- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-33/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-10-29 nuosprendžio, kuriuo:
- A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir jam už šio nusikaltimo padarymą paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
- A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., ir jam už šio nusikaltimo padarymą paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta A. S. galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu A. S. skirtos 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 6 MGL (780 Lt) bauda, kuri jam skirta 2007-07-26 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d., ir nustatyta A. S. galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose ir 6 MGL (780 Lt) bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. (dėl R. R. seksualinio prievartavimo analiniu būdu) išteisintas, jam nepadarius tokios veikos (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Priteista iš A. S. R. R. 11500 Lt (vienuolika tūkstančių penki šimtai litų) turtinei žalai atlyginti, 80000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteista iš A. S. Valstybinei ligonių kasai 1317,30 Lt (vienas tūkstantis trys šimtus septyniolika Lt ir 30 ct) turtinės žalos atlyginimui už R. R. gydymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario mėn. 28 d. laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 05.00 val. bute (duomenys neskelbiami), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. R. metu sudavė pastarajai smūgius į galvą, nugarą, krūtinės ląstą, klubus, šlaunis, sėdmenis bei rankas, tuo padarydamas R. R. muštinę žaizdą dešinėje užausinėje srityje su dešinės ausies išorinės klausomosios landos kaulinės dalies užpakalinei sienelei lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu, lydimu trauminiu dešinės pusės klausos nervo pažeidimu, be to padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies odenoje, odos nubrozdinimu nosies srityje su nosies kaulo lūžiu, nubrozdinimu lūpų raudonyje su paviršine muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešiniajame žande, smakre, kakle, pečiuose, poodinę kraujosruvą nugaroje, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje, poodinės kraujosruvas krūtinės ląstoje, klubo dešinėje pusėje, sėdmenyse, dešinėje šlaunyje, bei ne mažiau kaip 17 kartų įkando R. R. : vieną kartą į dešinį žandą, tris kartus į kaklą, vieną kartą į dešinį petį, vieną kartą į kairį petį, du kartus į kairį riešą, vieną kartą į kairę plaštaką, aštuonis kartus į nugarą, padarydamas R. R. iš viso ne mažiau 32 trauminių poveikių, sunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. S. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2007 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 05.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą oraliniu būdu tenkinti savo lytinę aistrą su R. R. prieš jos valią, pasinaudojęs dėl prieš tai pavartoto prieš ją smurto palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, paėmęs R. R. už plaukų, jėga spaudė pastarosios galvą prie savo lytinio organo, reikalaudamas čiulpti jo lytinį organą, tai yra panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas jai galimybę priešintis, pasikėsino seksualiai išprievartauti R. R. oraliniu būdu, t.y. šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teisme A. S. taip pat buvo kaltintas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2007-02-28 bute (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą analiniu būdu tenkinti savo lytinę aistrą su R. R. prieš šios valią, pasinaudojęs dėl prieš tai pavartoto smurto palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl prarastos sąmonės ir negalėjimo pasipriešinti, pirštais plėtė pastarosios sėdmenis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas netoli išeinamosios angos, ir jėga įkišo savo lytinį organą R. R. į analinę angą, t.y. pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle seksualiai prievartavo R. R. analiniu būdu. Tačiau teismas nenustatė, kad A. S. būtų padaręs minėtą nusikalstamą veiką, todėl jį dėl kaltinimo pagal LR BK 150 str. 1 d. išteisino.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. iš dalies nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2008-10-29 nuosprendžiu dėl pasikėsinimo seksualiai išprievartauti R. R. oraliniu būdu ir nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios aiškinęs, jog tikslo lytiškai santykiauti ir pasikėsinti seksualiai išprievartauti R. R. oraliniu būdu neturėjo ir negalėjo turėti dėl ypatingo girtumo. Apeliantas pažymi, jog teismas, nuteisdamas jį už pasikėsinimą seksualiai išprievartauti R. R. oraliniu būdu net nenurodė jokių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių veika nebuvo baigta, todėl jau vien tai leidžia teigti, kad jokio pasikėsinimo nebuvo ir negalėjo būti. Nuteistasis pažymi, kad pati nuteistoji parodė, jog negali pasakyti, ar kėsinimosi metu A. S. buvo nusirengęs savo kelnes, nes neatsimena, o kambaryje buvo tamsu (T. 1, b. l. 48-49). Be to, apeliantas nurodo, kad R. R. parodymai dėl pasikėsinimo ją seksualiai išprievartauti, yra prieštaringi. Antai 2007-03-01 protokole – pareiškime nukentėjusioji nieko apie pasikėsinimą seksualiai išprievartauti neminėjo, o 2007-03-01 apklausos protokole (T. 1, b. l. 43-44) parodė, kad galbūt ją ir išprievartavo A. S. , bet ji nelabai prisimena. Tuo tarpu 2007-03-05 papildomos apklausos metu (T. 1, b. l. 47-49) parodė, kad A. S. , paimdamas ją už plaukų, traukė jos galvą prie savo lytinio organo, liepdamas čiulpti jo varpą. Be to, nuteistasis pažymi, kad apie pasikėsinimą seksualiai išprievartauti nukentėjusioji neminėjo nei atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams A. S. , T. B. , nei savo motinai R.. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008-10-29 nuosprendį pakeisti išteisinant jį pagal LR BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. bei paskiriant jam švelnesnę bausmę.
Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusioji R. R. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi padarytas nusikalstamas veikas, t. y. dėl nukentėjusiosios R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo bei dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti nukentėjusiąją oraliniu būdu. Kaip seka iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, A. S. savo kaltę dėl nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįsta ir teismo išvadų dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės bei nuosprendžiu paskirtos bausmės neginčija. Nuteistasis ginčija teismo išvadas dėl pasikėsinimo seksualiai prievartauti nukentėjusiąją oraliniu būdu, teigia šios nusikalstamos veikos nepadaręs, o nuosprendis dėl šios veikos pagrįstas vien tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, todėl prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. išteisinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais juos išsamiai išanalizavęs bei įvertinęs padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pasikėsinus seksualiai išprievartauti R. R. oraliniu būdu, jo tyčios padaryti minėtą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal veikiantį baudžiamąjį įstatymą.
Nesutikdamas su teismo išvada pripažįstant jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. nuteistasis teigia, kad jo kaltė pagrįsta nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais. Apeliacinės instancijos teisme siekiant patikrinti šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą atlikus įrodymų tyrimą buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei apklausta nukentėjusioji R. R. .
Nukentėjusioji parodė, kad protokole-pareiškime bei pirmosios apklausos metu 2007 m. kovo 1 d. apie pasikėsinimą ją seksualiai išprievartauti oraliniu būdu nepapasakojo vien todėl, kad buvo patyrusi didelį šoką bei būdama įbauginta įvykio naktį bute buvusio nuteistojo A. S. draugo L. L. , pravarde Bardas, o taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų elgesio, kurie faktiškai jai nesuteikė jokios pagalbos. Nors policijos pareigūnus ji pasitiko lauke, tačiau pastarieji nusivedė ją atgal į tą patį butą, kur girdint nuteistojo motinai bei minėtam A. S. draugui pradėjo klausinėti apie įvykio aplinkybes, dėl ko ji jautėsi nesaugi, nors dėl patirto smurto jautėsi itin blogai, tačiau pareigūnai net neiškvietė jai greitosios medicininės pagalbos ir patys netrukus išvyko, palikę ją tame pačiame bute. Pasak nukentėjusiosios, toks pareigūnų elgesys jai sukėlė didelę psichologinę traumą, o tai savo ruožtu sutrukdė jai pirmosiose apklausose papasakoti visą tiesą apie A. S. smurtinius veiksmus, siekiant oralinio lytinės aistros patenkinimo. Tuo pačiu nukentėjusioji paaiškino, kad apie tai iš karto nepapasakojo ir savo motinai, atvykusiai į ligoninę, nenorėjo jos dar daugiau jaudinti, nes matė, kad motina ir taip vos nenualpo pamačiusi ją stipriai sumuštą. Vėliau vykusioje papildomoje apklausoje motinai išėjus iš palatos, o taip pat pagerėjus savijautai po patirto streso, papildomą apklausą atlikusiam pareigūnui papasakojo smulkiau apie visas faktines įvykio aplinkybes, taip pat ir apie A. S. veiksmus, siekiant patenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Tuo pačiu nukentėjusioji paaiškino, kad nors dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto ji įvykio naktį buvo eilę kartų praradusi sąmonę, tačiau tą aplinkybę kaip A. S. sugriebęs jai už plaukų lenkė jos galvą prie savo lytinio organo, liepdamas jį čiulpti, prisimena labai gerai. Kadangi ji nepakluso šiam nuteistojo reikalavimui, pastarasis ją toliau mušė, kandžiojo, pirštais net suplėšė jai lūpas ir pan. Nukentėjusioji parodė, kad kęsdama nuteistojo fizinį smurtą, ji vis tik aktyviai priešinosi, stengėsi ištrūkti, nors prarasdavo sąmonę, tačiau A. S. reikalavimo taip ir neįvykdė.
Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Apie tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai faktiškai iš tiesų nukentėjusiajai nesuteikė jokios pagalbos ir ją palikę tame pačiame bute patys išvyko, patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji į ligoninę atvyko pačios iškviestu taksi automobiliu. Pažymėtina, kad A. S. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, kad tokie smurtiniai veiksmai bei patirtas fizinis skausmas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį, bet ir psichologinį šoką, todėl natūralu, kad jau minėtomis aplinkybėmis ji pirmosiose apklausose pilnai nenurodė visų faktinių įvykio aplinkybių.
Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad nuteistojo smurtiniai veiksmai, siekiant patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, buvo nebaigti vien tik dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo, todėl ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas seksualiai išprievartauti nukentėjusiąją oraliniu būdu, t. y. pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d.
Prašydamas išteisinti dėl pasikėsinimo išprievartauti R. R. , nuteistasis tuo pačiu prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šis apelianto prašymas netenkintinas.
Nuosprendyje teismas nurodė išsamius nuteistajam A. S. skirtinos bausmės motyvus, kurie pilnai atitinka BK 54 str. numatytiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltininko tyčios rūšį, sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jas padaryti), o taip pat atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo noru atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio), nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu atitinka įstatymo sankcijose už tokias veikas numatytų bausmių vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone kaip už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, taip ir vadovaujantis įstatymu paskirta galutinė subendrinta bausmė, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos, savo rūšimi ir dydžiu atitinka padarytų veikų ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl švelninti šias bausmes nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.