Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-343-468/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
eAN2-343-468/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00140-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
J. D.
Advokatai
Virginijaus Bitė, Virginijaus Bitėssk
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-343-468/2019Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00140-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. D. atstovo advokato Virginijaus Bitės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria, panaikinus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 5 d. nutarimą, administracinio nusižengimo bylos teisena J. D. atžvilgiu nutraukta, o administracinio nusižengimo byla perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. D. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad 2018 spalio 8 d., 10.50 val., jai priklausantis šuo (mišrūnas) lakstė nepririštas be antsnukio (duomenys neskelbtini), dėl ko šuo užpuolė ir įkando D. V. į dešinės kojos blauzdą. Be to, 2018 m. spalio 8 d., apie 21.30 val., J. D. priklausantis šuo lakstė nepririštas be antsnukio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užpuolė ir apkandžiojo A. P. priklausantį šunį.

2. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019 m. vasario 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-41-ANR_N-26-2019, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. D. pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė 230 Eur dydžio baudą, taip pat šiuo nutarimu iš nubaustosios J. D. D. V. naudai priteista 118,48 Eur, o A. P. naudai 39,40 Eur, turtinės žalos atlyginimui.

3. Šį nutarimą nubaustosios J. D. atstovas advokatas Virginijus Bitė apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylos teisena J. D. atžvilgiu nutraukta, o administracinio nusižengimo bylą nuspręsta perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apylinkės teismas priimdamas pastarąją nutartį nurodė, kad pirmiausia teisės aktų nustatyta tvarka, privalėjo būti ištirtas nukentėjusiosios sveikatai padarytos žalos mastas ir tik tuomet sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės traukiamo asmens veikos kvalifikacijos. Nurodė, kad šiuo atveju yra požymių, jog buvo padarytas ne administracinis nusižengimas, o galimai nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu nubaustosios J. D. atstovas advokatas Virginijus Bitė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują nutarimą - panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 5 d. nutarimą Nr.SAVAD-41-ANR_N-26-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną J. D. atžvilgiu nutraukti.

5.1. Advokatas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 ir 3 dalimis nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje negali bylos tiesiogiai perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

5.2. Atstovo manymu, ANK 592 straipsnio 1 dalies nuostatos, taikomos tik tyrimą atliekantiems pareigūnams, pastarųjų išsamus baigtinis sąrašas pateiktas ANK 589 straipsnyje, atkreipia teismo dėmesį, kad aptariamuose straipsniuose teismas (teisėjai) nėra minimi. Pažymi, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti turėjo būti įformintas nutarimu, o ne nutartimi.

5.3. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ANK 592 straipsnio 1 dalies norma, priėmė ne vieną iš ANK 642 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų sprendimų ir vien dėl to skundžiama nutartis laikytina neteisėta, nepagrįsta ir turi būti naikintina.

5.4. J. D. atstovas, vadovaudamasis ANK 566 straipsnio1 dalimi, 642 straipsnio 2 dalimi nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas šiuo atveju yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio inpeius) principo - pažeidimas. Pažymi, jog pirmos instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, nukentėjusiųjų skundo byloje nebuvo, todėl sprendimas, sukeliantis baudžiamosios atsakomybės atsiradimo grėsmę, pablogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, kadangi asmeniui gali kilti žymiai sunkesnės pasekmės - didesnio dydžio bauda ir teistumas. Nurodo, kad šis klausimas turėjo būti išspręstas pirminėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje ir tą turėjo padaryti tyrimą atliekantis pareigūnas (institucija), kol jo (jos) nutarimas nebuvo apskųstas ir nėra nagrinėjamas teisme.

5.5. Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo advokatas pažymi, jog byloje turėjo būti nustatyta, jog žalą nukentėjusiųjų sveikatai ir turtui padarė būtent J. D., o ne koks nors kitas šuo.

5.6. Savo skunde advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas savo išvadas padarė remdamasis vien tik žodiniais nukentėjusiųjų ir kai kurių liudytojų parodymais, didžiąją savo nutarties dalį skyrė sprendimo nukreipti bylą ikiteisminiam tyrimui motyvavimui. Mano, jog nukentėjusiųjų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to jie ankščiau nebuvo matę J. D. šuns vardu Bitas.

5.7. Advokato teigimu, J. D. teismui pateikė visą eilę aplinkybių ir įrodymų, kad nukentėjusiesiems žalą padarė ne jos laikytas šuo. Pažymi, kad nubaustosios laikytas šuo buvo paženklintas mikroschema „čipuotas“, o pas surastą ir galimai nukentėjusiuosius užpuolusį šunį „čipas“ nebuvo surastas, skyrėsi antkaklio detalės.

Atsiliepimas

6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos pirmininko atsiliepimu prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisija buvo pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, savo pozicijos nekeičia ir palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

J. D. atstovo advokato Virginijaus Bitės skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo

7. Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, neteisingai taikė ANK nuostatas, todėl apylinkės teismo skundžiama nutartis naikintina.

8. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.

9. ANK 642 straipsnio 2 nurodyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

10. Taigi iš aptarto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nubaustojo padėties negalima pabloginti nesant nukentėjusiojo asmens skundo, o esant paties nubaustojo skundui jo teisinė padėtis negali būti bloginama labiau nei to prašoma jo paties skunde. Priešingu atveju susidarytų situacijos kai nubaustajam padavus apeliacinį skundą aukštesniojo teismo būtų priimami griežtesni sprendimai nei buvo priimti iki jam paduodant skundą, kas akivaizdžiai prieštarautų asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principui. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

11. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, nukentėjusieji skundo byloje nebuvo pateikę. Todėl laikytina, kad apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje priimtas sprendimas, sukeliantis baudžiamosios atsakomybės grėsmę, pablogina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, kadangi vietoje paskirtos, bet apskųstos administracinės nuobaudos J. D. gali kilti žymiai sunkesnės pasekmės – didesnio dydžio bauda ir teistumas. Pažymėtina, kad klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo turėjo/galėjo būti sprendžiamas pirminėje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje ir tai turėjo padaryti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareigūnai, šiame bylos nagrinėjimo etape, nesant nukentėjusiųjų skundo nagrinėjamu klausimu, nors ir esant pagrįstam manymui, apylinkės teismas neturėjo procesinės galimybės sunkinti nubaustosios teisinę padėtį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti naikintina. Nustačius aplinkybes, ribojančias administracinio nusižengimo bylos perdavimą ikiteisminio tyrimo institucijoms, advokato skunde išdėstytas argumentas dėl apylinkės teismo kompetencijos ir galimybės šią bylą tiesiogiai perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms, plačiau neanalizuojami. Sutiktina su atstovo skundo argumentu, kad apylinkės teismo sprendimas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti turėjo būti įformintas nutarimu, o ne nutartimi (ANK 642 straipsnio 4 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

12. Nagrinėjamu atveju taip pat keliamas klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Advokato skunde nurodoma, kad teismas privalo nustatyti ir įvertinti ar žalą nukentėjusiųjų sveikatai ir turtui padarė būtent J. D., o ne koks nors kitas šuo.

13. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

14. 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27(1)-2876 „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojas turi garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, o 8.10 punkte nurodyta, gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

15. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2018 m. spalio 8 d. nuo 10.50 val. iki 21.30 val. (duomenys neskelbtini), paliko be priežiūros savo šunį, kuris lakstė po kaimą nepririštas be antsnukio ir užpuolęs įkando D. V. į dešinės kojos blauzdą, be to, kiek vėliau tą pačią dieną užpuolė ir apkandžiojo A. P. priklausantį šunį.

16. Šias administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent:

16.1. 2018 m. spalio 8 d. D. V. skundas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininkui, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 10.50 val. ją vaikštančią su draugu L. P. ir savo šunimi užpuolė ir sukandžiojo vokiečių aviganių veislės mišrūnas, pastarasis jai sukandžiojo dešinės kojos blauzdą (b.l.14);

16.2. Vilniaus rajono policijos komisariato policijos tyrėjo 2018 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad D. V. papildomai el. paštu pranešė, kad Papiškių bendruomenės informavimo priemonėmis buvo paskelbta apie pasiklydusį šunį, kurio šeimininkas atsirado vakare ir atvažiavo pas ją automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus, buvo nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso J. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijos suformuota byla (toliau – komisijos byla) Nr. ANK-2/193.41, b.l.13).

16.3. Vilniaus rajono policijos komisariato policijos tyrėjo 2018 m. spalio 9 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą liudytojas A. P. paaiškino, jog jam vedžiojant šunį, juos užpuolė nepririštas lakstantis be antsnukio šuo, kuris sukandžiojo jo šunį, pastarajam prireikė veterinaro pagalbos. Nurodė, kad įvykio vietoje gyvenantys asmenys jam nurodė, kad dienos metu po kaimą važinėjo automobilis Alfa Romeo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ieškojo šuns atitinkančio požymius (komisijos byla, b.l.28);

16.4. Nukentėjusiojo A. P. 2018 m. spalio 8 d. pareiškimas Policijai, kuriame nurodyta, jog įvykio dieną jo vedžiojamą šunį sukandžiojo kitas šuo, atsiųstos fotonuotraukos (komisijos byla, b.l.29);

16.5. VPK OVS budėtojui susisiekus su automobilio savininku Alfa Romeo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. D., pastarasis paaiškino, kad 2018 m. spalio 8 d. ryte iš voljero esančio jo sode pabėgo šuo, kuris atitinka užpuolusio šuns požymius. A. P. parodė šuns, kuris užpuolė nuotrauką, V. D. patvirtino, kad nuotraukoje nufotografuotas šuo yra jo (komisijos byla, b.l.28);

16.6. 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos administracinių nusižengimų komisijai D. V. siųstos šuns fotonuotraukos, el. laiškai, kuriuose nurodyta, jog ji siunčia šuns nuotraukas, kurios darytos įvykio vietoje valandos bėgyje po įvykio. D. V. nurodė, kad nuotraukas rodė vyriškiui, prisistačiusiam šuns šeimininku, kuris įvykio dienos vakarą pats atvažiavo į jos namus, jis patvirtino, kad nuotraukose užfiksuotas šuo yra jų šuo. Nurodė, jog šį faktą gali patvirtinti ir liudytojas N. S.. Šuns savininkas mobiliajame telefone rodė savo šuns nuotraukas, ji atpažino, kad ją sukandžiojo tas pats šuo (komisijos byla, b.l.65);

16.7. 2018 m. spalio 10 d. veterinaro R. M. išraše iš ligos istorijos, matyti, kad jam J. D. nurodė, jog 2018 m. spalio 8 d. ryte jos šuo buvo pabėgęs. Kitos dienos rytą maždaug kilometrą nuo namų rado gatvėje bėgiojantį savo šunį. Spalio 10 d. 11.30 šuo buvo atvežtas į Vilniaus kolegijos kliniką. Šuo vizualiai buvo sveikas, tačiau nuo jo sklido ašarinių dujų kapas. Mikročipas nerastas su dviem klinikos skaitytuvais, negalima patvirtinti, kad tai yra jų šuo (komisijos byla, b.l.48);

16.8. 2019 m. sausio 31 d. UAB „G(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas Nr. 19.3-MT-(2.2.5) komisijai, kuriame nurodyta, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje šuns savininkė paskambino į UAB „G(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus gyvūnų globos namus ieškodama savo šuns, nes šis pabėgo, prašė pranešti, jeigu turės informacijos. Praėjus kelioms dienoms savininkė vėl kreipėsi į UAB „G(duomenys neskelbtini)“ ir teigė, kad rado šunį, bet jis neturi mikroschemos. Patikrinimo metu nustatyta, kad šuo mikroschemos neturi. Savininkei buvo pasiūlyta gyvūną paženklinti pakartotinai, tačiau savininkė atsisakė, nes šuo buvo neramus, ji žadėjo atvykti kai gyvūnas nurims, tačiau atvykusi nebuvo. UAB „G(duomenys neskelbtini)“ komisijai atsiuntė šuns nuotrauką, iš kurios per komisijos posėdį 2019 m. vasario 5 d. šunį atpažino nukentėjusieji ir liudytojas L. P. (komisijos byla, b.l.7-8, 77);

16.9. 2019 m. vasario 5 d. komisijos posėdžio metu, buvo apklausti liudytojai N. S. ir L. P., UAB „G(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytoja A. Ž.. Liudytojas L. P. atpažino iš pateiktų D. V. ir UAB „G(duomenys neskelbtini)“ nuotraukų, užpuolusį nukentėjusiąją šunį. Liudytojas N. S. patvirtino, kad tai, tas pats šuo, parodė savo telefone jo nuotrauką. Liudytoja A. Ž. patvirtino, kad mikroschemą gyvūnas gali pamesti (komisijos byla, b.l.7-8).

17. Visi šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, kad 2018 spalio 8 d., 10.50 val., J. D. priklausantis šuo lakstė nepririštas be antsnukio (duomenys neskelbtini), dėl ko šuo užpuolė ir įkando D. V. į dešinės kojos blauzdą. Be to, 2018 m. spalio 8 d., apie 21.30 val., J. D. priklausantis šuo lakstė nepririštas be antsnukio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užpuolė ir apkandžiojo A. P. priklausantį šunį. Nors skunde J. D. atstovas nurodo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusiesiems žalą padaręs šuo priklauso J. D., tačiau šį argumentą paneigia ankščiau išdėstyti duomenys. Priešingai nei teigia advokatas byloje pakanka įrodymų patvirtinančių, kad žalą padaręs šuo priklauso nubaustajai. Fakto, kad įvykio dieną nubaustosios šuo buvo pabėjęs neneigia pati J. D., šią aplinkybę patvirtina ir jos sutuoktinis V. D.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvykio dieną pastarasis ieškojo pradingusio šuns, šį faktą patvirtino nukentėjusieji D. V. ir A. P., nukentėjusieji parodė jam šuns nuotraukas ir V. D. atpažino savo šunį. Be to, J. D. dingus šuniui kreipėsi į UAB „G(duomenys neskelbtini)“, bendrovę iš kurios buvo pasiėmusi globoti gyvūną, pagalbos vykdant jo paiešką, vėliau jį suradusi kreipėsi nustatyti ar šuo vis dar su mikroschema, nustačius jog „čipas“ prarastas sužymėti šunį nusprendė kitą kartą, tačiau bendrovėje vėliau nepasirodė. UAB „G(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. Ž. patvirtino, kad J. D. buvo atvykusi su tuo pačiu šunimi, kurį buvo gavusi iš bendrovės. Tai, kad nubaustoji pripažino šunį kaip savo patvirtina ir jos vizitas pas veterinarą R. M., pastarasis nurodė, jog J. D. atvežtas šuo buvo sveikas, tačiau nuo jo sklido ašarinių dujų kvapas. Šis kvapas, kaip nustatyta byloje, atsirado nukentėjusiajam A. P. papurškus dujų balionėliu, skiriant susikibusius šunis. Nors nubaustosios atstovas teigia, kad rastas po įvykio šuo neturėjo mikroschemos, kai tuo tarpu J. D. šuo buvo pažymėtas, tačiau šiuos argumentus paneigia liudytojos UAB „G(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytojos A. Ž. parodymai, kuri patvirtino, kad mikroschemą gyvūnas gali pamesti. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais. Nors advokatas skunde nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi tik žodiniais kelių liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, kad nukentėjusiųjų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie ankščiau nebuvo matę J. D. šuns vardu Bitas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ankščiau paminėti asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti J. D. ar kitokiu būdu jai pakenkti. Advokato nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusieji ir liudytojai ankščiau nebuvo matę nubaustosios šuns Bito tik įrodo apklaustų asmenų objektyvumą ir tai, kad su nubaustąja ankščiau nebuvo susitikę ir tarp jų jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo. Todėl skunde apygardos teismui nurodyta aplinkybė, kad žalos padaręs šuo nėra nubaustosios globotinis vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

18. Kaip jau paminėta šiame nutarime Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.A27(1)-2876 „Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 8.9 punkte nustatyta, garantuoti ir užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, o 8.10 punkte nurodyta, užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko ar laikytojo priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Taigi, byloje esantys įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad J. D. veiksmai netinkamai prižiūrint savo šunį turėjo įtakos asmenų, o konkrečiai D. V. sveikatai bei A. P. globojamo šuns saugumui, nes dėl palaido šuns pastarieji asmenys turėjo stiprių išgyvenimų, o nukentėjusioji D. V. patyrė fizinį skausmą (sužalojimus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos bei medicininių dokumentų išrašai, komisijos byla b.l.60-64). Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nesilaikymas ir jų pažeidinėjimas užtraukia administracinę atsakomybę gyvūno laikytojui – tai yra asmeniui, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko, šiuo atveju J. D..

19. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo pakankamas pagrindas palikti galioti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 5 d. nutarimą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir priimtinas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

J. D. atstovo advokato Virginijaus Bitės skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį

ir priimti naują ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 5 d. nutarimą Nr.SAVAD-41-ANR_N-26-2019, kuriuo J. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 230 Eur bauda, bei priteista D. V. 118 eurų 48 Eur centai, A. P. 39,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, palikti galioti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Kazlauskienė