Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. N. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas P. N. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašo: i) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisiją išnagrinėti pareiškėjo P. N. 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. liepos 27 d. nutarimo „Dėl P. N. skundo nagrinėjimo“.

2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba, VERT), pateikdamas VERT skundą dėl Energijos skirstymo operatoriaus, AB (toliau – ir ESO) neteisėtų veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo VERT 2023 m. liepos 27 d. nutarimą „Dėl P. N. skundo nagrinėjimo“, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus. Nutarime VERT, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 2, 3 dalimis, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019-06-27 nutarimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir VERT Taisyklės) ir pareiškėjas, nesutikdamas su VERT nutarimu, turi teisę nutarimą, vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, savo pasirinkimu skųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis VERT nutarime nurodyta VERT nutarimo apskundimo tvarka, o taip pat Taisyklių 54-56 punktais, 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri, gavusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugsėjo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VERT nutarimo.

2.2. Pradinis ginčas tarp pareiškėjo ir ESO kilo dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo, todėl pareiškėjas, kaip nurodyta Energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalyje, kreipėsi su skundu į VERT, kuris, kaip nurodyta Energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 3 dalyje, vartotojų skundus dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir VERT nustatyta tvarka, t. y. VERT Taisyklėmis, kuriose taip pat labai aiškiai yra nurodyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas jo paties pasirinkimu gali būti skundžiamas arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai, arba administraciniam teismui.

2.3. Šis ginčas yra susijęs ne tik su ESO neteisėta veikla – neteisėtu išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimu, bet ir su VERT galimai neteisėta veikla, t. y. leidimu ESO vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, pačiam VERT žinant ir suprantant, kad toks procesas yra vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teiginys, kad VERT, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, galimai veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, yra nepagrįstas tame tarpe ir dėl to, kad nagrinėjant aptariamą pareiškėjo skundą VERT iš esmės turėjo įvertinti ir savo paties veiksmus (neveikimą), t. y. įvertinti, ar jis pats yra atlikęs tai, ką jis privalėjo atlikti pagal Elektros energetikos įstatymą, prieš ESO pradedant diegti išmaniuosius elektros energetikos apskaitos prietaisus.

2.4. Sutiktina, jog pareiškėjas iš esmės reikalauja, jog VERT būtų įpareigotas priimti nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti Ekonominio vertinimo rezultatai. Kita vertus Lietuvos administracinių ginčų komisija visiškai nepagrįstai teigia, kad toks VERT nutarimas būtų laikytinas norminiu administraciniu aktu. Elektros energetikos įstatymas, aiškinant jį sistemiškai, nustato, jog ESO privalo parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, o Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato, jog išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai VERT patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Taigi VERT nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO parengto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, yra (būtų) tik teisės aktu, suteikiančiu teisę ESO pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, tačiau šiuo teisės aktu, t. y. VERT nutarimu dėl Ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo, jokios teisės ir pareigos nei tiesiogiai pačiam pareiškėjui, nei kitiems vartotojams nebūtų suteikiamos ir / ar nustatomos.

2.5. Pareiškėjas, kreipdamasis į VERT, o vėliau ir į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesu ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir pareiškėjui, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai VERT patvirtins Ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl ta aplinkybė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir jį patenkinus, Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti būtent pareiškėjo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą.

2.6. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 papunktis aiškiai nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą nurodymą. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde aiškiai nurodė kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, yra padaręs viešojo administravimo subjektas VERT, t. y., kad VERT nėra patvirtinęs Ekonominio vertinimo rezultatų, be kurių patvirtinimo ESO negali diegti išmaniosios apskaitos sistemos pareiškėjo valdomame objekte.

3. Tarnyba su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Tarybos vertinimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, siūlant pareiškėjui skundą teikti teismui Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 4 dalyje.

3.2. Esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas yra įformintas tinkamai, t. y. nutarimu. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, akivaizdu, kad Taryba priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir, atitinkamai jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas Nutarimu.

3.3. Nutarimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) 3.6 papunktyje išsamiai paaiškinta, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“ 127(1) punkte nustatyti reikalavimai diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai. Minėto teisės akto 127.1.2 papunkčiu nustatyti šie reikalavimai: turėti galimybę fiksuoti vartotojui (gaminančiam vartotojui) ir (ar) vartotojo (gaminančio vartotojo) įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, bet ne rečiau kaip kas 15 minučių. Nurodytu periodiškumu užfiksuoti praėjusios dienos duomenys atnaujinami ir, esant techninėms galimybėms ir ekonominiam tikslingumui, vartotojui (gaminančiam vartotojui) pateikiami ne rečiau kaip kartą per dieną. Siekiant sudaryti galimybę vartotojams naudotis automatizuotomis energijos taupymo programomis, paklausos valdymo ir kitomis paslaugomis vartojimo (gamybos) duomenys vartotojui (gaminančiam vartotojui) be papildomo apmokestinimo turi būti lengvai pasiekiami, vizualizuoti (pateikti grafiškai) ir pateikiami lengvai suprantamu formatu, kuris leistų palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų ekvivalentiškus pasiūlymus dėl elektros tiekimo. Vartotojui (gaminančiam vartotojui) išsamūs apskaitos duomenys pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ar metų naudojimo laiką turi būti prieinami (internetu arba naudojant skaitiklio sąsają) už ne trumpesnį nei 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį, o suvestiniai apskaitos duomenys – už mažiausiai trejų paskutinių metų laikotarpį.

3.4. Taigi, teisės aktais yra įtvirtinta, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min., ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pažymi, kad vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga. Pabrėžia, kad P1 sąsajos aktyvacija ir duomenų perdavimas per ją yra nemokamas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO atsiliepime nurodo, kad:

4.1. Pareiškėjas skunduose teigia, kad EEĮ nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir pareiškėjui, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai VERT patvirtins ekonominio vertinimo rezultatus, iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose. Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o būtent su viešojo intereso gynimu, nes jis iš esmės skundžiasi, kad nebuvo priimtas nutarimas, todėl siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuris darytų įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl ESO veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą.

2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo VERT 2023 m. liepos 27 nutarimą „Dėl P. N. skundo nagrinėjimo“, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas, vadovaudamasis VERT nutarime nurodyta apskundimo tvarka, o taip pat Taisyklių 54-56 punktais, 2023 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri, gavusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugsėjo 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VERT nutarimo.

6.1. Pareiškėjas Komisijai skundžiasi, jog prieš diegiant išmaniuosius skaitiklius nebuvo laikytasi EEĮ 48 straipsnio nuostatų. EEĮ 48 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Taigi, viena vertus, pareiškėjo reikalavimai dalinai susiję ir su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu), tuo tarpu, tokių priemonių taikymas nėra priskirtinas Komisijos (o pagal ABTĮ 70 straipsnį yra priskirtinas teismo) kompetencijai. Kita vertus, iš skundo Komisijai ir skundžiamo VERT nutarimo turinio akivaizdu, jog skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o būtent su viešojo intereso gynimu, nes jis iš esmės skundžiasi, kad nebuvo priimtas, todėl siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuris darytų įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas, Komisijos nario vertinimu, būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, o ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Tokiu būdu, Komisijos nario vertinimu, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, Komisija viršytų Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) jai nustatytos kompetencijos ribas.

6.2. Vertintina, jog nagrinėdama pareiškėjo skundą, Taryba veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuriai tokia skundų nagrinėjimo funkcija pavesta specialiu įstatymu (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog Komisija nesprendžia ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių ginčų (bylų), o ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

6.3. Sprendimu Komisija skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, siūlant pareiškėjui skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34(1) straipsnio 4 dalyje.

7. Pagal IAGNTĮ, Komisija nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 1 dalis). Į Komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, manantys, kad jų teisės yra pažeistos (6 straipsnis). Komisija, tenkindama skundą, turi teisę panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą (20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 papunkčiai). Tačiau įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio 3 dalis), o Komisijai nesuteikta kompetencija nagrinėti skundų dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo (IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jei skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai ar jei praleistas skundo padavimo Komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą atmetamas (10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7.2. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.

Energetikos įstatymo 34¹ dalies 2 punkte nurodyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7.3. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019-06-27 nutarimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) patvirtintų „Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklės“ 1 dalyje nurodyta, kad šios taisyklės reglamentuoja vartotojų skundų dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi nagrinėjimą Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje.

Šių taisyklių 54 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka

8. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su skundu dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ diegiamų išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų. Pareiškėjas nurodė, kad pagrįstai manydamas, jog ESO nėra atlikusi Elektros energetikos įstatymu nustatytos procedūros – Išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo, o jei toks vertinimas ESO vis tik buvo atliktas, tai, pagrįstai manydamas, kad Taryba Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinusi teigiamų Išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, 2023 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į ESO ir išreiškė ESO savo nesutikimą dėl to, kad pareiškėjo valdomame objekte būtų įrengtas išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris yra laikytinas sudėtine Išmaniosios apskaitos sistemos sudedamąja dalimi (pagrindas – Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 70 dalis). 2023 m. liepos 31 d. Tarybos 2023 m. liepos 27 nutarimu „Dėl P. N. skundo nagrinėjimo“ atmetė pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus.

9. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnį VERT turi teisę priimti sprendimus, kurie susiję su energetikos rinkos reguliavimu, pavyzdžiui, apie elektros ar dujų tiekimą, licencijavimą, tinklų naudojimą, kainas ir pan. Taigi VERT sprendimai turi būti ginčijami pirmiausia pačioje Taryboje, prieš kreipiantis į teismą, atitinkamai darytina išvada, kad VERT yra išankstinė instancija, kurios sprendimus galima apskųsti administraciniam teismui tik po to, kai išnaudotos VERT skundų nagrinėjimo procedūros. Teismo vertinimu, VERT veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuriai tokia skundų nagrinėjimo funkcija pavesta specialiu įstatymu (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog Komisija nesprendžia ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių ginčų (bylų), o ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

10. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad jeigu kiti teisės aktai numato specifines procedūras ar institucijas tam tikrų administracinių ginčų nagrinėjimui, šie ginčai negali būti nagrinėjami pagal IAGNTĮ nustatytą tvarką. Todėl VERT 2023 m. liepos 27 d. nutarimas „Dėl P. N. skundo nagrinėjimo“ kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas turi būti skundžiamas administraciniam teismui (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjo skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Apibendrinus darytina išvada, kad Komisija tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, taip pat atmestinas pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. N. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.