės ir alaus. R. D. kažkur buvo išvažiavęs, o jis išėjo namo. Vėliau grįžęs R. jam paskambino į mobilųjį telefoną ir vėl pakvietė užeiti. Vėl trise gėrė degtinę ir alų. Tuo metu jokių konfliktų tarp R. D. ir jo žmonos nebuvo. Apie 20 val. jis išėjo iš D. ir kas vyko šių namuose nežino. Tik vėliau, R. D. grįžus iš ligoninės, šis jam papasakojo, kad konflikto metu žmona jam įdūrė peiliu.
Iš 2016 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų (t.1, b. l. 19-22, 138-144) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu gyvenamojo namo virtuvėje, ant spintelės, stovėjusios kairėje, rastas ir paimtas peilis medine rankena, su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują ant geležtės. Virtuvės viduryje, ant grindų rastos kraujo žymės. Namuose esantys du kambariai tvarkingi, daiktai neišmėtyti. Įvykio vietoje paimtas peilis apžiūrėtas nurodant, kad ant jis yra bendro 27,3 cm ilgio, geležtės ilgis 15 cm, plotis ties rankena 2 cm. Ant geležtės vienos pusės, kuri pažymėta žalios sp. lapeliu su skaičiumi „2“, išilgai geležtės įspaustas gamyklinis užrašas: ,,Provence“, ant geležtės prie rankenos tvirtinimo vietos, skersai geležtės ilgiui įspaustas gamyklinis užrašas ,,Rostfrei“. Peilio rankena pritvirtinta dviem kniedėmis. Geležtės dešinėje prie pat rankenos ir geležtės susijungimo vietoje ir 0,2 cm nuo ašmenų yra rusvi, netaisyklingi, nevienodo intensyvumo, susiliejantys su kitais plotais sutepimai 1,8x2,0 cm plote. Ant rankenos dėmių panašių į kraują nerasta.
Iš 2016 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolų (1 t., b. l. 23-29, 132-137) matyti, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu gyvenamojo namo virtuvėje, lėkštutėje, stovinčioje ant stalo, prie lango, virtuvės kairėje, rasta ir paimta 11 vnt. nuorūkų. Kambaryje, esančiame už virtuvės, ant dešinės pusėje stovinčios lovos paimtas moteriškas chalatas tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos elementais, naktiniai marškiniai šviesiai mėlynos spalvos. Šie drabužiai apžiūrėti ir ant jų mechaninių pažeidimų, sutepimų, dėmių, panašių į kraują, nerasta.
Iš 2016-02-22 VšĮ Jonavos medicinos pagalbos stoties pateiktų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, matyti, kad 2016 m. vasario 17 d. 00.00 val. buvo gautas kvietimas atvykti adresu (duomenys neskelbtini) pas pacientą R. D.. Nurodyta kvietimo priežastis: neaiški, prašo GMP, sąmonės ir kvėpavimo būklė neaiški, skambinantysis per toli, kad žinotų apie paciento būklę. Kvietėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66- 67).
Iš savanoriško daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 71-72, 125-131) matyti, kad VšĮ LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus sandėlininkė R. V. tyrimui pateikė nukentėjusiojo R. D. drabužius ir avalynę: marškinėlius, džemperį, kelnes, šlepetes, kurie apžiūrėti ir nufotografuoti. Ant drabužių mechaninių pažeidimų, sutepimų, dėmių, panašių į kraują, nerasta.
Iš savanoriško daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (t.1, b. l. 73-75, 138-144) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji J. D. pateikė savo drabužius: pilkos spalvos megztinį, tamsiai mėlynas sportines kelnes, kuriais ji vilkėjo įvykio dieną. Šie daiktai apžiūrėti ir nufotografuoti. Ant drabužių mechaninių pažeidimų, sutepimų, dėmių, panašių į kraują, nerasta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G657/2016(02) matyti, kad nukentėjusiajam R. D. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su oro ir kraujo kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje bei akla durtinė-pjautinė žaizda kairio peties srityje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu/įrankiu paveikus kairę krūtinės pusę ir kairį petį. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2016-02-17. Griuvimui būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu žalojančiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Nėra medicininių duomenų eiliškumui nustatyti. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nėra. Sužalojimas visumoje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės durtinės pjautinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje su oro ir kraujo kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje. Vertinant atskirai: akla durtinė-pjautinė žaizda kairio peties srityje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 99-100).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S119/2016(01) matyti, kad ant peilio geležtės rastas R. D. kraujas su 99,999999996% tikimybe. Ant peilio rankenos sutepimų, panašių į kraują, nerasta. Nuoplovoje nuo peilio rankenos nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro J. D. ir R. D. DNR profiliai yra 9984 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė, kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai (t. 1, b. l. 106-111).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S169/2016(01) nurodyta, kad ant J. D. megztinio, sportinių kelnių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 116).
Asmens blaivumo testas. Nr. 1650 patvirtina, kad 2016 m. vasario 17 d., 01:41:55 val. kaltinamajai J. D. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 38). VTPT Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-229/2016 konstatuota, kad J. D. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. 2016-02-17, konstatuojami psichikos sutrikimai – F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas; 07.0 organinis asmenybės sutrikimas. J. D. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti ir ji nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu J. D. konstatuojami psichikos sutrikimai F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; 07.0 organinis asmenybės sutrikimas. J. D. gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šie psichikos sutrikimai yra nuolatiniai. J. D. gali būti apklausiama, duoti teisingus parodymus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, gali būti teisiama, atlikti bausmę ir jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (t. 2, b. l. 5-7). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 32-33) matyti, kad kaltinamoji J. D., ikiteisminio tyrimo metu, patvirtindama savo parodymus, nusikaltimo padarymo vietoje – (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo virtuvėje, parodė vietą, kur sėdėjo už stalo, vietą kur stovėjo nukentėjusysis R. D., kuriam po žodinio konflikto, dūrė peiliu.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji J. D. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą.
Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė yra gyvybei svarbi ir labai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smogdamas peiliu kitam žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinus kaltinamosios J. D. ir nukentėjusiojo R. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neabejotinai nustatyta, kad 2016 m. vasario 16 d. vakarą, kaltinamoji su nukentėjusiuoju bei kaimynu (šeimos draugu) G. S. girtavo savo namuose ir dėl išgerto alkoholio kiekio buvo stipriai apsvaigę, nes kaltinamajai iš karto po nusikaltimo padarymo nustatytas 1, 73 promilių neblaivumas, nukentėjusiajam – R. D. 2,45 promilės (konstatuota specialisto išvadoje Nr. G657/2016(02). Kaip matyti iš kaltinamosios J. D. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu ji detaliai negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko dūrė peiliu nukentėjusiajam R. D.. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. Tačiau abu tvirtino, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, R. D. užsimojo ranka, norėdamas suduoti kaltinamajai, tačiau nepamena ar šiai sudavė. Šią aplinkybę patvirtino ir J. D., tačiau šiai jokie sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti R. D. suduodant smūgį ranka, specialisto nekonstatuoti ir byloje tokių įrodymų nėra. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad J. D. nukentėjusysis smūgio ranka nesudavė, tačiau žodinio konflikto sekoje buvo pakėlęs ranką, kas iššaukė kaltinamosios pyktį. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam R. D. padaryta durtinė pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje ir durtinė –pjautinė žaizda kairio peties srityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji peiliu dūrė nukentėjusiajam tuomet, kai šis jau buvo nusisukęs nuo kaltinamosios ir nueidinėjo nuo stalo, už kurio ši sėdėjo. Įvykio vietoje, virtuvėje, užfiksuotos kraujo dėmės ir kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymai apie šio nukritimą ant grindų netoli krosnies. Taigi įvertinęs visumą bylos įrodymų – kaltinamosios girtumo laipsnį įvykio metu, nukentėjusiojo aptartus veiksmus, aplinkybę, kad nukentėjusysis neturėjo jokių įrankių, kaltinamajai nėra užfiksuota kūno sužalojimų, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo R. D. minėti veiksmai prieš J. D. neteikė pagrindo šiai spręsti, kad kilo pavojus jos sveikatai ir atsirado būtinumas gintis, t. y. smogti peiliu nukentėjusiajam į krūtinę ir petį, taip sunkiai sutrikdant R. D. sveikatą. Tokie kaltinamosios veiksmai neatitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad J. D. padaryto sunkaus R. D. sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant būtinosios ginties ribas. Tačiau minėtus nukentėjusiojo veiksmus teismas vertina kaip provokuojančius.
Byloje nėra įrodymų, kad J. D. būtų turėjusi išankstinį tikslą sunkiai sužaloti R. D.. Nors nukentėjusiajam suduoti du smūgiai peiliu, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis kaltinamosios tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo staiga, būnant apsvaigus nuo alkoholio, netinkamai sureagavus į kilusį žodinį konfliktą ir tai buvo atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį – mostą ranka. Taigi įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. D., būdama pakaltinama ir tai nustatyta aptartoje specialisto išvadoje, pakankamos gyvenimo patirties, staiga kilusio buitinio konflikto metu smogdama R. D. peiliu į pavojingą sveikatai krūtinės sritį, nors ir buvo neblaivi, negalėjo nesuprasti, jog tokie jos veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, ją tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius ir konstatuotina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tarp kaltinamosios tyčinių aptartų veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamosios J. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtis, nes ji sužalo savo šeimos narį – sutuoktinį R. D. (BPK 38 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu pranešimuose apie įtarimą (t. 1, b. l. 17, 29) ir kaltinamajame akte nurodyta, kad J. D. inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas 2016 m. vasario 17 d. laikotarpyje tarp 23.55 val. iki 24.00. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad šiuose procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodyta nusikaltimo padarymo diena – turi būti 2016 m. vasario 16 d. Byloje aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas 2016 m. vasario 16 d., todėl nusikaltimo padarymo laikas kaltinime tikslinamas ir tuo pačiu konstatuojant, kad faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės iš esmės nesikeičia.
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl R. D. gydymo išlaidų atlyginimo 163,73 Eur sumai. Prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai (t.1, b. l. 42-43) ir byloje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šios išlaidos buvo būtinos gydant nukentėjusįjį R. D., kuriam tyčiniais nusikalstamais J. D. veiksmais buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė pranešimą, kad jai žala pilnai atlyginta ir ji atsisako nuo civilinio ieškinio. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio (BPK 112 str. 3 d.), todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas.
Daiktiniai įrodymai: peilis, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, tepinėlis, 11 vnt. nuorūkų, R. D. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys, J. D. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys, saugomi UAB ,,Aleksoto prekyba" (t. 1, b. l. 145-148), kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
CD (kompaktinė plokštelė) su 2016-06-16 įtariamosios J. D. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu, CD (kompaktinė plokštelė) Nr. 441 (K8583), paliktinos prie bylos.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji J. D. ir nukentėjusysis R. D. nurodė, kad jie nepageidauja, jog jiems būtų gražinti ikiteisminio tyrimo metu paimti drabužiai ir avalynė, todėl šie daiktai: R. D. šlepetės, marškinėliai, kelnės, džemperis (megztinis), J. D. megztinis, sportinės kelnės, chalatas ir naktiniai marškiniai, saugomi UAB ,, (duomenys neskelbtini)" (t. 1, b. l. 145-148), kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų suteikti nukentėjusiajam pagalbą ir taip buvo išvengta sunkesnių padarinių (paskambinimas sūnui ir jo draugei prašant skubiai iškviesti medicininę pagalbą), ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi, atlygino turtinę žalą, ir tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis (aukščiau aptarta) nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 1, 2, 3, 6 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. D., atsižvelgia į minėtas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę, bei kitas aplinkybes ( BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamoji J. D. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Kaltinamoji pirmiau nėra teista, administracine tvarka nebausta, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra neįgali (darbingumas 35 procentai), į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo (t. 1, b. l. 173).
Už nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.
Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. J. D. veika padaryta per gana trumpą laiką, ji matydama padarinius – sužalotą savo sutuoktinį, skubiai mobiliuoju telefonu susisiekė su sūnumi bei jo drauge ir iškvietė med. pagalbą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino padariusi nusikaltimą, akivaizdu jog gailisi dėl tokio poelgio. Nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai nereiškia, prašo jai neskirti laisvės atėmimo bausmės, nori, kad kaltinamoji grįžtų namo ir kartu abu gyventų. Abu pripažįsta, kad tokius padarinius iššaukė alkoholio vartojimas. Atsižvelgiant į aptartas bei faktines bylos aplinkybes, konstatuojant, kad sutuoktiniai susitaikė, supranta padarytas savo klaidas, teismui leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant J. D. švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje rūšies bausmę – laisvės apribojimą. Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, J. D. įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir paskirtinas įpareigojimas leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai darys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padaryto nusikalstamo pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti J. D. už nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo. Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Ikiteisminio tyrimo metu J. D., BPK 140 straipsnio pagrindu, buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 18 d. (viena para), todėl į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, tai yra viena para, kuri prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str., 66 str.) .
J. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. D. – paliktinos iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 303-308 straipsniais,
nusprend ž i a:
J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti J. D. bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. vasario 18 d. – vieną parą, kuri prilygsta dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. D., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligoninių kasos atsisakymą nuo ieškinio.
Daiktinius įrodymus: peilį, tepinėlį, 11 nuorūkų, R. D. ir J. D. seilių (DNR) lyginamuosius pavyzdžius, R. D. šlepetes, marškinėlius, kelnes, džemperį, J. D. megztinį, sportines kelnes, chalatą ir naktinius marškinius, saugomus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Dvi CD (kompaktines plokšteles) palikti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.