Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Ž. M. IĮ operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., deklaruota gyvenamoji vieta - Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. 5 MGL bauda; 2) 2014-02-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2014-11-16, tiksli data nenustatyta, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tyčia kumščiu sudavė gulinčiai lovoje sugyventinei P. M. ne mažiau 10 smūgių į dešinį petį ir dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje.

Be to, V. M. 2014-11-21 apie 10.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tyčia ranka sudavė ne mažiau 5 kartų į galvos sritį sugyventinei P. M., nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau 10 kartų į kojas, dešinį šoną, dešinį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniojo žasto viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir dėl pirmo epizodo parodė, kad P. M. gulėjo lovoje, jai sudavė. Kiek kartų sudavė, nepamena. Sudavė kumščiu. Sutinka su kaltinime nurodytais smūgiais. Tuo metu buvo neblaivus. Girtumas jo elgesį įtakojo. Blaivus taip nebūtu pasielgęs. P. gulėjo ant kairio šono, todėl sudavė jai į dešinį. Vaikas gulėjo šalia. Nepamena, ar P. jį maitino, gal ir galėjo. P. - jo sugyventinė, vaikas abiejų. Konfliktas kilo dėl finansinių problemų. Pykosi dėl jos pamotės. Pripažįsta padarytus sužalojimus. Dėl antro epizodo parodė, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Buvo pas draugus, grįžo neblaivus. P. neatidarė durų. Paskambino telefonu, ji sakė „tuoj atidarysiu“. Tuomet atvyko policija, ji atidarė duris ir pasakė, kad bijo su juo pasilikti. Policijos pareigūnai nuvežė jį pas draugą. Ryte grįžo paimti daiktų. Norėjo pasiimti ir lombarde užstatyti kompiuterį, nes reikėjo pinigų. Įvyko konfliktas. P. sudavė, spyrė. Kaltinime nurodyti smūgiai galėjo būti. Pripažįsta, kad P. nugriuvus, jai spyrė. Buvo neblaivus, todėl tiksliai negali pasakyti kur jai trenkė. P. dėl smūgių nurodė teisingai. P. pamotė paimdavo dukrai skirtus pinigus ir juos išleisdavo, dėl to visuomet pykosi. Pinigus atidėdavo, dar mokėjo antstoliams, todėl reikėjo skolintis sauskelnėms. Dėl vaiko išlaikymo klausimas sprendžiamas geranoriškai, toliau galvoja bendrauti draugiškai. Dėl bendro gyvenimo ateityje nežino. Dėl problemų buvo pradėjęs gerti. Daug pinigų gėrimui neišleido. Jo šeima atsiųsdavo pinigų iš Anglijos. Labai gailisi dėl savo elgesio. Stengsis, kad tai ateityje nepasikartotų. Dirba, dabar yra neapmokamose atostogose. Kitų bylų jo atžvilgiu nėra. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. M. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, V. M. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2014-11-25 P. M. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2014-11-21 apie 10.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. girtas sugyventinis V. M. ją sumušė, spardydamas bei daužydamas kumščiu į įvairias kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (2 b. l.);

- 2014-12-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pirmojo poskyrio tyrėjos J. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog V. M. laikotarpiu 2014-11-15 – 2014-11-16 sumušė sugyventinę P. M., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl dėl šio įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., požymius (3 b. l.);

- 2014-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (11-14 b. l.).

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjo G. Š. 2014-11-25 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2014-11-25 į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą kreipėsi P. M., nurodydama, jog 2014-11-21 ją namuose sumušė sugyventinis (15-17 b. l.);

- 2014-12-12 daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji P. M. pateikė specialisto išvadą Nr. G 1702/14(04);

- specialisto išvada Nr. G 1702/14(04), kurioje nurodyta, jog P. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, dešinio žasto viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje; poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatiniame trečdalyje, kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje. P. M. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinio žasto apatiniame trečdalyje, kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje, galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatiniame trečdalyje, kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje galėjo būti padarytos prieš 6-10 parų iki apžiūros. P. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (34 b. l.);

- nukentėjusiosios P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-11-21 apie 10.30 val. girtas sugyventinis V. M. spardydamas bei daužydamas kumščiu į įvairias kūno vietas sumušė ją. Tuo metu kvietė policijos pareigūnus, tačiau jiems nesakė, kad buvo sumušta, nes norėjo, kad sugyventinis išsikraustytų iš buto ir paliktų ją ramybėje, tačiau jis iki šiol jai neduoda ramybės, skambinėdamas, rašydamas SMS žinutes, grasindamas, kad atims vaiką. Į policiją dėl šio įvykio kreipėsi tik 2014-11-25. Papildomai apklausta 2014-12-05 nukentėjusioji P. M. parodė, kad paskutinį mėnesį su sugyventiniu V. M. vyko skyrybų procesas, visą tą laiką ji prašė jo išsikraustyti iš jai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-11-20 V. girtavo, buvo agresyviai nusiteikęs, skambino ir kelis kartus jai grasino. Jis grįžo naktį, apie 2.00 val., kadangi buvo labai girtas, į butą jo neįleido. Kvietė policiją, atvažiavę pareigūnai V. išprašė lauk. Prie pareigūnų jie susitarė, kad ryte jis atvažiuos su pareigūnais, pasiims savo daiktus, nes ji bijojo jį vieną įleisti į butą. 2014-11-21 apie 10-11 val. V. atvažiavo, bet buvo vienas, be pareigūnų, buvo girtas. Prašėsi įleidžiamas, verkė prie durų, sakė, kad nori pasiimti kompiuterį. Ji pagailėjo jo, nuėjo, paėmė jo kompiuterį, pradarė duris ir norėjo kompiuterį paduoti. Tada V. puolė ant jos, įstūmė į buto vidų, įspaudė į kampą ir pradėjo mušti. Mušė kumščiais į galvos sritį, smūgių buvo ne mažiau 5. Ji nuo smūgių nugriuvo ant grindų, tada pradėjo ją spardyti. Kiek buvo smūgių, ji pasakyti negali, nes tikrai neskaičiavo, bet buvo ne mažiau 10. Pataikė į kojas, šoną, petį. Jai labai skaudėjo. Po sumušimo jis norėjo pagrobti vaiką, bet šiaip ne tai jį įkalbėjo dukrą palikti. Tada V. pasiėmė buto raktus, jos telefoną ir išėjo iš buto, pasakydamas „policijos neišsikviesi“. Ji nuėjo iki kaimynės ir paprašė jos iškviesti policiją. Bet kaimynė pasakė, kad kvies policiją tada, kai V. grįš. Po pusvalandžio V. sugrįžo, vėl prašė jį įleisti, bet jį pamačiusi kaimynė išėjo ir pasakė, kad jis eitų lauk, nes ji kvies policiją. Tada V. pats pasiskambino policijai. Po kurio laiko atvažiavo jos mama. Bet ji jos į butą neįsileido, nes bet kada galėjo įsiveržti ir V.. Mama laiptinėje kalbėjosi su V., prašė jo nusileisti vienu aukštu žemyn, bet jis to nedarė, tada mama irgi išsikvietė policiją. Pareigūnams nesakė, kad buvo sumušta, nes pareigūnai pasakė, jeigu ji rašys pareiškimą, jis tikrai neišsikraustys. Ji padavė V. visus jo daiktus, viskas vyko pareigūnų akivaizdoje. Susitarė, kad išsiskiria geruoju, jis palieka ją ramybėje. Kai pareigūnai išvažiavo, kartu su mama ir dukra išvažiavo pas mamą, kur gyvena iki šiol. Kol kas į namus bijo grįžti, kol neįsidėjo naujų durų. Nuo sumušimo dienos jai labai skaudėjo galvą, todėl 2014-11-24 kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris patarė kreiptis į ekspertus, kurie užfiksuotų sužalojimus. Kadangi V. nedavė ramybės, rašinėjo SMS žinutes, grasino, todėl 2014-11-25 parašė pareiškimą. Tą pačią dieną nuėjo ir pas medikus į ekspertizę. Be to, nukentėjusioji P. M., apklausta 2014-12-30, parodė, kad ji nepapasakojo dar apie vieną įvykį, kuris buvo prieš 2014-11-21, kokia tiksliai buvo diena, ji pasakyti negali, galėjo būti lapkričio 15-16 dieną. Buvo vakaras, apie 22 val., ji jau gulėjo lovoje. V. parėjo iš draugų, buvo neblaivus, pasakė, kad miegos kartu su ja. Kadangi su girtu V. geriau nesiginčyti, ji leido jam atsigulti. Ji maitino dukrytę, jie su V. kalbėjosi apie skyrybas, susitarė, kad jiems geriau būtų išsiskirti, nes iš jų santykių jau nieko gero neišeis, susitarė, kad jis mokės dukrai alimentus. Praėjus kelioms minutėms po pokalbio, V. be jokios priežasties pradėjo ją mušti. Kadangi maitino dukrą, gulėjo ant kairiojo šono, V. smūgiai buvo nukreipti į dešinį petį, dešinį šoną. V. mušė kumščiais, kiek buvo smūgių, ji pasakyti negali, bet galėjo būti ne mažiau 10. Mušdamas jis sakė, kad kai pamaitins dukrą, ji turės eiti miegoti į virtuvę, jis jokių alimentų nemokės, viską iš jos atims. Po to V. užmigo. V. smūgiai į dešinį petį ir šoną sukėlė jai fizinį skausmą. Kraujosruva, kuri atsirado kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje, atsirado ne nuo V. veiksmų, jai įgnybė dukrytė maitinimo metu. Iš kur atsirado mėlynė kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, ji neatsimena, galėjo atsirasti po V. smūgių 2014-11-21, o gal ji atsirado jai stumiant vėžimėlį. Ji gerai neatsimena, lygtai po to, kai V. ją sumušė 2014-11-21, jai kairės kojos neskaudėjo, visi jo smūgiai buvo nukreipti į dešinę kūno pusę. 2014-11-21 po to, kai V. ją sumušė, jis ėjo į virtuvę sakydamas „aš tave papjausiu“. Kadangi ji naktį paslėpė visus peilius, jis, atidaręs stalčių peilių, nerado. Po to nuėjo į kambarį, norėjo pasiimti dukrą. Bet ji šiaip ne taip jį įkalbėjo neimti dukros (19, 25-27 b. l.);

- 2015-01-20 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu nukentėjusioji P. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, o įtariamasis V. M. pareiškė, jog sutinka su tuo, ką pasakė nukentėjusioji (105-106 b. l.);

- liudytojos L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra P. M. buvusi globėja. Nori pasakyti, kad P. jau kokį mėnesį yra prislėgta, nes niekaip negalėjo iškraustyti iš buto savo sugyventinio V. M.. Iki 2014-11-21 įvykio jos su P. buvo susitarusios, kad atvažiuos pas ją, padės jai iškraustyti V.. 2014-11-21 ryte ji paskambino P., kuri papasakojo, kad naktį buvo atėjęs V., daužė duris. Pas P. atvažiavo 11.14 val. Prie jos laiptinės durų pamatė rūkantį V.. Jis jos neįleido į vidų, pasakė, kad iškvietė policiją ir jie abu lauks. Ji pasakė, kad jis neturi teisės jos jėga laikyti ir ji pati iškvies policiją. Tada jis pasitraukė, ji ėjo prie P. buto durų. Visą laiką, kol lipo laiptais į 5 aukštą, jis ėjo iš paskos. Ji liepė V. nusileisti vienu aukštu žemyn, kad galėtų įeiti į butą, bet jis nepasitraukė, tada ji iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jis visą laiką šūkavo, kad ji griauna jų šeimą. Į P. butą jie įėjo su pareigūnais. P. buvo prislėgta, pasakė, kad ją sudaužė. Ji jai pasakė, kad rašytų pareiškimą, bet ji nenorėjo rašyti, nes jos vienintelis noras buvo, kad V. išsikraustytų. Tada jie susitarė, kad P. nerašo pareiškimo, jis išsikrausto ir palieka P. ramybėje. Po V. iškraustymo jos su P. išvažiavo pas ją į namus. Grįžtant į namus, ji išklausinėjo, kas iš tikrųjų įvyko. P. pasakė, kad V. ją sumušė, sakė, kad daužė į galvą, kojas, rankas, spyrė kelis kartus. Kadangi P. skundėsi, kad jai svaigsta galva, jos 2014-11-24 nuvažiavo pas gydytoją. Gydytojas pasakė, kad jis praneša policijai, arba jos pačios kreipiasi. 2014-11-25 jos nuvažiavo į ekspertizę ir parašė pareiškimą (28-29 b. l.);

- liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra P., kurios pavardės nežino, kaimynė. 2014 m. gruodžio pradžioje ar lapkričio pabaigoje, tiksliai ji neprisimena, naktį, apie 2 val., ji išgirdo baisų triukšmą. P. draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, daužė buto duris, spardė jas. Kadangi namuose ji buvo viena, raminti nėjo, nes buvo baisu. Kiek žino iš P. pasakojimo, jį tą naktį išvežė policija. Kitos dienos ryte pas ją atėjo apsiverkusi P., sakė, kad jos draugas turi ateiti, prašė jos, kai jį pamatys, iškviestų policiją. Po kelių valandų pamatė, kad grįžo P. vaikinas, kuris vėl daužė buto duris, tačiau jo niekas neįsileido. Tada ji pasakė vaikinui, kad ramintųsi, o jis sakė, kad nori pasiimti daiktus. Ji pasiūlė kviesti policiją. Po kažkurio laiko atvažiavo P. motina, o P. draugas neleido jai įeiti į butą. Daugiau nieko ji nematė (31-32 b. l.);

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. M. prisipažinimas, nukentėjusiosios P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie V. M. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų L. B., D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. M. laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2014-11-16, tiksli data nenustatyta, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tyčia kumščiu sudavė gulinčiai lovoje sugyventinei P. M. ne mažiau 10 smūgių į dešinį petį ir dešinį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje; be to, 2014-11-21 apie 10 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tyčia ranka sudavė ne mažiau 5 kartų į galvos sritį sugyventinei P. M., nukentėjusiajai pargriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau 10 kartų į kojas, dešinį šoną, dešinį petį, tuo padarydamas nukentėjusiajai P. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniojo žasto viduriniame trečdalyje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas dešiniojo žasto apatiniame trečdalyje. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. M. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. M. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas teistas (39-41, 57-71 b. l.), nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir davė išsamius parodymus apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. (77-81 b. l.), dirbantis (74 b. l.). V. M. kartą jau buvo teistas (2012 m.) už smurtinio nusikaltimo padarymą, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas neblaivus vėl padarė du smurtinius nusikaltimus. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamų veikų padarymą V. M., kaip recidyvistui, skirtinos griežčiausios - laisvės atėmimo - bausmės. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad V. M. teismo posėdžio metu itin neigiamai įvertino savo elgesį, yra dirbantis, turintis mažametį vaiką, kuriam privalo teikti išlaikymą. Iki tol nebuvo baustas realia laisvės atėmimo bausme. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamosios elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.). Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tikslinga V. M. taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (94-95 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-09 sprendimu Nr. SP-4040-(7.3379) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai P. M. suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinių teisinės pagalbos išlaidų dalis, teikiant antrinę teisinę pagalbą bei paskirta atstovė advokatė Zoja Kastėnienė (35-36 b. l.). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (150 b. l.) matyti, kad patirtas išlaidas sudaro advokatės užmokestis – 178,56 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina už P. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš V. M. (dirbantis, gaunantis nemažas pajamas) (LR BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnis), antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta laikotarpiu nuo 2014-11-15 iki 2014-11-16) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2014-11-21) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę V. M. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. nustatyti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam šį įpareigojimą:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniui, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti valstybės naudai iš V. M. 178,56 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 56 euro centus) proceso išlaidų už P. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.