Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Ingrida Krušienė Baudž. byla Nr. 1A–184-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1, 1.1.8.6.2, 1.1.8.10.1, 1.2.22.1, 1.2.23.1, 1.2.23.3, 2.1.7.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuoSPRENDIS

2008 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. A., S. K. ir N. O. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-07 nuosprendžio, kuriuo N. O. (N. O.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie 2005-10-21, 2005-12-14, 2006-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo skirtų ir 2006-07-28 to paties teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2006-08-31 nutartimi, subendrintos dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2005-09-21 iki 2005-09-22 bei suėmime būtas laikas nuo 2007-12-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat bausmė, atlikta pagal 2005-10-21, 2005-12-14, 2006-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

S. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 260 str. 2 d., 259 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 2 d. – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto psichotropinės medžiagos – tramadolio – įgijimo ir laikymo) – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 str. 1 d. (dėl neteisėto narkotinės medžiagos – heroino – įgijimo ir laikymo) – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas: 2006-02-04, nuo 2006-02-15 iki 2006-05-23, taip pat buvimo ekspertizės įstaigoje (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje) laikas nuo 2007-02-26 iki 2007-03-26.

T. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 260 str. 2 d., 253 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 260 str. 2 d. – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 253 str. 1 d. – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta aštuonerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2006-02-04 iki 2006-03-14.

Minėtu nuosprendžiu nuteistas J. G., tačiau nuosprendis jam neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. O. nuteistas už tai, kad jis 2005-09-21, apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas S. K. už 50 litų įgijo 0,105 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,062 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią su savimi gabeno ir laikė, kol tą pačią dieną 17.15 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie pas jį apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė.

S. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2005-09-21 iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo 5,886 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 3,094 g – narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2005-09-21, apie 17.00 val., minėtame bute 0,105 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,062 g narkotinės medžiagos – heroino, už 50 Lt pardavė N. O.. Tą pačią dieną, apie 20.00 val., minėtame bute 0,089 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,047 g narkotinės medžiagos – heroino, už 40 Lt pardavė R. Ž., o likusią dalį – 5,594 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,935 g narkotinės medžiagos – heroino – neteisėtai laikė iki 2005-09-21, apie 20.00 val., kol E. K., pastebėjusi policijos pareigūnus, juos išmetė pro buto langą, o dar dalį, t. y. 0,098 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,050 g narkotinės medžiagos – heroino – S. K. laikė savo kelnių kišenėje, ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2005-09-21 iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje įgijo ne mažiau kaip devynias tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,790 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, kurias iki 2005-09-21 neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol apie 20.30 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad jis iki 2006-02-03 iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje įgijo 0,121 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,061 g narkotinės medžiagos – heroino, ją iki 2006-02-03 neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol apie 22.20 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. A. nuteistas už tai, kad jis iki 2006-02-03 iš nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 9,265 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 4,641 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki 2006-02-03. Tą pačią dieną 21.10 val. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno iki (duomenys neskelbtini), kur pastebėjęs policijos pareigūnus šią narkotinę medžiagą išmetė.

Be to, T. A. nuteistas už tai, kad jis iki 2006-02-03 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 11 vnt. fabrikinės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62×39) garsinių-imitacinių šovinių, kuriuos 2006-02-03 22.05 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 p.)

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje T. A. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., naikintina, nes jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistojo N. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl S. K. kaltės

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo S. K. nusikalstamas veikas ir pripažino kaltu pagal inkriminuojamus kaltinimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ši apkaltinamojo nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta, todėl S. K. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.

Nors nuteistasis S. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausos metu duoti jo parodymai akivaizdžiai patvirtina anksčiau minėtus apeliantą kaltinančius įrodymus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo S. K. parodymai yra duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, todėl jų pagrindu buvo patikrinti kiti apkaltinantys įrodymai (BPK 276 str. 4 d.). Todėl apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad S. K. parodymus perskaito, vadovaudamasis BPK 276 str. 1 d. 2 p.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 260 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas nevertino E. K. parodymų, nes ji yra jo sugyventinė, jo vaiko mama, yra suinteresuota padėti išvengti S. K. baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas šiais parodymais pagrįstai nesirėmė, jais netikėjo, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Liudytojai policijos pareigūnai L. Ž., G. S. bei S. L. parodė, kad turėjo operatyvinės informacijos, jog S. K. pardavinėja narkotines medžiagas, todėl jie tikslingai ruošėsi patikrinti turimą informaciją siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas. Būtent dėl šių priežasčių buvo sulaikyti N. O. ir R. Ž., pas kuriuos rastos analogiškose pakuotėse supakuotos narkotinės medžiagos – heroinas. Analogiškose pakuotėse buvo supakuotos ir narkotinės medžiagos, rastos pas S. K. kelnių kišenėje bei įvykio vietos (po S. K. balkonu) apžiūros metu rastos narkotinės medžiagos. Be to, N. O. bei R. Ž. jį sulaikiusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad narkotinę medžiagą – heroiną – įsigijo iš S. K.. Tokie N. O. bei R. Ž. parodymai buvo užfiksuoti ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl akivaizdu, kad šie parodymai patvirtina faktą, kad S. K. prekiavo heroinu. Nors N. O. teisiamojo posėdžio metu ir keitė savo parodymus teigdamas, kad narkotikus jis įsigijo iš nepažįstamo asmens turguje, tačiau po liudytojo S. L. apklausos patvirtino, kad narkotines medžiagas nusipirko iš S. K., teigdamas, kad pareigūnui pavardės nenurodė, o pasakė, kad medžiagas nusipirko iš invalido. S. K. ir turėjo Invalido pravardę. Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad negalima vadovautis R. Ž. paaiškinimu, nes tai nėra procesinis dokumentas. Iš tikrųjų R. Ž. paaiškinimas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuris fiksuoja tam tikrą tyrimo veiksmą. Vis dėlto jo paaiškinimo turinys patvirtina ir kitus S. K. kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, baudžiamojoje byloje yra ir procesiniai dokumentai, kuriuose yra užfiksuotas iš esmės tas pats paaiškinimo turinys, nes ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. davė parodymus ikiteiminio tyrimo pareigūnams ir šie parodymai buvo procesiškai įforminti: įtariamojo protokolai, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolas (t. 1, b. l. 184–185, 188–193, 195). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Ž. buvo sulaikytas pas S. K., pas jį buvo surastos narkotinės medžiagos ir jis paaiškino, kad jas pirko iš S. K..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad S. K. pasinaudojo gynybos teise ir atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu. Tačiau teismas tai vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą. Taigi ankstesni jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Iš kratos bei daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad 2006-02-03 pas S. K. bute rasti du žurnalai, kurių lapai iškarpyti. Rastas popierinis lipnios juostos rulonas. Taip pat rasti panašios pakuotės du lankstinukai su milteliais (t. 3, b. l. 65–66). Šie kratos metu rasti daiktai buvo apžiūrėti (t. 3, b. l. 88–99). Specialisto išvadoje Nr. 1184 nustatyta, kad minėtuose dviejuose lankstinukuose yra 0,061 g narkotinės medžiagos – heroino. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms neabejotinai darytina išvada, kad milteliai su narkotine medžiaga – heroinu – buvo supakuota analogiškai, pakuotėms pagaminti buvo naudojamas toks pat arba analogiškas popierius bei sutvirtinama lipnia juosta.

Taip pat iš specialisto išvados Nr. 8139 nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių „SOEHNLE“, kurios buvo paimtos kratos metu S. K. bute, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai (t. 1, b. l. 36). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad S. K. pats svėrė ir dozavo miltelius su heroinu bei po to jas supakavo į paties pasigamintus lankstinukus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti, kad nuteistasis S. K. ne tik prekiavo milteliais su narkotine medžiaga – heroinu, bet ir savo bute laikė didelį jų kiekį. Nors apeliantas ir ginčija, kad jis savo bute neturėjo didelio kiekio narkotinių medžiagų, tai yra, kad po jo buto balkonu lauke ant žemės rasti lankstinukai su narkotine medžiaga yra ne jo, tačiau tokie jo parodymai tinkamai paneigti apkaltinamajame nuosprendyje. Liudytojas L. Ž. parodė, kad matė, kaip S. K. bute buvusi jo sugyventinė E. K. išmetė kažkokį daiktą pro balkoną. Būtent dėl to kiti policijos pareigūnai išėjo iš namo ir, apieškoję teritoriją prie namo po S. K. balkonu, rado polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Tokias aplinkybes patvirtino tiek liudytojas G. S., tiek S. L.. Dėl tos priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais ar abejoti parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, teisingumu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas vertina atskirai pavienius įrodymus, atskirdamas juos nuo kitų, o ne jų visetą. Tačiau kaltės klausimas nėra ir negali būti grindžiamas vienu ar kitu įrodymu. Visi šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti ir patikrinti įrodymai, įvertinti sistemingai tarpusavyje, todėl neabejotinai šių įrodymų visetas patvirtina apylinkės teismo išvadą, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl T. A. kaltės pagal BK 260 str. 2 d.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad buvo vykdoma apelianto S. K., taip pat ir T. A. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, nes policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad S. K. narkotines medžiagas tiekia būtent T. A.. Slapto sekimo protokoluose yra užfiksuota, kad T. A. palaiko ryšius su S. K. (t. 2, b. l. 137–138, 148–149). Tokia pat informacija užfiksuota ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole ir jo prieduose (t. 2, b. l. 161–180). Iš pokalbių suvestinių turinio matyti, kad S. K. su T. Ž. tarpusavyje bendrauja iš esmės nereikšmingomis, tačiau sutartinėmis frazėmis: 2005-12-17 „Parašyk laišką P. su K.“, 2005-12-19 „Nupirk laikraštį P.“, 2005-12-21 „Nupirk laikraštį P.“, 2005-12-23 „Paimk žurnalą P.“, 2005-12-24 „Nupirk P. laikraštį“, 2005-12-26 „Susitinkam bare su P.“, 2005-12-28 „Einam i bara pas P.“, 2006-01-08 „Mes būsim bare su P.“, 2006-01-14 „Susitiksim prie kiosko su P.“, 2006-01-16 „Susitiksim bare su P.“, 2006-01-18 „Einam į kiną su P.“, 2006-01-26 „Susitinkam bare su P.“, 2006-01-28 „Petras irgi eis su mumis“, 2006-02-03 „Važiuosime prie jūros su P.“. Po šių SMS žinučių T. A. skambino J. G. tardamasis susitikti. Taip pat užfiksuoti ir jų piniginiai tarpusavio santykiai „sveikas kaip su kapeikelem“, „tau reikia pinigų“, „jo apie 500 lt.“, „gerai užeik vakare“ (t. 2, b. l. 161–180).

Liudytojai K. G., G. S., S. L. patvirtino, kad jie sekė T. A., nes turėjo informacijos, jog jis gali gabenti narkotines medžiagas, ir dalyvavo jo sulaikymo operacijoje. Nors nė vienas iš liudytojų nematė, kaip T. A. išmetė paketą, tačiau nurodė, kad matė tam tikrus rankos judesius. K. G. parodė: „išmetimo faktą mačiau, tai įvyko labai greitai, mačiau kaip jis sukosi, lyg mestų ką nors“ (t. 8, b. l. 78). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad matė, kaip T. A. pastebėjęs, kad yra sekamas, staiga sujudino dešinę ranką, o netrukus buvo pareigūnų sulaikytas. Kadangi pas T. A. apžiūros metu narkotinių medžiagų rasta nebuvo, kilo įtarimas, jog jis šias medžiagas pribėgus pareigūnams išmetė (t. 3, b. l. 135–137). Liudytojas G. S. parodė, kad sulaikant T. A. jis „suriko „Policija“, čiupo už kairės rankos, šis dešine ranka mostelėjo, jį pargriovė ant siego, pradėjo tikrinti“ (t. 8, b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad sulaikymo metu prie (duomenys neskelbtini), jis pribėgo prie kaltinamojo, sučiupo jam už kairės rankos, sušuko „policija“ ir tuomet T. A. pasisuko į jį nugara ir dešine ranka padarė staigų judesį pirmyn ir atgal, po to jis buvo pargriautas ant žemės (t. 3, b. l. 115–118, 124–125). Liudytojas S. L. parodė, kad T. A. buvo sulaikytas, o netoli sulaikymo vietos buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas. Tuo metu buvo vakaras, vieta, kur T. A. buvo sulaikytas, buvo apšviesta prie kotedžo esančių lempų. Buvo ganėtinai šviesu (t. 8, b. l. 38). Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad G. S. ėmus bėgti T. A. link, šis, išgirdęs jo žingsnius, sukdamasis atgal pažiūrėti, sujudino dešinę ranką (t. 3, b. l. 141–144). Taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad apieškojus T. A., pas jį narkotinių medžiagų nerado. Paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo rastas 4–3 m atstumu nuo T. A. sulaikymo vietos. Liudytojo G. S. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 119–123).

Nors pareigūnai nematė, kaip buvo išmestas popierinis lankstinukas – paketas su narkotine medžiaga, tačiau tokia aplinkybė paaiškinama tuo, kad T. A. sulaikymas vyko trumpą laiką, popierinis lankstinukas yra nedidelis, neužima daug vietos. Be to, sulaikymo procedūra vyko vasario mėnesį vakare, tai yra apie 21 val., kai lauke yra jau tamsu, o pats asmens sulaikymas vyko esant dirbtiniam apšvietimui (gatvės apšvietimui).

Iš 2006-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo šono dešinėje (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės), ties įvažiavimu į kiemą, ant gatvės rastas ir paimtas popierinis lankstinukas, apvyniotas geltonos spalvos lipnia juosta. Pralėšus lankstinuką jame rasti 5 vienetai permatomų, užspaudžiamų polietileninių maišelių su šviesios spalvos neaiškios kilmės medžiaga. Taip pat įrašyta pastaba, kad popierinis lankstinukas rastas sniege. Sudarytas planas-schema, kuriame nubraižyta rasto lankstinuko orientyrai bei pažymėta vieta – „X“, kuri paaiškinama kaip „vieta, kur ant įvažiavimo į kiemą kelio, apie 1,5 metro atstumu nuo šaligatvio buvo rastas popierinis lankstinukas, apvyniotas gelsvos spalvos lipnia juosta, kuriame buvo suvynioti polietileniniai maišeliai su milteliais“ (t. 3, b. l. 15–17).

Kaip matyti, paketas su narkotine medžiaga rastas šalia sulaikytojo, žiemos metu, vakare. Teisėjų kolegija šiuos įrodymus tiria ir vertina kartu ir su kitais įrodymais kaip įrodymų visetą, bei atitinkamai daro išvadą, kad nėra pagrindo tikėti, kad surastas paketas priklauso kitam asmeniui.

Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju sulaikymo operacija nebuvo atsitiktinė, ir tai patvirtina sekimo protokolai bei pokalbių suvestinės. Policijos pareigūnai iš anksto buvo pasiruošę T. A. sulaikyti gabenant narkotinę medžiagą S. K. prie jo namų, ir toks policijos pareigūnų spėjimas pasitvirtino.

Kadangi BK 260 str. 1 d. dispozicija kaip pagrindinį nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį nurodo asmens tikslą „parduoti ar kitaip platinti“, šio požymio buvimas baudžiamojoje byloje greta kitų požymių taip pat turi būti motyvuotas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Taigi BK 260 str. 1 d. dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nuteistojo tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jau prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik įtariamojo ar kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą „parduoti ar kitaip platinti“ narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Iš specialisto išvados Nr. 1185 matyti, kad 9,265 g gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 4,641 g (t. 3, b. l. 21–22). Tai yra žymiai daugiau nei minimali (2 g) didelio kiekio riba (labai didelio kiekio minimali riba – 10 g). T. A., kaip pats nurodo, narkotikų nevartoja. Byloje taip pat nėra jokių apelianto priklausomybę nuo narkotikų patvirtinančių įrodymų (t. 4, b. l. 39). Apylinkės teismas vertindamas visus surinktus įrodymus pagrįstai atsižvelgė į užfiksuotus pokalbius, jų turinį bei sekimo protokoluose užfiksuotus nuteistųjų veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. A. gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti.. Atitinkamai sutinka su šios veikos kvalfikacija pagal BK 260 str. 2 d.

Nepagrįsti skundo argumentai, kad apylinkės teismas netikrino BPK nustatyta tvarka slapto sekimo protokolų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo pokalbių suvestinių, nors šiuos duomenis pripažino įrodymais. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras prašė teismo pagarsinti telefoninius pokalbius, tačiau proceso dalyviai pareiškė, kad pokalbių klausyti netikslinga, todėl toks prokuroro prašymas buvo atmestas (t. 8, b. l. 85). Taip pat buvo ištirta visa rašytinė bylos medžiaga (t. 8, b. l. 79–84). BPK 290 str. 2 d. numatyta, kad įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas gali, o ne privalo perklausyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrašus. Klausyti garso įrašų nepageidavo patys kaltinamieji, todėl byloje nenustatyta, kad būtų ribojamos kaltinamųjų teisės į gynybą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 str. l d. nuostatas, kadangi bylą išnagrinėjo išplėsdamas jam pateikto kaltinimo pagal BK 260 str. 2 d. ribas, ir tuo pasunkino kaltinamojo T. A. teisinę padėtį. Tačiau skunde nėra nurodyta, kokiu būdu jo teisinė padėtis buvo pabloginta, tik deklaratyviai nurodoma nuoroda į baudžiamojo įstatymo normą. Kaltinamajame akte nurodyta T. A. veikos kvalifikacija pagal BK 260 str. 2 d., tai yra kaltinimai pateikti dėl to, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį (4,641 g) narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Dėl tokių veikų jis yra ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje detaliai aprašyta T. A. padaryta veika, taip pat nurodytas tas pats narkotinių medžiagų didelis kiekis. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pagal BK 260 str. 2 d. neišplėtė šio kaltinimo bei tokiu būdu nepasunkino kaltinamojo teisinės padėties. BPK 255 str. pažeidimų nenustatyta.

Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad teismas nustatė, jog jis tokią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. K., J. G. bei E. K.. Kaip anksčiau minėta kaltinamajame akte, jam nebuvo pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo. Tokią aplinkybę pripažįsta ir pats apeliantas, tačiau teigia, kad jis yra nuteistas dėl bendrininkavimo su minėtais asmenimis. Tačiau apliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas T. A. neteisingai interpretuoja skundžiamo nuosprendžio nustatytas aplinkybes. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas, argumentuodamas savo išvadą, daro prielaidą, kad nuteistasis narkotines medžiagas gabeno ir ketino perduoti S. K., kad šis vėliau jas parduotų. Tokios nurodytos aplinkybės nėra nustatytos ir dėl to jis nebuvo kaltinamas, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie tai, kad narkotines medžiagas buvo ketinama parduoti ar kitaip platinti, todėl skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepasitvirtinę.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad motyvuojamojoje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje apylinkės teismas nurodė, kad T. A. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė didelį kiekį – 0,061 g narkotinės medžiagos – heroino. Tačiau nustatomojoje nuosprendžio dalyje šis kiekis nurodytas teisingai – 4,641 g heroino. Taip pat apeliantas skunde tvirtina, kad toks kiekis nėra laikomas dideliu. Kaip minėta anksčiau, nusikalstamos veikos aprašyme, tai yra nustatomojoje nuosprendžio dalyje, nurodytas narkotinės medžiagos – heroino – didelis kiekis, kurio bendroji masė yra 4,641 g. Specialisto išvada patvirtina nustatytą tikslų narkotinės medžiagos kiekį.. Todėl aptartos aplinkybės rodo, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padaryta techninė klaida.

Dėl T. A. kaltės pagal BK 253 str. 1 d.

Iš T. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl neteisėto šaudmenų laikymo bei ginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., dalyką.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 41 p. yra pateikiama Ginklo ir šaudmenų laikymo sąvoka – ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens gyvenamojoje vietoje ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, atitinkančiose keliamus reikalavimus ir turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad neteisėtas šaudmenų laikymas – tai faktinis jų turėjimas savo žinioje nesvarbu kiek laiko, jei tam tikslui neturima leidimo.

T. A. apeliacinio skundo argumentai dėl BK 253 str. 1 d. nusikaltimo sudėties dalyko yra pagrįsti. Skunde pagrįstai nurodoma, kad tokie garsiniai-imitaciniai šoviniai nėra BK 253 str. l d. numatytos nusikalstamos veikos dalyku, kadangi šie šoviniai tik imituoja tikrus kovinius šovinius ir patį jų garsą, nes neturi šoviniui būtinos sudedamosios dalies, tai yra kulkos (sviedinio).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 19 p. šovinys – tai šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio, o pagal šio įstatymo 2 str. 20 p. sviedinys – tai šaudmens dalis (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlė, skirta taikiniui paveikti. Pagal Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2004 m. vasario 11 d. posėdžio protokolo Nr. 1 išrašo 10 punktą Mokomieji ginklai (skirti ginklo sandarai demonstruoti arba atskiriems veiksmams su ginklu išmokyti, taip pat skirti šaudyti ne tokiais kaip analogiški koviniai ginklai šaudmenimis) priskiriami tai pačiai kategorijai, kaip ir analogiški koviniai ginklai. Mokomieji šoviniai (skirti šovinio sandarai demonstruoti arba išmokyti užtaisyti ginklą) prie šaudmenų nepriskiriami. Imitaciniai šaudmenys (šūvio metu imituojantys garsą ir atatranką, tačiau neužtaisyti sviediniu ar sprogstamuoju užtaisu) priskiriami tai kategorijai, kuriai priskirtas ginklas, kuriame naudojami šie šaudmenys. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 53 p. numatyta, kad imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo imitacinių šovinių gretinti ar tapatinti su šoviniais, kurie turi kaunamąją galią, ir juos priskirti BK 253 str. reglamentuojamui dalykui. Su tokiais garsiniais -imitaciniais šoviniais negalima nieko nukauti ar kitaip paveikti taikinį (išskyrus garso skleidžiamą jėgą). Todėl teisėjų koelgija daro išvadą, kad tokie šoviniai nėra pavojingi baudžiamosios teisės prasme.

Ginklų ir šaudmenų įstatymas taip pat neįvardija imitacinių šovinių, kaip tapačių šovinių, turinčių kaunančiąją galią. Baudžiamieji įstatymai nenurodo, kad imitaciniai šoviniai yra tapatūs šoviniams, turintiems kaunamąją galią. Be to, pas T. A. nerastas joks ginklas, kuriuo būtų galima panaudoti tokius imitacinius šovinius, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti T. A. veikos pagal BK 253 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje T. A. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., naikintina, ir priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, nes jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuteistojo N. O. apeliacinio skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam N. O. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Apeliantas yra anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimo padarymo metu jam teistumas nebuvo išnykęs už ankstesnius nusikaltimus, be to, parenkant bausmę jis nebuvo atlikęs ankstesnės laisvės atėmimo bausmės. Apylinkės teismas teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatė jos dydį. Kadangi nauja nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). BK 259 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki dvejų metų. Apylinkės teismo nustatyta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė N. O. yra mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, artima šios sankcijos minimumui, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apylinkės teismas nenustatė N. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. N. O. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, nurodydamas kitą narkotinių medžiagų įsigijimo šaltinį. Tačiau tokie jo parodymai pagrįstai buvo vertinti kaip siekis palengvinti S. K. teisinę padėtį. N. O. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje su narkotinėmis medžiagomis, taigi negalima teigti, kad jis gera valia prisipažino padaręs nusikaltimą. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo laikyti N. O. parodymus nuoširdžiais bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Šioje byloje N. O. buvo sulaikytas 2005 m. rugsėjo 21 d., o paleistas 2005 m. rugsėjo 22 d. Taip pat jis buvo suimtas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 80–81, 82, t. 8, b. l. 43). Nors apeliantas skunde kategoriškai nurodo, kad jam nebuvo įskaitytas suėmime nuo 2005 m. rugsėjo 23 d. iki 2005 m. spalio 21 d. būtas laikas, tačiau toks teiginys yra neteisingas. Šioje byloje jis nebuvo suimtas nurodytu laiku, tačiau jo nurodytas suėmime būtas laikas buvo įskaičiuotas Klaipėdos apygardos teismo 2006-02-13 nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-21 nuosprendis (t. 8, b. l. 114, 130). Be to, skundžiamu nuosprendžiu yra įskaitytos bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius.

Dėl kitų nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas S. K. dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės nurodo, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir kitomis bausmėmis. Jis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jo negalima atleisti nuo bausmės dėl ligos, nes apelianto liga netrukdo jam daryti naujų nusikaltimų.

Apeliacinė instancijos teismas taip pat neturi pagrindo priešingai nei pirmosios instancijos teismo išvadai padaryti. Byloje yra duomenų, kad S. K. ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau jis ir toliau daro nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteisojo liga jam nesutrukdė ir netrukdo daryti nusikalstamų veikų. Apelianto argumentai, kad vaizdo kameros buvo įrengtos jo paties saugumui, nėra visiškai įtikinantys, nes šios kameros buvo įrengtos jau po pirmųjų nusikaltimų padarymų, tai yra siekiant kiek įmanoma geriau užmaskuoti daromas nusikalstamas veikas bei apsisaugoti nuo teisėsaugos pareigūnų.

Skirdamas ar parinkdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo laisvės atėmimo bausmės parinkimą ir tinkamai nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir mano, kad paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, be to, paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo principo realizavimą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam S. K. nėra pagrindo taikyti ir BK 76 str. nuostatų, nes jis šia liga sirgo ir prieš šių nusikaltimų padarymą, tačiau tai netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino S. K. padarytų nusikalstamų veikų daugeto, nepagrįstai subendrino bausmes taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

BK 63 str. 5 d. reglamentuoja atvejus, kada imperatyviai taikomas bausmių apėmimo būdas. Vienas iš tokių atvejų yra, kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. Būtent padarytų nusikalstamų veikų rūšies bei kategorijos nustatymas turi svarbią reikšmę bendrinant už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

S. K. nuteistas už tris nusikalstamas veikas: pagal BK 260 str. 2 d. – sunkus nusikaltimas ir pagal BK 259 str. 1 d. – nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3, 5 d.). Kadangi S. K. padarė vieną sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, šios nusikalstamos veikos labai skiriasi savo pavojingumu, taip pat yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, be to, pirmos dvi S. K. nusikalstamos veikos (tai yra padarytos 2005 m. rugsėjo 21 d.) padarytos ir esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl paskirta bausmė pagal BK 260 str. 2 d. subendrintina bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 2, 5 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, todėl pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistųjų S. K. ir T. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo N. O. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-07 nuosprendžio dalį, kurioje T. A. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., panaikinti:

T. A. pagal BK 253 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-07 nuosprendžio dalį, kuria buvo bendrintos S. K. paskirtos bausmės, pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2, 5 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.