- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-16-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pran.), Galina Blaževič, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus
- Advokatai
- Aleksandras Uščiauskas, Jolanta Kelpšaitė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Jolantai Kelpšaitei, atsakovės R. C. atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei R. C. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus seniūnijos seniūnas J. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. prašė pripažinti negaliojančiu 2002 m. gruodžio 16 d. J. V. vardu sudarytą ir Jurbarko rajono Seredžiaus seniūno J. P. patvirtintą testamentą. Nurodė, kad tėvas J. V. žodžiu buvo išreiškęs valią, kad po savo mirties paliks turtą ieškovei. Po jo mirties sužinojo, kad tėvas testamentu paliko visą turtą atsakovei R. C.. Testamentas prieštarauja testatoriaus valiai. Po 2002 metais lapkričio mėnesį tėvą ištikusio antro insulto, pastarasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Nepažino dukters, neskaitydavo laikraščių, nežiūrėjo televizoriaus. Seniūnas negalėjo surašyti testamento, kadangi akivaizdu, kad asmuo negalėjo išreikšti savo valios.
Nesutikdama su ieškiniu atsakovė R. C. nurodė, kad sugyventiniui pareiškus norą sudaryti testamentą, buvo iškviestas seniūnas. Po insulto J. V. sunkiai kalbėjo, nors jį buvo galima suprasti. Kadangi testatorius nevaldė dešinės kūno pusė, testamentą surašė Seredžiaus seniūnijos seniūnas J. P., pasirašė R. J. bei patvirtino liudytojai N. M. ir A. M.. Testamento turinį žinojo, nes seniūnas paliko jo kopiją.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad J. V. 2002 m. gruodžio 16 d. testamentu, kurį surašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Seredžiaus seniūnijos seniūnas J. P., už testatorių pasirašė R. J. bei patvirtino liudytojai N. M. ir A. M., visą turtą paliko atsakovei (t.l. b.l. 45). Nustatė, kad ginčijamas testamentas Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. biure gautas 2006 m. gruodžio 16 d. (t.l b.l.144). Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.29 straipsnį, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti testamento, jį gali pasirašyti kitas asmuo ir du liudininkai nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negali pasirašyti. Aplinkybės, jog testamente nebuvo nurodyta priežastis dėl kurios testatorius jo negalėjo pasirašyti (dešinės rankos nevaldymas dėl insulto), teismas nelaikė testamento negaliojimo pagrindu, nes tai nereiškė, kad testatoriaus valia buvo kitokie, o įvertino kaip nevisiškai tinkamą seniūno veiksmų, nurodytų CK 5.29 straipsnyje, neatlikimą, todėl ginčijamo testamento nepanaikino. Atmesdamas ieškinį teismas atsižvelgė ir į seniūno J. P., liudytojų R. J., N. M., A. M., R. P., B. L., V. L., V. Š., R. D. parodymus apie tai, kad, po insulto J. V. nevaldė rankos, be su juo ėjo susikalbėti, jis buvo protingas, savo valią dėl turto palikimo galėjo išreikšti. Įvertinęs neprieštaraujančią liudytojų parodymams ekspertizės akto Nr. 82 TPK-36 išvadą, kad testatorius J. V. testamento sudarymo metu, 2002 m. gruodžio 16 d. dėl savo psichikos būsenos galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t.2 b.1.57-61), teismas atmetė ieškovės argumentus apie, kad vienoje epikrizėje nurodyta, jog J. V. sveikata buvo bloga.
Ekspertizės akte išnagrinėtas visas J. V. gydymas ir matyti, kad testamento surašymo metu jo sveikatos būklė nebuvo tokia sunki būklė, kaip nurodo tik ieškovė ir liudytoja giminaitė A. V., todėl šiuos parodymus teismas įvertino kritiškai. Liudytojų D. N., J. Č. ir D. M. parodymų teismas nevertino, kadangi pastarieji liudytojai nieko neparodė apie testamento sudarymo aplinkybes ir testatoriaus sveikatos būklę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą). Tvirtindamas ginčijamą testamentą seniūnas testatoriaus veiksnumą nustatė tik vizualiai. Trumpai pabendravęs su J. V., seniūnas nesiaiškino, kodėl jis turtą palieka sugyventinei, o ne pirmos eilės įpėdinei dukteriai, neatsižvelgė į tai, kad jis buvo ypatingai sunkios fizinės ir psichinės būklės. Kad J. V. būklė buvo ypatingai sunki, seniūnas negalėjo nesuprasti. Tai akivaizdu iš byloje pridėtų medicininių dokumentų, nes 2008 m. birželio 30 d. ekspertizėje Nr. 174(41.) nurodyta, kad testatorius testamento surašymo metu nebuvo normalios fizinės ir psichinės būklės, dėl to jo valia sudarant šį sandorį nebuvo laisva. 2008-06-30 ekspertizėje Nr. 174 (41.) nurodoma, kad niekas J. V. supratimo lygio netyrė, bet šis „nurodymus, paliepimus vykdo". Būtent, J. V. galėjo vykdyti nurodymus ir paliepimus, tačiau, kad jis pats galėtų įtakoti nurodymus ir paliepimus duomenų nėra. Epikrizėje iš ligos istorijos Nr. 2-4736 nurodoma, kad testatoriui buvo išsivysčiusi dalinė sensorinė afazija, pilna motorinė afazija (judesių nebuvimas). Jis neatlieka jokių judesių, kontaktas labai apsunkintas, pats neapsitarnauja (ekspertizės aktas Nr. 160).
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes juo testatorius nepagrįstai atėmė iš vienintelės dukros (ieškovės), paveldėjimo teisę. Tai įvyko dėl testatoriaus sveikatos būsenos ir dėl šios priežasties susidėjusių faktinių gyvenimo aplinkybių. Juo labiau, kad apklaustų liudytojų parodymais, charakteristika, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad testatoriaus ir dukros santykiai buvo geri, nors liudytojų D. N., J. Č., D. M. parodymai apie tėvo ir dukters bendravimą buvo atmesti nepagrįstai. Taip pat neįvertinta, kad testatorius su įpėdine nebuvo vedę, neturėjo vaikų, paliktas turtas nebuvo gyvenamoji atsakovės vieta, už testatorių pasirašė atsakovės sesuo. Be to, atsakovė pateikdama pareiškimą notarei nurodė, kad daugiau įpėdinių nėra. Ši aplinkybė pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
Nepasisakyta dėl prieštaringų atsakovės paaiškinimų liudytojų parodymų. Atsakovė teigė, kad surašant testamentą nedalyvavo, apie jį sužinojo tą pačią dieną, nes jai buvo palikta kopija, nors įtakos J. V. valiai neturėjo, tačiau vėl paklausus nurodė, kad „girdėjau, kai buvo perskaitytas vienintelis testamento tekstas". A. M., N. N. gi patvirtina, kad atsakovė jiems sakė, kad J. V. nori turtą aprašyti atsakovei (2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolas). Atsakovė nurodo, kad „po pirmojo insulto J. V. gerai jautėsi ir testamento neprašė surašyti", nors 2008 m. birželio 30 d. ekspertizėje Nr. 174 (41.) 2002 m. vasario 12 d. jam buvo išsivysčiusi dalinė sensorinė ir motorinė afazija, dėl kurių J. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti. N. M. nurodė, kad seniūnas testamentą rašė tušiniu, tačiau pastarasis nurodė, kad jis buvo atsinešęs rašomąją mašinėlę. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad pasirašant testamentą kartu dalyvavo atsakovė bei nurodė, kad nesuprato ar J. V. savo veiksmų reikšmę suprato. A. M. nurodė, kad testamento rašymo procese „Seniūnas klausė V., o jis palinguodavo galva", ir tuoj pat nurodo, „praeinant pro kambarį girdėjau kalbant seniūną ir J. V. bei, kad jis ir kiti asmenys „buvę kitam kambary" (2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolas, (t.l. b.1.126)). Liudytoja B. L. nurodė, kad ji kuo aiškiausiai su J. V. kalbėdavo, tik jis nevaikščiojo ((2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolas, (t.l. b.1.127)).
Neatsižvelgta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas nustato dvi sąlygas, kurioms esant už testatorių testamentą gali pasirašyti kitas asmuo: pirma, testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti testamento. <...> negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t.y. testatorius objektyviai negali pats pasirašyti <...>. Antra, už testatorių kitas asmuo gali pasirašyti testamentą tik testatoriui prašant. <...> CK 5.29 straipsnio pažeidimas reiškia testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimą ir kelia pagrįstas abejones dėl tikrosios testatoriaus valios. <...> testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas
testamentą pripažinti negaliojančiu, nes jis neatspindi tikrosios testatoriaus valios (LAT 1997 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-294/1997, 2000 m. balandžio 3 d. Nr. 3K-3-405/2000, 2002 m. sausio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-389/20002, 2002 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-814/2002). Vienas iš svarbiausių testamento rekvizitų yra testatoriaus parašas, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamą palikėj o valią, ir tik išimtinais atvejais, kai pats testatorius negali pasirašyti, testamentą už jį pasirašo kitas asmuo. Iš liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų galima spręsti, jog testatorius valdė kairę ranką, tad testamentą galėjo pasirašyti. Taip pat, nėra įrodyta, kad testatorius pats paprašė R.Jurevičienę už jį pasirašyti testamentą. Šios aplinkybės kelia abejones dėl tikrosios testatoriaus valios.
Neanalizuotos 2008 m. birželio 30 ekspertizės Nr.174, kurioje pateikiama prielaidinė išvada, kad testatorius J. V., testamento sudarymo metu 2002 m. gruodžio d. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pirminė ekspertizė išvada buvo grindžiam tuo, kad „po antrojo insulto apie sensorinę afaziją jam niekas nerašo medicininėje dokumentacijoje. Tik šeimos gydytoja, rašydama siuntimą neįgalumo ir darbingumo ekspertizę rašo, kad yra dalinė sensorinė motorinė afazija. Tačiau nei išraše iš ligoninės, nei neįgalumo ir darbingumo ekspertinė komisija sensorinės afazijos nenustato" (4 ekspertizės lapas). Būtent epikrizėje iš ligos istorijos Nr.2-4736 bei neįgalumo ir darbingumo ekspertinės komisijos ekspertizės akte nurodoma „...Dalinė sensorinė ir motorinė afazija, išlieka pilna motorinė afazija". Sensorinė afazija (ligonis nesupranta kitų žmonių kalbos, būdingas žodinis kurtumas, ligonis nekontroliuoja savo paties tariamų žodžių) ir motorinė afazija (ligonis supranta kitų žmonių kalbą, tačiau pats nekalba arba kalba neaiškiai)". Sąvokos cituojamos iš kartotinės ekspertizės 8 lapo. Tauragės NDNT 2003-01-14 ekspertizės akte Nr. 160 nurodoma, kad „po dviejų epilepsinių priepuolių gydytas, nepagerėjo", invalidumo grupė konstatuota - „pirma su visiška negalia" (pagal Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 226/49, tai reiškia, kad fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankiškam).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad su J. V., neįregistravę santuokos, pradėjo gyventi prieš trisdešimt penkis metus. Bendrų vaikų neturėjo, gyventi pradėjo tuometiniam P. C. kolūkiui priklausančiame name Klangių kaime, Seredžiaus sen., Jurbarko rajone. Prieš J. V. mirtį, pradėjome gyventi ieškovės nuosavoje namų valdoje. Rustekonių kaime, Seredžiaus sen., Jurbarko rajone.
2002 metais J. V. patyrė du insultus, todėl po antro insulto, įvykusio 2002 m. lapkričio mėn. 10 d., jis 2002 m. gruodžio 16 dieną, kai jau buvo grįžęs iš ligoninės ir sveikata buvo geresnė, paprašė į namus pakviesti seniūną J. P., kad šis surašytų testamentą. J. V. kitokio turto neturėjo, išskyrus 6 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 2,74 ha miško, todėl ieškovė suprato, kad šį turtą paliks jai, nes jie daug metų kartu gyveno, ieškovė jį prižiūrėjo, slaugė. Pažymėjo, kad surašant testamentą ieškovė nedalyvavo ir jokios įtakos J. V. valiai neturėjo, nors buvo namuose. Testamento sudarymą patvirtino liudytojai R. J., A. M. ir N. M.. Jie visi gyvena tame pačiame kaime. Po insulto J. V. nevaldė dešinės kūno pusės, tuo pačiu dešinės rankos, todėl testamente pasirašė R. J.. Iki pat mirties J. V. buvo sąmoningas, todėl ieškovės teiginiai, kad jis negalėjo suprasti bei valdyti savo veiksmų, neatitinka tikrovės. Surašant testamentą J. V. tik patvirtino savo anksčiau daug kartų išreikštą valią, kad visą savo turtą palieka ieškovei. Ieškovės nuomone, tai įvyko dar ir dėl to, kad jo duktė, t.y., ieškovė, juo visiškai nesirūpino. Įvertinus tai, atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad testatorius testamento surašymo metu nebuvo normalios fizinės ir psichinės būklės ir dėl to, jo valia sudarant šį sandorį nebuvo laisva.
Testamente už J. V., nes jis negalėjo valdyti dešinės rankos, pasirašė R. J., o tai stebėjo A. M. ir N. M., kurie taip pat pasirašė ant testamento. Teisme jie visi trys patvirtino, kad J. V. buvo protingas iki pat mirties ir buvo prieš tai sakęs, kad turtą palieka atsakovei. Kad J. V. buvo pilnai veiksnus, patvirtino ir šeimos gydytoja R. P.. Liudytoja B. L., kuri apie 6 mėnesius slaugė J. V., kai atsakovė sirgo ir gulėjo ligoninėje, teisme patvirtino, kad J. V. sakęs, kad turtą paliks sugyventinei.
Be to, ginčijamo testamento sudarymo metu testatoriaus gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juo valdyti, patvirtino dvi pomirtinės Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes(CK 5. 15straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. V. testamentą sudarė po to, kai po jį ištikusio antro insulto grįžo iš ligoninės, t.y. 2002 m. gruodžio 16 d. testatorius nevaldė kūno dešinės pusės. Tai reiškia, kad J. V. dėl ligos negalėjo pats pasirašyti testamento. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jom prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente(CK 5. 29 straipsnis). Ginčo testamentą surašė Seredžiaus seniūnas J. P., už ligonį J. V. pasirašė R. J., liudytojai N. M. ir A. M.(b. l. 45). Iš testamento turinio matyti, kad jame nenurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad seniūnas J. P. preciziškai neatliko visų veiksmų, nurodytų CK 5. 29 straipsnyje, bet tai nereiškia, kad testatoriaus valia buvo kitokia nei išreikšta testamente. Pagrindas yra testatoriaus valia, o jo valia buvo visą savo turtą, kuris jam mirties dieną priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti R. C.. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai J. P., A. M.(b. l. 125-126, t.1).
Šalies argumentai
Apeliantė R. B. teigianti, kad epikrizėje iš ligos istorijos Nr. 2-4736 nurodoma, kad testatoriui J. V. buvo išsivysčiusi dalinė sensorinė afazija, pilna motorinė afazija, todėl J. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
2008 m. birželio 30 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad medicininė dokumentacija nėra pakankamai informatyvi, liudytojai pasiskirstę į kelias dalis ir pateikia priešiškus liudijimus, komisija gali duoti prielaidinę išvadą kad testatorius J. V. testamento sudarymo metu, t.y. 2002 m. gruodžio 16 d. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti(b. l. 26-28, t. 2). Centrinė teismo psichiatrijos komisija 2008 m. lapkričio 17-gruodžio 17 d. atliko kartotinę pomirtinę ekspertizę, kurios metu nustatė, kad testatorius J. V. testamento sudarymo metu, 2002 m. gruodžio 16 d., dėl psichikos būsenos galėjo suprati savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti(b. l. 57-61, t.2).
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo apklausti ekspertai V. M., J. R., K. D., kurie patvirtino minėtų ekspertizių išvadas.
Pirmosios instancijos teismas buvo apklausęs liudytoja ir gydytoją R. P.. Ji parodžiusi, kad su testatoriumi bendravo. J. V. buvo protingas veiksnus, eidavo susikalbėti(b.l. 126-127, t.1).
Iš išdėstyto matyti, kad testamentas sudarytas laisva valia, testamento sudarymo metu testatorius J. V. buvo veiksnus asmuo, suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Iš ieškovės R. B. atsakovei R. C. priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti(pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 520629), valstybei 20, 10 Lt pašto išlaidų(CPK 88, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R.B. atsakovei R. C. 500 Lt(penkis šimtus litų)advokato pagalbai apmokėti, valstybei 20, 10Lt(dvidešimt litų ir 10 centų) pašto išlaidų.