Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š., A. Š., A. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant ir teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal civilinio kodekso (toliau CK) 5.1 str., mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Pagal CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Kaip matyti iš į bylą pateikto mirties liudijimo, L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nuo tos dienos įpėdiniai įgijo teisę per CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą priimti L. Š. palikimą. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo (b. l. 6, 9), gimimo liudijimų (b. l. 7) nustatyta, kad pareiškėja R. Š. yra mirusiojo sutuoktinė, o pareiškėjai A. Š., A. K. yra mirusiojo vaikai. Taigi, pareiškėjai turi teisę į paveldėjimą pagal įstatymą (CK 5.13 str.), nes testamentas nebuvo paliktas. Remiantis VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašu nustatyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų mirusiojo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 43), nėra užvesta paveldėjimo byla (b. l. 18).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad pareiškėjai yra L. Š. palikimo paveldėtojai pagal įstatymą (CK 5.13 str.), per įstatymo nustatytą terminą niekas L. Š. palikimo nepriėmė, ginčas dėl pareiškėjų teisės paveldėti nėra kilęs (tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo), pareiškėja R. Š. terminą palikimui priimti praleido dėl ligos-depresijos, palikėjo vaikai pareiškėjai A. Š., A. K. terminą praleido dėl nežinojimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 577-578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams R. Š., A. Š., A. K. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal L. Š. palikimo atsiradimo vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.