- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- e2-2125-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02604-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- J. J., V. J.
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui K. K., atsakovui S. K., atsakovo atstovui advokatui M. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. J. ir V. J. ieškinį atsakovui S. K. dėl piniginių lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 55 233,33 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2016-09-30 ieškovai ir atsakovas pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas prisiėmė pareigą įvykdyti savo mirusios žmonos D. K. žodinius įsipareigojimus – sumokėti ieškovams 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos kainos po to, kai šis sklypas bus parduotas, tokiu būdu atsiskaitant su jais už pagalbą atkuriant nuosavybės teises į minėtą sklypą. Atkurtos D. K. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą Nekilnojamojo turo registre buvo įregistruotos 2012-11-13. Ieškovų teigimu, atsakovas visą susitarimo laiką vengė, o ir dabar vengia vykdyti Susitarimą tinkamai, sąžiningai - t.y. atsakovas ginčo žemės sklypą pardavinėja žymiai didesne nei rinkos kaina ir dėl to neatsiskaito su ieškovais. 2017-05-03 ieškovai pateikė atsakovui pretenziją, tačiau net ir po minėtos pretenzijos, atsakovo pardavinėjamo žemės sklypo kaina yra žymiai aukštesnė nei šio sklypo rinkos kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tinkamai vykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus - buvo imtasi visų reikiamų priemonių žemės sklypo pardavimui, pradinė sklypo kaina buvo suderinta su ieškovais, palaipsniui kaina buvo mažinama, ieškovai niekada nereiškė pretenzijų dėl kainos, akivaizdu, jog ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė, atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad 2016-09-30 ieškovai ir atsakovas pasirašė susitarimą (toliau – susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovams 1/3 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas), rinkos kainos po to, kai šis sklypas bus parduotas, tokiu būdu atsiskaitant su jais už pagalbą atkuriant nuosavybės teises į minėtą sklypą.
Byloje yra kilęs ginčas ar atsakovas deda visas pastangas parduoti sklypą ir ar atsakovui nepardavus sklypo ieškovui turi teisę reikalauti atlyginimo pagal susitarimą.
Atsakovas teigia, kad atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, buvo imtasi priemonių tam, kad ginčo žemės sklypas būtų parduotas ir atsiskaityta su ieškovais. Teismas su šiuo teiginiu sutinka, jį patvirtina byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai. T. y. atsakovas pateikė įrodymus (sklypo nuotraukas, susitarimus su nekilnojamojo turto agentūromis, skelbimus interneto svetainėse) iš kurių matyti, jog jis po susitarimo pasirašymo aktyviai ir tinkamai tęsė (vykdė) įsipareigojimą parduoti žemės sklypą ir atsiskaityti su ieškovais. Iš nuotraukų matyti, kad informacija apie parduodamą žemės sklypą buvo paskelbta pačiame ginčo sklype. Taip pat didžiuosiuose nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose buvo patalpinti skelbimai apie parduodamą žemės sklypą. Tam, kad sklypo pardavimas būtų vykdomas profesionaliai, nuo 2013-05-23 žemės sklypo pardavimo organizavimas yra pavestas ir nekilnojamojo turto agentūroms (brokeriams).
Šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečios žemės sklypo kainos (sumos litais ar eurais). Vadovaujantis šalių susitarimu, atsakovas turi pareigą pardavęs žemės sklypą sumokėti ieškovams 1/3 žemės sklypo rinkos kainos. Akivaizdu, jog esant tokio turinio susitarimui, šalių nuomonė, kokia turi būti sklypo kaina, gali ir nesutapti.
Ieškovai teigia, kad atsakovas nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų, nes jis skelbimuose nurodo daug didesnę sklypo kainą nei reali jos vertė. Toks ieškovų teiginys yra nepagrįstas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sklypas yra itin patrauklioje vietoje, nes iš jos atsiveria vaizdas į Trakų pilį. Žemės sklypų tokiose vietose pasiūla nėra didelė. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas tikisi už sklypą gauti didžiausią įmanomą pinigų sumą. Pažymėtina, kad ir ieškovai turi būti suinteresuoti, jog sklypas būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą, nes tokiu atveju ir jiems atsakovas turėtų sumokėti daugiau pinigų. Atsakovo siekį pakenkti ieškovams būtų galima konstatuoti tik priešingu atveju – jeigu atsakovas bandytų parduoti sklypą už mažesnę nei rinkos kaina.
Patys ieškovai patvirtina, kad jiems visą laiką buvo žinoma, kokia kaina atsakovas pardavinėja sklypą, tačiau ieškovai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl sklypo kainos, o tai atsakovui leido pagrįstai manyti, jog jo nustatyta sklypo kaina visiškai atitinka ir ieškovų interesus.
Teismas taip pat pažymi, kad jeigu ieškovai buvo nepatenkinti sklypo pardavinėjimo procesu, jie patys galėjo ieškoti pirkėjo ir jam siūlyti pirkti žemės sklypą, jo kainą suderinę su atsakovu.
Ieškovai remiasi CK 6.213 str. 1 d. Minėta nuostata įtvirtina teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės. Šiuo atveju, vadovaujantis šalių tarpusavio susitarimu, akivaizdu, jog atsakovo prisiimti įsipareigojimai negali būti laikomi išimtinai pinigine prievole. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Atsakovas, pagal pasirašytą susitarimą su ieškovais, turi pareigą pirmiausia parduoti sklypą, o tik tuomet sumokėti 1/3 žemės sklypo rinkos kainos ieškovams. Atsakovui pagal susitarimą kilę įsipareigojimai turi nepiniginės prievolės (parduoti žemės sklypą) ir piniginės prievolės (sumokėti ieškovams dalį parduoto sklypo kainos) požymių. Taigi, ieškovų ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 55.233,33 Eur nepardavus ginčo žemės sklypo, neatitinka atsakovui pagal susitarimą atsiradusių įsipareigojimų (prievolės dalyko) turinio. Tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų prievolės įvykdymo natūra. Toks reikalavimas, kokį reiškia ieškovai, galėtų būti laikomas pagrįstu tik tuo atveju, jeigu atsakovas, pardavęs sklypą atsisakytų sumokėti ieškovams 1/3 dalį gautos už žemės sklypą kainos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas tinkamai vykdė ir vis dar vykdo visus savo sutartinius įsipareigojimus – stengėsi ir tebesistengia parduoti sklypą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nesilaiko šalių susitarimo ir kad ieškovai jau turi teisę gauti atlygį.
Dėl išvardintų priežasčių ieškinys atmetamas.
Atsakovas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį atsakovui jos lygiomis dalimis – po 350 Eur priteisiamos iš ieškovų (CPK 93, 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovo S. K. atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi ieškinys atmestas, sprendimui įsiteisėjus laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str., 150 str. 2 d., 259 str., 263 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsakovo S. K. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. 2017076427).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.