- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-121-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- L. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Marija Ulbienė, Raimundas Kivylius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant pareiškėjai L. A. ir jos atstovui advokatui Raimundui Kivyliui, ieškovo R. A. globėjui V. A. ir jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. globėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. prašymą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu ir ieškovo R. A. globėjo V. A. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nutraukti santuoką tarp jos ir R. A., sudarytą 2000-10-28, ir padalyti kilnojamąjį turtą, pripažįstant R. A. asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai – į PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bei nutraukus santuoką, palikti ikisantuokinę pavardę. Ieškovo R. A. globėjas ginčijo santuokos nutraukimo priežastį ir prašė santuoką nutraukti dėl pareiškėjos kaltės, padalyti santuokinį turtą, pripažįstant R. A. asmenine nuosavybe 235 000 Lt, gautus pardavus nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjai pripažinti jos asmenine nuosavybe 105 000 Lt lėšų, priteisti jam iš pareiškėjos 65 000 Lt, priteisti jam transporto priemonę SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pripažįstant jo asmenine nuosavybe, L. A. priteisti transporto priemonę PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pripažįstant tai jos asmenine nuosavybe, priteisti iš L. A. R. A. išlaikymui kas mėnesį po 100 Lt iki darbingumo pagerėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-10 sprendimu tenkino pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Teismas nutraukė santuoką tarp L. A. ir R. A., sudarytą 2000 m. spalio 28 d. Klaipėdos rajono metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 170. Paliko pareiškėjai ikisantuokinę pavardę ,,M.“. Padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant R. A. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, L. A. nuosavybės teise transporto priemonę PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo R. A. globėjo V. A. ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, nes yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, jos paaiškinimu. Santuokos nutraukimas laikytinas tik asmeniniu sutuoktinių reikalu, todėl netikėti pareiškėjos parodymais nėra pagrindo. Faktinės bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad sutuoktiniai negyveno kaip šeima nuo santuokos sudarymo momento, nes pareiškėja mokėsi, gyveno ir dirbo užsienyje, vėliau Kaune, Vilniuje, o jos sutuoktinis gyveno Klaipėdos rajone, mokėsi Klaipėdoje, dirbo kruiziniuose laivuose. Nors sutuoktiniai stengėsi kurti ir išsaugoti šeimyninius santykius, tai patvirtina bendrai įgytas žemės sklypas bei pradėta namo statyba, tačiau jų sprendimas parduoti šį turtą patvirtina, kad galutinis jų apsisprendimas buvo santuoką nutraukti bendru sutarimu. Sutuoktinio globėjas ginčija santuokos nutraukimo priežastį, nurodydamas, kad pareiškėja buvo neištikima. Bylos medžiaga šis faktas neįrodytas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, santuoka nutrauktina vieno sutuoktinio prašymu.
Šalies argumentai
Ieškovo R. A. globėjas V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo R. A. ieškinį. Nurodo, kad santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka, todėl pateikto ieškinio nagrinėjimas turėjo būti sujungtas su pareiškėjos paduotu prašymu. Tačiau teismas šį klausimą išsprendė netinkamai, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismo išvados paremtos iš esmės tik pareiškėjos, kaip vienos iš sutuoktinių, paaiškinimais, o ieškovo R. A. globėjo pateikti paaiškinimai buvo atmesti. Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėja nuslėpė nuo teismo duomenis apie santuokinio turto įsigijimą, t. y., kad nuo 2000-10-28 gyvenant santuokoje buvo įgytas nekilnojamasis turtas – žemė ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, kurio vertė - 340 000 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo R. A. globėjo paaiškinimus apie jam žinomas tikrąsias aplinkybes dėl santuokos iširimo bei nutraukimo priežasčių, t. y., kad pareiškėja susirado kitą draugą, kad ieškovas siekė gyventi šeimoje. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą, kurį sudaro 340 000 Lt. Ieškovui didintina santuokinio turto lėšų dalis dėl to, kad už jo sukauptas santaupas nupirktas žemės sklypas, t. y. ieškovas didesne dalimi prisidėjo prie santuokinio turto kaupimo, kadangi reguliariai dirbo gerai apmokamame darbe, plaukė į ilgalaikius reisus kruiziniuose laivuose. Pareiškėja po santuokos sudarymo mokėsi KTU ir buvo išlaikoma ieškovo, kuris nuomojo jai butą, suteikė finansinę paramą studijuoti universitete. Be to, ieškovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis siekia tik 10 procentų, jam būtinas sudėtingas gydymas. Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė prašymą priteisti iš pareiškėjos ieškovui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Lt iki darbingumo lygio pagerėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja L. A. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad santuoka tarp R. A. ir L. M. buvo įregistruota 2000-10-28 (b. l. 5). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo transporto priemones SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11-12). Sutuoktiniai nuo 2004 metų nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (b. l. 31-36, 52-53). Šį nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai 2005-12-07 sutartimi pardavė, o gautus pinigus lygiomis dalimis pasidalijo (b. l. 39-45). Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos patvirtina, kad bendro nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, sutuoktiniai neturi (b. l. 9-10). Sutuoktinis R. A. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimu pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas V. A. (b. l. 13-14). Pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-03-26 pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu (b. l. 3-4). Ieškovo R. A. globėjas V. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-04-21 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo (b. l. 27-30).
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.
CK 3.55 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta kai vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo. Kadangi sutuoktinis R. A. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimu pripažintas neveiksniu ir jam nustatyta globa, todėl galima teigti, jog pareiškėja pagrįstai padavė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.
CK 3.57 straipsnyje reglamentuotas prašymo nagrinėjimas. 3.57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Ieškovo R. A. globėjas V. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-04-21 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovo globėjas siekė įrodyti, kad santuoka iširo dėl pareiškėjos kaltės. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, kartu išnagrinėjo ir ieškovo globėjo pareiškimą (ieškinį), išklausė ieškovo globėjo paaiškinimų ir sprendime pasisakė dėl ieškovo globėjo pareikštų reikalavimų (b. l. 138-140). Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama ieškinio teisenos tvarka, todėl pateikto ieškinio nagrinėjimas turėjo būti sujungtas su pareiškėjos paduotu prašymu.
Apeliantas teigia, kad pareiškėja nuslėpė nuo teismo duomenis apie santuokinio turto įsigijimą, t. y., kad nuo 2000-10-28 gyvenant santuokoje buvo įgytas nekilnojamasis turtas – žemė, ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, kurio vertė - 340 000 Lt. Tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai nuo 2004-01-06 iki 2005-12-09 nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (b. l. 31-36, 52-53). Šį nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai 2005-12-07 pardavė ir gautus pinigus lygiomis dalimis pasidalijo. Tai patvirtina byloje esantis Vilniaus miesto 24-ajame notarų biure sudarytos Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutarties nuorašas (b. l. 39-45). Iš sutarties turinio matyti, kad turtas parduodamas už bendrą 340 000 Lt kainą. Dalį turto kainos, t. y. 10 000 Lt, pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš sudarant ir pasirašant sutartį. Kitą turto kainos dalį, t. y. 330000 Lt, pirkėjas sumokėjo pardavėjams lygiomis dalimis: 165 000 Lt pervėdė į L. A. nurodytą jos vardu atidarytą sąskaitą ir 165 000 Lt pervėdė į R. A. nurodytą jo vardu atidarytą sąskaitą (b. l. 41). Ši aplinkybė patvirtina ne tik tai, kad sutuoktiniai turimą nekilnojamąjį turtą pardavė ir gautus pinigus lygiomis dalimis pasidalijo, bet ir tai, jog jau tada (2005-12-07) sutuoktiniai tokiais savo konkliudentiniais veiksmais siekė nutraukti savo sutuoktinius ryšius bendru sutarimu. Todėl anksčiau nurodyti apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Be to, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos patvirtina, kad bendro nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, sutuoktiniai neturi (b. l. 9-10).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutuoktinių gauti pinigai, pardavus santuokos metu žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, nedalytini, nes sutuoktiniai šias lėšas pasidalijo bendru sutarimu. Todėl darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nebeturėjo (CK 3.87 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo R. A. globėjo paaiškinimus apie jam žinomas tikrąsias aplinkybes dėl santuokos iširimo bei nutraukimo priežasčių, t. y., kad pareiškėja susirado kitą draugą, kad ieškovas siekė gyventi šeimoje. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius, todėl jie atmestini. Be to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikrąsias aplinkybes dėl santuokos iširimo bei nutraukimo priežasčių realiai gali žinoti tik patys sutuoktiniai, bet ne globėjas ar kiti asmenys. Kadangi tai yra tik dviejų asmenų, sudariusių santuoką, asmeniniai santykiai.
Ieškovo globėjas buvo pareiškęs reikalavimą iš pareiškėjos priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Lt iki ieškovo darbingumo lygio pagerėjimo.
CK 3.72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.
Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Socialinės paramos skyriaus atstovė paaiškino, kad R. A. gauna apie 1 000 Lt dydžio pašalpą iš valstybės, jis lengvatinėmis sąlygomis naudojasi teikiamomis reabilitacijos paslaugomis (b. l. 133). Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, be to, kiekvienas iš sutuoktinių 2005 m. pasidaliję turtą gavo po 165 000 Lt. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo globėjo reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad apylinkės teismas priteisė pareiškėjai lengvąjį automobilį PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, t. y. žymiai didesnės vertės turtą, kurio vertė 18300 Lt, o neįgaliam R. A. motociklą SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio likutinė vertė - 3 556 Lt, todėl iš pareiškėjos turėjo būti priteista kompensacija už tenkantį didesnės vertės turtą.
Tačiau ieškovo R. A. globėjas V. A. pareikšdamas ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme prašė kilnojamąjį turtą padalyti tokiu būdu: 10 000 Lt vertės automobilį PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, priteisti pareiškėjai, o R. A. 10000 Lt vertės motociklą SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 29).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Esant tokioms aplinkybėms (pagal šalių pareikštus reikalavimus) apylinkės teismas pagrįstai
R. A. priteisė transporto priemonę SUZUKI GSX-R750, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o L. A. transporto priemonę PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pareiškėjos pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad L. A. transporto priemonę PEUGEOT 607, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, įsigijo tik 2008-04-10 (b. l. 187), o valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filiale įregistravo 2008-04-11 (b. l. 11), t. y. jau praėjus nemažai laiko po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno, nebeturėjo bendro turto. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos ir ieškovo globėjo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.