- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- A14.-2589-358/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01537-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- G. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kūno kultūros mokytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-07-01, apie 16.20 val., G. M. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vedžiojo du šunis, kuriems nebuvo uždėti antsnukiai, dėl to vienas iš šunų įkando nepilnamečiui J. J., gimusiam 2010-11-26, kai pastarasis važiavo dviračiu pro šalį. Šuns įkandimas sukėlė jam fizinį skausmą. G. M. vedžiojo šunis be antsnukio, nesutrumpino pavadėlio tiek, kad šuo nepasiektų vaiko, dėl ko šuo grybštelėjo vaikui į koją ir sukėlė jam fizinį skausmą, liko odos pažeidimas. Tokiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus (gyvūnų laikytojo pareiga užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), taip pat pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse taisyklių II skyriaus 19 punkto reikalavimus (šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu <...>. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba gyvūno globėjas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 346 straipsnio 4 dalies pažeidimo faktą ir G. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 11-12), I. J. pareiškimas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 2, 9), pranešimo ataskaita (b. l. 3-4), nuotrauka (b. l. 5), I. J. paaiškinimas (b. l. 7), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 8), G. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (b. l. 10), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M., būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalėjo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį. Ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 ,,Dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose teritorijose taisyklių patvirtinimo” 19 punkte numatyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose ir viešose vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Jei šalia yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šuns savininkas arba gyvūno globėjas privalo užtikrinti, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl yra baustinas.
Informacijos apie G. M. paskirtas administracines nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, jog G. M. skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda numatyta ANK 346 straipsnio 4 dalyje. ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, į nusižengimo pasekmes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gyvūnas nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35 straipsniu, 346 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 665 straipsniu
nutaria:
G. M., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje ir skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17069858813.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.