Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-19 · Administracinė byla Nr. eI2-4038-809/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-19
Bylos Nr.
eI2-4038-809/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01451-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Trečiasis asmuo
M. T.
Administracinė byla Nr. eI2-4038-809/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01451-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. T. ).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-185 (2.13-1.e) (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria M. T. 2021 m. lapkričio 10 d. skundas dalyje dėl jo gyvenamojo adreso paviešinimo pripažintas pagrįstu ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – ir Taryba) pareikštas papeikimas bei duoti nurodymai (Sprendimo 1, 3 ir 4 punktai); teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Sprendimo 1 punktą ir panaikinti Tarybai pareikštą papeikimą.

Nurodo, kad Sprendime Inspekcija priėmė išvadą, kad Taryba, paskelbdama M. T. gyvenamąjį adresą, pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Tuo pagrindu Inspekcija pareiškė Tarybai papeikimą bei davė nurodymus: nutraukti M. T. gyvenamojo adreso skelbimą Tarybos valdomame interneto puslapyje ir apie šio nurodymo įvykdymą iki 2022 m. kovo 31 d. raštu informuoti Inspekciją ir pareiškėją; skelbiant leidimo veiklos teritoriją pasirinkti tokį būdą, kad nebūtų atskleista daugiau asmens duomenų nei būtina tikslui pasiekti.

Tarybos teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų; priimdama Sprendimą Inspekcija veikė ultra vires; Inspekcijos Sprendime padaryta išvada nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis, atitinkamai Tarybai nepagrįstai pareikštas papeikimas bei duoti aukščiau nurodyti nurodymai.

Dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms nurodo, kad Inspekcija Sprendimu padarė iš esmės vienintelę išvadą, kad Taryba savo interneto svetainėje www.vert.lt skelbiamame Leidimų gaminti elektros energiją sąraše (toliau – ir Sąrašas) paskelbdama leidimu reguliuojamos veiklos teritoriją ir, M. T. atveju, kaip veiklos teritoriją nurodydama M. T. adresą, kuriuo vykdoma elektros energetikos sektoriuje reguliuojama veikla, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Inspekcija šią savo išvadą ir, atitinkamai Sprendimą, grindžia išimtinai tik savo nuomone, kuri nėra paremta jokiomis teisės aktų nuostatomis ar bent jau loginiais argumentais, pvz., kodėl laikytina, kad statinio tipas (Inspekcija pateikė, jos manymu, tinkamą veiklos teritorijos apibrėžimo pavyzdį – individualus / daugiabutis ir pan. gyvenamasis namas) yra tinkamas nurodyti leidimu reguliuojamos veiklos teritoriją. Pažymi, kad Inspekcija Sprendimą priėmė remdamasi vien tik šia, niekuo nepagrįsta savo nuomone. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimą Inspekcija priėmė remdamasi išimtinai savo subjektyvia nuomone, Sprendime nėra nepateikiama jokių motyvų, nėra aiškiai ir pakankamai, pagrindžiant teisės aktų normomis, nurodyta, kodėl laikytina, kad skelbiant veiklos teritoriją negali būti nurodomas adresas, kuriuo vykdoma elektros energetikos sektoriuje reguliuojama veikla (net jei toks adresas sutampa su asmens gyvenamosios vietos adresu), o turi būti nurodomas pastato tipas. Daro išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jau vien dėl to yra naikintinas.

Dėl informacijos, kuri turi būti nurodoma nurodant veiklos teritoriją, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, Taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimai išduodami šiai veiklai elektros energetikos sektoriuje – gaminti elektros energiją. Pagal EEĮ 16 straipsnio 20 dalį Taryba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie išduotus leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. EEĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė, vadovaudamasi šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais reikalavimais. Taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad Taryba Tarybos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo leidimo išdavimo skelbiama ši informacija: leidimo turėtojas (jeigu leidimo turėtojas yra elektros energiją gaminantis vartotojas arba atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, nurodoma, kad leidimo turėtojas yra elektros energiją gaminantis vartotojas arba atsinaujinančių išteklių energijos bendrija), leidimu reguliuojamos veiklos rūšis, leidimo numeris, jo išdavimo data, galiojimo terminas, leidimu reguliuojamos veiklos teritorija, elektrinės tipas, elektrinės įrengtoji galia, naudojamas kuras, elektrinės projektinis elektros energijos gamybos kiekis ir, jeigu leidimo turėtojas yra skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojas, jam paskirtas metinis elektros energijos gamybos kiekis. Taisyklių 41.8 papunktis numato, kad Leidimuose nurodoma ir Licencijų informacinėje sistemoje įrašoma tokia informacija – teritorija, kurioje: 41.8.2. verčiamasi leidimu gaminti elektros energiją reguliuojama veikla, ją dėstant taip: gatvė (jeigu yra), namo numeris (jeigu yra), kaimo, viensėdžio pavadinimas ar miesto, miestelio pavadinimas, savivaldybės pavadinimas, žemės sklypo kadastro numeris, jeigu elektros energijos gamybos įrenginiai pastatyti žemės sklype, ar statinio, kuriame ar ant kurio pastatyti elektros energijos gamybos įrenginiai, unikalus numeris. Pagal Taisyklių 26 punktą pasikeitus leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidime gaminti elektros energiją nurodytos teritorijos, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, adresui, leidimo turėtojas per Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą raštu praneša Tarybai apie adreso pasikeitimus. Pažymi, kad sistemiškai vertinant nurodytas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad veiklos teritorija, turi būti apibrėžiama būtent adresu, kuriuo yra vykdoma leidimu reguliuojama veikla, net jei fizinių asmenų, vykdančių leidimais reguliuojamą veiklą, atveju toks adresas gali sutapti, bet nebūtinai sutampa su asmens gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į tai, adresus (tame tarpe ir M. T. ), kuriais yra vykdoma leidimu reguliuojama veikla, Taryba skelbia vykdydama teisės aktų reikalavimus.

Dėl Inspekcijos veikimo ultra vires nurodo, kad Inspekcija, priimdama Sprendimą ir juo pateikdama Taisyklių 14.5 papunkčio išaiškinimą, veikė ultra vires, kadangi Inspekcija nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktų. Be to, Inspekcija, priimdama Sprendimą, juo nustatė kokia informacija gali būti skelbiama skelbiant veiklos teritoriją (kai skelbiama informacija apie fiziniams asmenims išduotus leidimus). Tokiu būdu Inspekcija savo Sprendimu pakeitė Taisyklėse, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nustatytą teisinį reguliavimą, taigi veikė ultra vires.

Dėl netinkamo Inspekcijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo ir nevienodos BDAR taikymo praktikos Inspekcijoje nurodo, kad šiuo atveju Inspekcija Sprendimą priėmė ir jame nurodytą pažeidimą konstatavo remdamasi išimtinai savo subjektyvia, niekuo nepagrįsta nuomone, kad veiklos teritorija neturi būti adresas, o gali būti statinio tipas. Pažymi, kad atsižvelgiant į BDAR Inspekcijai suteiktus įgaliojimus, pareiškėjai nėra suprantama, kodėl Inspekcija pasirinko Sprendime Tarybai nurodyti savo subjektyvią ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstą veiklos teritorijos traktuotę ir bausti Tarybą bei nurodyti jai veikti priešingai teisės aktuose nustatytam reglamentavimui, o ne kreipėsi į kompetentingą instituciją su siūlymu inicijuoti Taisyklių pakeitimus suderinant jų nuostatas su BDAR reikalavimais ir aiškiau nustatant, kokie būtent duomenys turi būti skelbiami nurodant veiklos teritoriją.

Dėl Tarybai pareikšto papeikimo nurodo, kad nors neginčijama, kad Inspekcija, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalimi, gali imtis tiek ir tokių taisomųjų veiksmų, kiek mano esant reikalinga užtikrinti tinkamą BDAR nuostatų įgyvendinimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija pati Sprendime pripažino, kad Taryba M. T. asmens duomenis skelbė vykdydama jau minėtų teisės aktų reikalavimus, tačiau kitaip, nei Taryba traktavo kokia informacija turi būti nurodoma nurodant veiklos teritoriją, mano, kad aptariamu atveju vien tik Sprendime Tarybai duoti nurodymai būtų buvusi pakankama taisomoji priemonė. Kartu su nurodymais pareikštas papeikimas, Tarybos vertinimu, yra per griežta ir perteklinė taisomoji priemonė. Inspekcija Sprendime niekaip nemotyvavo, kodėl Tarybai buvo pareikštas būtent papeikimas ir kodėl nepakako apsiriboti BDAR 58 straipsnio d punkto taikymu, t. y. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Tarybai pareiškimu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad Inspekcija 2021 m. lapkričio 10 d. gavo M. T. skundą, kuriame nurodyta, kad jo vardas, pavardė, adresas ir kita informacija prieinami viešai visiems Tarybos internetiniame puslapyje. Inspekcija, išanalizavusi M. T. skunde pateiktą informaciją, skundo nagrinėjimo metu gautus Tarybos paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, Sprendime padarė išvadą, kad Tarybos vykdomas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas Tarybos interneto svetainėje skelbiant asmens vardą ir pavardę, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą sąlygą, kadangi prievolė Tarybai skelbti informaciją apie leidimo turėtoją yra nustatyta EEĮ 16 straipsnio 20 dalyje, Taisyklių 14.5 papunktyje. Tačiau Inspekcija įvertino, jog įgyvendinant Taisyklių reikalavimus dėl informacijos apie išduotų leidimų turėtojus, nagrinėjamu atveju – fizinius asmenis, skelbimo, pakanka nurodyti leidimo turėjo vardą ir pavardę ir toks asmens duomenų skelbimas vykdomas pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktą (duomenų kiekio mažinimo principas). Pagal Taisykles, skelbiant informaciją apie išduotą leidimą, būtina nurodyti leidimo veiklos teritoriją, tačiau situacijose, kai teritorijos nurodymui pasirenkama nurodyti konkretaus fizinio asmens gyvenamosios vietos adresą nėra nustatyta minimame teisės akte. Todėl Inspekcija priėmė išvadą, kad pats duomenų valdytojas – Taryba, nusprendė tokios Taisyklių 14.5 papunkčio nuostatos, skelbiant fizinio asmens gyvenamosios vietos adresą, įgyvendinimo būdą.

Pažymi, kad viename lauke nurodant asmens (duomenų subjekto) vardą ir pavardę, bei gyvenamosios vietos adresą yra sukuriamas kokybiškai naujas asmens duomenų rinkinys, kuris gali turėti pakankamai rimtų neigiamų pasekmių duomenų subjektams. Pasirenkant, ar tokius duomenis (asmens gyvenamosios vietos adresą) galima skelbti, reikalinga įvertinti duomenų kiekio mažinimo principą. Pagal duomenų kiekio mažinimo principą, įtvirtintą BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi, todėl duomenų kiekio mažinimo principas suponuoja duomenų valdytojo pareigą pagrįsti asmens duomenų tvarkymo (nagrinėjamu atveju – gyvenamosios vietos paskelbimo) būtinumą.

Nurodo, kad Taryba nei Inspekcijai, nei skunde teismui nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl būtina šiuos konkrečius fizinio asmens duomenis skelbti (pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą) ir kodėl Taisyklėmis siekiamo tikslo nėra įmanoma pasiekti netvarkant asmens duomenų (nepaskelbiant konkretaus gyvenamojo adreso), pavyzdžiui, vartojant bendrinius žodžius. Inspekcija Sprendime remdamasi BDAR įvirtintais duomenų kiekio mažinimo ir tikslo apribojimo principais, padarė išvadą, jog asmens gyvenamojo adreso skelbimas nėra proporcingas ir būtinas bei atitinkantis siekiamo reguliavimo tikslus, todėl Tarybos argumentai, jog Inspekcija Sprendimą priėmė remdamasi išimtinai tik savo subjektyvia nuomone, teismo turėtų būtų atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymi, kad tai, jog Inspekcijos Sprendime pateikta išvada, kad teritoriją pakaktų įvardinti ją apibrėžiant bendriniais žodžiais neįvardijant konkretaus adreso negali būti vertinama kaip Inspekcijos veikimas ultra vires. Šiuo atveju Inspekcija nepateikė Taisyklių 14.5 papunkčio išaiškinimo, o pateikė tik nuostatos vertinimą asmens duomenų apsaugos kontekste, remdamasi BDAR nuostatomis.

Dėl paskirtos baudos nurodo, kad iš BDAR preambulės 148 punkto nuostatų papeikimą galima vertinti kaip vieną iš švelniausių poveikio priemonių už BDAR nustatytus pažeidimus, todėl Taryba papeikimą kaip poveikio priemonę skunde Teismui pernelyg sugriežtina. Tarybos teiginys, jog Tarybai šiuo metu pareikštas papeikimas galimai gali ateityje, jei Tarybai dėl kažkokių aplinkybių nepavyktų užtikrinti BDAR reikalavimų laikymosi, nulemti sprendimą skirti Tarybai baudą arba didesnį jos dydį, t. y. turėti neigiamą poveikį, yra tik hipotetinis, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3R-185 (2.13-1.e) dalyje, kuria M. T. 2021 m. lapkričio 10 d. skundas dalyje dėl jo gyvenamojo adreso paviešinimo, pripažintas pagrįstu ir Tarybai pareikštas papeikimas bei duoti nurodymai (Sprendimo 1, 3 ir 4 punktai). Pareiškėja taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą – teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė pakeisti Sprendimo 1 punktą ir panaikinti Tarybai pareikštą papeikimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamas sprendimas priimtas Inspekcijoje 2021 m. lapkričio 10 d. gauto trečiojo suinteresuoto asmens skundo pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde Inspekcijai nurodė, kad jo asmens duomenys vardas, pavardė, adresas ir kita informacija viešai prieinami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos internetiniame puslapyje.

Inspekcija, išnagrinėjusi skundą priėmė Sprendimą, kuriame padarė išvadą, jog M. T. gyvenamojo adreso skelbimas nėra proporcingas ir būtinas bei atitinkantis siekiamo reguliavimo tikslus. Nurodė, kad skelbiant leidimo veiklos teritoriją Taryba turėtų pasirinkti tokį informacijos skelbimo būdą, kad nebūtų atskleista daugiau asmens duomenų nei būtina tikslui pasiekti, t. y. užtikrinant duomenų kiekio mažinimo principą, o skelbiant informaciją apie teritoriją, kurioje verčiamasi leidimo pagrindu išduota veikla, pakaktų ją įvardinti apibrėžiant bendriniais žodžiais (individualus gyvenamasis namas, daugiabutis gyvenamasis namas ir pan.), t. y. neįvardijant konkretaus adreso. Remiantis šia išvada Inspekcija nusprendė, kad Taryba pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl pareiškė Tarybai papeikimą bei davė nurodymus: nutraukti M. T. gyvenamojo adreso skelbimą Tarybos valdomame interneto puslapyje ir apie šio nurodymo įvykdymą iki 2022 m. kovo 31 d. raštu informuoti Inspekciją ir pareiškėją; skelbiant leidimo veiklos teritoriją pasirinkti tokį būdą, kad nebūtų atskleista daugiau asmens duomenų nei būtina tikslui pasiekti.

Taryba nesutikdama su Sprendimu paskirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje. EEĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimai išduodami šiai veiklai elektros energetikos sektoriuje – gaminti elektros energiją. Pagal EEĮ 16 straipsnio 20 dalį Taryba savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie išduotus leidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 829 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės), 14.5 papunktis nustato, kad Taryba savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo leidimo išdavimo skelbia šią informaciją: leidimo turėtojas (jeigu leidimo turėtojas yra elektros energiją gaminantis vartotojas arba atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, nurodoma, kad leidimo turėtojas yra elektros energiją gaminantis vartotojas arba atsinaujinančių išteklių energijos bendrija), leidimu reguliuojamos veiklos rūšis, leidimo numeris, jo išdavimo data, galiojimo terminas, leidimu reguliuojamos veiklos teritorija, elektrinės tipas, elektrinės įrengtoji galia, naudojamas kuras, elektrinės projektinis elektros energijos gamybos kiekis ir, jeigu leidimo turėtojas yra skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojas, jam paskirtas metinis elektros energijos gamybos kiekis.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Taryba savo interneto svetainėje paskelbdama trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, vadovavosi teisės aktų reikalavimais (prievolė Tarybai skelbti informaciją apie leidimo turėtoją yra nustatyta EEĮ 16 straipsnio 20 dalyje, Taisyklių 14.5 papunktyje). Tačiau, nagrinėjamu atveju, ginčo šalių pozicijos išsiskyrė tuo aspektu, kad, kaip nurodo Inspekcija, net ir vykdant nacionalinių teisės aktų nuostatas, kaip šiuo atveju, Tarybai savo interneto svetainėje skelbiant Taisyklių 14.5 papunktyje nurodytus duomenis, tame tarpe ir duomenis apie leidimo veiklos teritoriją, skelbiamų duomenų kiekis turi būti įvertintas taip pat ir duomenų kiekio mažinimo principo kontekste. Inspekcijos teigimu, asmens duomenis į viešą erdvę keliantis subjektas turėtų pasirinkti tokį informacijos skelbimo būdą, kad nebūtų atskleista daugiau asmens duomenų nei būtina tikslui pasiekti. Inspekcija pateikė pasiūlymą – vietoje leidime numatytos veiklos adreso vartoti pvz. individualus gyvenamasis namas, daugiabutis gyvenamasis namas ir pan., t. y. neįvardinant konkretaus subjekto adreso, kai adresas sutampa su pvz. gyvenamuoju adresu. Minėtais pagrindais atsakovė skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėja savo interneto svetainėje skelbdama Taisyklių 14.5 papunktyje nurodytus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens leidimo veiklos teritoriją, t. y. nurodydama veiklos teritorijos adresą, kuris sutapo su M. T. gyvenamuoju adresu, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus.

Inspekcija nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento (ES) 2016/679 5 ir 6 straipsnių nuostatas. BDAR 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai, be kita ko, kad asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas) (5 straipsnio 1 dalies b punktas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (5 straipsnio 1 dalies c punktas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).

BDAR yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas ir juo užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. birželio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimu Daniel Adam Popławski (C-573/17) konstatavo, kad kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, kaip valstybės narės institucija privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės normai, kuri yra tiesiogiai veikianti jo nagrinėjamoje byloje. Taigi, pagal šią teisės nuostatą, atsakovei nustačiusi BDAR nuostatų pažeidimą, jai nėra jokios pareigos vertinti, kaip šiuo atveju, Taisyklių nuostatų atitikimo BDAR nuostatoms. Inspekcija nustačiusi pažeidimą turi pareigą jį (pažeidimą) tiesiogiai kvalifikuoti BDAR nuostatų kontekste. Šių argumentų kontekste nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcija savo Sprendimu pakeitė Taisyklėse, kurios yra patvirtintos Vyriausybės nutarimu, nustatytą teisinį reguliavimą ir veikė ultra vires, o Inspekcijos pateiktas siūlymas dėl formuluočių „daugiabutis“, „gyvenamasis namas“ galimo vartojimo, teismo vertinimu, vertintinas tik kaip siūlymas ir nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu, kaip teigia pareiškėja. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, jog BDAR įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai yra pamatiniai, t. y. iš jų kildinamas ir jais grindžiamas visas BDAR įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl duomenų valdytojas dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti kam, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, ar, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. Tokia pareiga duomenų valdytojui, be kita ko, kyla iš jau minėto BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principo. Iš pirmiau paminėto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo taip pat seka išvada, kad nepaisant nacionalinės teisės nuostatų, duomenų valdytojui visuomet išlieka pareiga įrodyti tvarkomų asmens duomenų būtinumą numatytam tikslui pasiekti, o nuoroda į nacionalinės teisės aktą, kaip šiuo atveju į Taisyklių 14.5 papunktį, ne visuomet yra pakankama įrodymui, kad asmens duomenų kiekio mažinimo principas yra tinkamai įgyvendintas.

Iš Sprendimo matyti, kad Inspekcija, priimdama išvadą skirti pareiškėjai papeikimą, vadovavosi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir d punktais.

Pagal ADTAĮ 31 straisnio 1 dalį dalį priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. BDAR 58 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi įgaliojimus pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos; d) punkte nurodyta duomenų valdytojui nurodyti arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su šio reglamento nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį.

BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Taigi, Inspekcija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (tačiau ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas.

Nagrinėjamu atveju už trečiojo suinteresuoto asmens leidimo veiklos teritorijos adreso, kuris sutapo su gyvenamuoju adresu, paviešinimas pareiškėjos internetiniame puslapyje pareiškėjai buvo paskirtas papeikimas. Pareiškėja skunde teigia, kad paskirta sankcija yra neproporcinga, per griežta, nes trečiojo suinteresuoto asmens duomenys internetiniame puslapyje buvo paviešinti vykdant teisės aktų nuostatas (Taisyklių 14.5, 41.8 papunkčiai).

Kaip jau pirmiau minėta, nuoroda į nacionalinės teisės aktą, kuriuo vadovaujantis buvo paviešinti atitinkami asmens duomenys, ne visuomet yra pakankama įrodymui, kad asmens duomenų kiekio mažinimo principas yra tinkamai įgyvendintas. Įvykus tokiai fizinio asmens duomenų sutapčiai Taryba privalėjo šią aplinkybę įvertinti taip pat ir BDAR nuostatų apimtyje. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Tarybai internetiniame tinklapyje, vykdant Taisyklių 14.5 papunktyje nurodytus reikalavimus, paviešinus trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresą (asmens duomenys), kuris sutapo su Taisyklių 14.5 papunktyje privalomai nurodytinu leidimu reguliuojamos veiklos teritorijos adresu, pripažintina, kad Inspekcijos išvada, jog pareiškėjai nustačius šią aplinkybę, ji ją turėjo įvertinti ir duomenų kiekio mažinimo principo aspektu bei pasirinkti tokį duomenų pateikimo būdą, kuris užtikrintų asmens duomenų saugumu, yra pagrįsta.

Minėta, kad prieš priimant sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kiekvienu atveju svarbu įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę, ar buvo imtasi veiksmų jį pašalinti ir pan. (BDAR 148 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neatsisakė įvykdyti Inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. rašte suformuluotų nurodymų nutraukti trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamojo adreso skelbimą Tarybos valdomame interneto puslapyje. Taryba iki jai nustatyto termino Inspekciją raštu informavo, kad M. T. adresas panaikintas iš interneto svetainės ir apie tai pranešta pačiam M. T. . Šiame rašte taip pat nurodyta, kad klausimus dėl 2022 m. kovo 18 d. rašte suformuluotų nurodymų Taryba spręs bendradarbiaudama ir konsultuodamasi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, taip pat Taryba yra pasirengusi bendradarbiauti su Inspekcija asmens duomenų apsaugos tobulinimo klausimais. Taigi, kaip matyti, Inspekcijai pateikus informaciją apie konkrečius trūkumus, šie skubiai buvo ištaisyti. Teismo vertinimu, skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į tokį pareiškėjos elgesį, kaip aiškiai išreikštas siekis bendradarbiauti su Inspekcija, įpareigojimų savalaikis įvykdymas. Parenkant ir taikant nuobaudą, nagrinėjamo ginčo kontekste, taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į teisės aktų nuostatų, kuriomis vadovaujantis buvo padarytas pažeidimas, imperatyvų pobūdį, nepaisant to, kad nuoroda į nacionalinės teisės aktą, kaip šiuo atveju į Taisyklių 14.5 papunktį, ne visuomet pateisina asmens duomenų kiekio mažinimo principo tinkamą laikymąsi. Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad Taryba, veikdama savo kompetencijos ribose, konstatuotą pažeidimą padarė vykdydama imperatyvias teisės aktų nuostatas (tyčios nebuvimas), ištaisė pažeidimą (savalaikiai įvykdytas priežiūros institucijos nurodymus), pasiruošusi bendradarbiauti su Inspekcija, taip pat įvertinus pareiškėjai paskirtos nuobaudos (papeikimas) pagrįstumą, proporcingumą, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jai paskirta nuobauda yra per griežta. Todėl, nors teismas ir pripažįsta, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą nuspręsti, kad Taryba interneto svetainėje paskelbdama M. T. gyvenamosios vietos adresą tinkamai neužtikrino šių asmens duomenų apsaugos, tačiau teismas taip pat daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, atsakomybės už BDAR nuostatų nesilaikymą (atsižvelgiant į pažeidimo padarymo priežastį) tikslai bus pasiekti pareiškėjai neskiriant papeikimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3R-185 (2.13-1.e) 1 punktas naikinamas dalyje, kurioje nurodyta, kad Tarybai pareikštas papeikimas. Kitoje dalyje Sprendimą palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 3R-185 (2.13-1.e) 1 punktą dalyje, kurioje nurodyta, kad Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pareikštas papeikimas.

Kitoje dalyje Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 3R-185 (2.13-1.e) palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė