- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-124-185-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00438-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- P., P. B.
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-185-2010-59
Procesinio dokumento kategorija 1.2.14.1; 1.1.8.1;
2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
NUSTA T Ė:
P. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 13 d., apie 23.00 val., Skirų k., Panemunėlio sen., Rokiškio r., po klėties stogo skliautu atrastu raktu atrakinęs duris, įsibrovė į A. G. priklausančią klėtį, iš kur pagrobė A. G. priklausantį 250 Lt vertės vyrišką dviratį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. B. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant švelnesnę bausmę. Prašymą argumentuoja tuo, kad dviratį pavogė iš negyvenamosios patalpos, todėl jo veika perkvalifikuotina iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. ir skirtina švelnesnė bausmė. Šia veika nuostolių niekam nepadarė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai P. B. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. bei paskyrė jam teisingą bausmę.
Apeliacinio skundo argumentas, kad dviratis pavogtas iš negyvenamosios patalpos, todėl nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 178 str. 1 d., atmestinas. Nustatyta, kad dviratis pavogtas įsibrovus į patalpą – klėtį. 2000 m. Baudžiamasis kodeksas (skirtingai, nei anksčiau galiojęs 1961 m. BK) nekvalifikuoja vagystės pagal patalpos paskirtį (gyvenama ar negyvenama). Pagal BK 178 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Patalpa, baudžiamojo įstatymo prasme, yra laikoma uždara erdvė, statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą, ar pastatas, skirtas žmonėms arba materialinėms vertybėms gaminti, laikyti. Taigi, dviračio pagrobimas iš A. G. priklausančios klėties, pirmos instancijos teismo teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d.
P. B. skirtos bausmės rūšis ir jos dydis yra individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. P. B. tyčinį nusikaltimą nuosavybei padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už analogiškas veikas. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į P. B. padidintą pavojingumą visuomenei, teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).
Bausmės dydis individualizuotas, įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei atsižvelgus į BK 61 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas. P. B. padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Yra eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tačiau atliktos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo, teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei nepadarė, bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje pasiekti nebuvo. Iš Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro pažymos (b.l. 34-39) matyti, kad paskutinę bausmę už vagystę atliko 2010-04-29, o veiką, už kurią teistas skundžiamu nuosprendžiu padarė praėjus mažam laiko tarpui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos - tai 2010-10-13, yra baustas administracine tvarka (b.l. 75-77). Teismas įvertinęs paminėtas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė P. B. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kolegija daro išvadą, kad keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.