- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1106-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47601-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, praeityje teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 22 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. 2019 spalio 20 d. apie 13.18 val. Vilniuje, Upės g. 9, iš prekybos centre „CUP“ esančio knygyno „Pegasas“ pagrobė dvi poras moteriškų pirštinių „Penelope Stone“, kurių vieneto kaina 29,99 Eur, bendros 59,98 Eur vertės, vieną porą moteriškų kumštinių pirštinių „Polly Cosy Stone“, kurių vertė 23,99 Eur, vieną prikaistuvį su dangčiu „Maku“, 18 cm, kurio vertė 44,99 Eur, vieną porą moteriškų pirštinių „Penelope Navy“, kurių vertė 29,99 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesusimokėjusi, taip pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nedidelės – 158,95 Eur – vertės turtą.
R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padariusi nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji užėjo į prekybos centre „CUP“ esantį knygyną, vaikščiojo ten, pastebėjo, kad pardavėjos nežiūri į ją, ir paėmė kaltinime nurodytus daiktus – pirštines ir puodą. Pripažino paimtų daiktų kiekius ir jų vertes. Pagrobtus daiktus pardavė prie Halės turgaus, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Neigiamai vertina savo padarytus veiksmus.
Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba vadovu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame knygyne „Pegasas“, esančiame prekybos centre „CUP“, adresu Vilnius, Upės g. 9. 2019 m. spalio 22 d. knygyno prekybos salėje pastebėjo, kad trūksta prekių, t. y. žieminių pirštinių. 2019 m. spalio 23 d. peržiūrėjęs 2019 m. spalio 20 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pastebėjo, kad moteris, kuri buvo su džinsais, rožiniais marškinėliais ir skara ant pečių, taip pat turėjo rankinę ir buvo užsidėjusi akinius, nuėmė nuo prikaistuvio „Maku“, kurio vertė 44,99 Eur, apsaugos magnetą ir jį įsidėjo į rankinę. Taip pat liudytojas pamatė, kad minėta moteris nuo sienos, ant kurios kabėjo žieminės pirštinės, paėmė dvi poras pirštinių „Penelope Stone“, kurių vienos poros vertė 29,99 Eur, vieną porą moteriškų pirštinių „Penelope Navy“, kurių vertė 29,99 Eur, ir vieną porą moteriškų pirštinių „Polly Cosy Stone“, kurių vertė 23,99 Eur. Nuo šių prekių kaltinamoji taip pat nuėmė apsaugos magnetus ir, dvi pirštinių poras įsikišusi už drabužių, o likusias įsidėjusi į rankinę, išėjo iš knygyno už minėtas prekes nesumokėjusi (b. l. 21–23).
UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. N. 2019 m. spalio 30 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. spalio 20 d. iš minėtai įmonei priklausančio knygyno „Pegasas“, esančio prekybos centre „CUP“, Vilniuje, Upės g. 9, buvo pavogtos keturios pirštinių poros ir puodas, kurių bendra vertė 158,95 Eur (b. l. 5–6).
2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota knygyno „Pegasas“, esančio Vilniuje, Upės g. 9, apžiūra. Įėjus į knygyną, matoma prekybos salė su prekėmis, dešinėje pusėje, salės viduryje kasos. Einant į priekį dešinėje pusėje matomos virtuvės reikmenų prekės, kairėje pusėje prie sienos – sukabintos žieminės pirštinės, kepurės, šalikai. Knygynas filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 9–12).
2019 m. lapkričio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. N. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas asmuo galimai pavogė kaltinime nurodytus daiktus iš knygyno „Pegasas“ (5 failai) (b. l. 24).
2019 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuos pateikė A. N.. Vaizdo įraše pavadinimu „20191023_074010000_iOS“ matoma knygyne esanti rausvais marškinėliais, tamsiomis kelnėmis, su rankine, akiniais ir skara ant pečių moteris, kuri dešinėje rankoje nešasi puodą ir maždaug 3 s atsitūpusi padeda jį ant grindų. Moteris atsistoja ir žiūrinėja prekes, apie 14 s pritupia prie puodo, galimai nuo jo nuima apsauginį magnetą, apžiūri ir apie 38 s įsideda į rankinę ir atsistoja. Vaizdo įraše pavadinimu „20191023_063616000_iOS“ matomas analogiškas vaizdas. Vaizdo įraše pavadinimu „20191023_074113000_iOS“ matoma, kaip moteris priėjo prie knygyno dešinėje pusėje esančios lentynos su kabančiomis pirštinėmis, kepurėmis, šalikais ir apžiūrinėjo prekes. Apie 1 min 23 s moteris nukabina pirštinių porą ir padeda ant šalimais esančios lentynos, apie 1 min 34 s paima kitą pirštinių porą ir vėl padeda ant lentynos. Apie 2 min 23 s moteris vieną pirštinių porą užsikiša už drabužių krūtinės srityje, 2 min 28 s tą patį padaro su kita paimta pirštinių pora. 2 min 53 s moteris pakartotinai prieina prie kabančių pirštinių ir dvi poras pirštinių įsideda į rankinę. Galiausiai 3 min 17 s moteris išeina iš knygyno. Vaizdo įraše pavadinimu „20191023_064757000_iOS“ užfiksuotas analogiškas vaizdas (b. l. 25–31).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. O. (A. O.) 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad knygyno „Pegasas“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuota moteris yra R. B. (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje prekybos centre „CUP“ esančio knygyno „Pegasas“ pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio bendra vertė 158,95 Eur.
Kaltinamoji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad iš prekybos centre „CUP“ esančio knygyno „Pegasas“ pavogė kaltinime nurodytus daiktus, kuriuos pardavė „Halės“ turguje, nes jai reikėjo pinigų pragyvenimui. R. B. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina liudytojo A. N. parodymai ir jo pateikti vaizdo įrašai. 2019 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašuose matoma, kaip moteris paima kaltinime nurodytus daiktus ir už juos nesumokėjusi pasišalina iš knygyno. Tai atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Be to, įvykio aplinkybes įrodo 2019 m. spalio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. N. pareiškimas, 2019 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo A. O. 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybinis pranešimas.
Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pavogto turto vertė turi būti didesnė negu 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršyti 5 MGL (250 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala yra 158,95 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Su jomis taip pat sutiko kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad R. B. pagrobė didesnės negu 3 MGL, bet mažesnės negu 5 MGL vertės svetimą turtą.
Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. B., darydama inkriminuotus veiksmus, suprato, kad ketina pagrobti prekybos lentynoje išdėstytas svetimas – parduotuvei priklausančias – prekes, kad dėl jos veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Darytina išvada, kad R. B. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės svetimo turto vagystės sudėties požymiai, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – R. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). R. B. pagrobto turto vertė (3,179 MGL) nežymiai viršija 3 MGL vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamoji nusikalto, nes reikėjo pinigų pragyvenimui.
Teismas nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padariusi nusikalstamą veiką. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad R. B. nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau teista (traukta baudžiamojon atsakomybėn) 22 kartus už analogiškas arba pavojingesnes nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 89–99), Po paskutinio nuosprendžio priėmimo praėjus nedideliam laikui (šiek tiek daugiau kaip trims mėnesiams), R. B. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad kaltinamoji nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, o jos nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę. Vien R. B. teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Be minėtų aplinkybių, susijusių su R. B. asmenybe (jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn skaičiumi, teistumo neišnykimu ir nepanaikinimu įstatymų nustatyta tvarka), teismas taip pat vertina kitas aplinkybes, kad kaltinamoji niekur nedirba (b. l. 110), daug kartų bausta administracine tvarka, taip pat ir po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 103–109). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Tokios išvados nepaneigia tai, kad šiuo metu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų dėl kaltinamosios galimų nusikalstamų veikų padarymo.
Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, skirti jai švelnesnę bausmės rūšį nėra tikslinga. R. B. teisiamojo posėdžio metu prašyta paskirti viešųjų darbų bausmė būtų akivaizdžiai per švelni bausmės rūšis.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajai 33 parų arešto bausmę, t. y. didesnę, nei vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Civilinis ieškinys
Byloje turtinę žalą patyrusi įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 158,95 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 14).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteko turto, kurio bendra vertė 158,95 Eur. Tai buvo padaryta dėl R. B. nusikalstamos veikos. Tarp civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip minėta, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pagrobtų daiktų verte. Todėl minėta pinigų suma priteistina iš R. B..
VI. Kiti klausimai
R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 47–50). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas ir priteistinų proceso išlaidų nėra.
Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 33 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Iš R. B. priteisti UAB (duomenys neskelbtini) 158,95 Eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kompaktinį diską, esantį byloje), palikti prie bylos medžiagos.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) R. B. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Panevėžio pataisos namus (P. P. g. 12, Panevėžys, telefono Nr. +370 45 461431) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistoji dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajai per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.