Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2025-01-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2-827/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-01-02
Bylos Nr.
A6.-2-827/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01179-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
D. K.
Advokatai
Gražina Versockienė
Kategorijos
  • 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
Nr. A6.-2-827/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01179-2024-7Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 1.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. sausio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K. ir jo atstovei advokatei Gražinai Versockienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-12 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. K. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių teisių pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Juridinių asmenų registre įregistruota 2014-02-17. Bendrovės vadovas nuo 2019-01-07 iki 2023-06-16 buvo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

VMI prie FM yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau- MAIS) duomenimis, 2024-07-08 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45.778,34 Eur, iš jos: Mokestis už aplinkos teršimą – 79,47 Eur ir šio mokesčio delspinigiai – 1,03 Eur; Gyventojų pajamų mokestis – 4684,72 Eur ir šio mokesčio delspinigiai -32,29 Eur; Pelno mokesčio avansas – 5301,20 Eur bei Pridėtinės vertės mokestis – 40377,93 Eur ir 99,21 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 – 2023 metus, gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. liepos – gruodžio mėn., 2021 m. sausio – liepos mėn., 2023 m. vasario – gegužės, liepos, rugpjūčio mėn., pelno mokesčio avanso už 2020, 2021 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. gegužės – spalio mėn., 2021 m. sausio – liepos mėn., 2023 m. vasario, kovo, birželio – rugsėjo mėn.

Bendrovė su VMI prie FM 2021-08-30 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) Nr. (23.24-08) 327-43003 dėl 66.324,85 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021-08-25 iki 2022-12-25. 2023-01-10 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-1004 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas. 2022-03-08 buvo sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-16512 dėl 3.531,48 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2022-03-03 iki 2022-12-25. 2023-01-10 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-1290 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas. 2023-05-17 buvo sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-32835 dėl 43.868,97 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023-05-02 iki 2025-05-25. 2023-12-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-75080 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas.

Pareiškime pažymėta, jog Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI prie FM, 2024-03-12 kreipėsi į Luminor Bank AS Lietuvos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės šio banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki informacijos pateikimo dienos. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2024-03-13 pateikė Bendrovės atidarytų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2024-03-13.

Išanalizavus iš finansų įstaigos gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad nuo 2022-04-01 iki 2023-06-16 (D. K. vadovavimo laikotarpio pabaigos) turimose Bendrovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Didžiausi mokėjimai iš Bendrovės Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo atlikti: 2022-07-13 sumokant (duomenys neskelbtini) 8.450,81 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinę sutartį sudarė - 23.637,31 Eur; 2022-08-12 sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8.692,97 Eur, kai pradelsta 28.155,81 Eur; 2022-09-09 sumokant N. D. 9.900,00 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinę sutartį 32.676,92 Eur; 2022-09-12 sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7.500,00 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinę sutartį sudarė 32.676,92 Eur; 2022-09-19 sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7.263,09 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinė sutartį sudarė 32.676,92 Eur bei 2023-01-17 ir 2023-01-18 sumokant po 10.000,00 Eur M. M., kai pradelsta suma pagal mokestinę sutartį sudarė 48.815,29 Eur, o mokestinės paslokos likutis buvo 18.008,77 Eur.

Didžiausi mokėjimai iš Bendrovės Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo atlikti: 2022-09-01 sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3.400,00 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinę sutartį sudarė 32.676,92 Eur; 2022-11-10 pervedant N. D. 8.000,00 Eur, kai pradelsta suma pagal mokestinę sutratį sudarė 39.050,60 Eur; 2023-03-16 pervedant (duomenys neskelbtini)583,92 Eur, ir 2023-05-14 pervedant UAB (duomenys neskelbtini) 686,00 Eur, kai mokestinė nepriemoka sudarė 44.464,33 Eur.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas D. K. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Bendrovės vadovas D. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-04-01 iki 2023-06-16, nustatyta, kad D. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus

Šalies argumentai

Pareiškimu VMI prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui D. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teismo posėdžiuose nurodė, kad kaltinamas aiškus, kaltės nepripažįsta, nes neturėjo galimybės vadovauti įmonei, t. y. buvo tik „popierinis“ direktorius. Faktiškai buvo bendrovės vadybininkas, neturėjo prieigos prie mokėjimų, o faktinis bendrovės vadovas buvo N. D., jis atlikdavo mokėjimus, sprendė, su kuo reikia atsiskaityti. Nurodė, kad su N. D. buvo draugai, su juo dirbo nuo 2014 metų iki 2020 metų, prieš tai tai dirbo kartu kitoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl besąlygiškai juo pasitikėjo, leido naudoti savo vardą ir pavardę. Bendrovėje buvo du darbuotojai - krovikas ir vadybininkas. Įmonės veikla buvo stumdomos detalės. Detales užsakinėjo užsienyje, jas importuodavo ir parduodavo Lietuvoje. Gaudavo detales, išsiųsdavo prekes, išrašydavo sąskaitas. Jis išrašydavo sąskaitas-faktūras, atvažiuodavo klientai, paimdavo prekes, pinigus atiduodavo į kasą. Sutarčių nebūdavo, nes klientai atvažiuodavo pirkti tiesiogiai. Kai buvusi direktorė V. J. išėjo motinystės atostogų, jis (D. K.) tapo direktoriumi, pasitikėjo N. D.. Nežino, kas sudarinėdavo sutartis su tiekėjais. Grynuosius pinigus už prekes atiduodavo N. D., o jis atlikdavo pinigų pervedimus, turėjo banko generatorių, visi duomenys buvo jo kompiuteryje. Jo (D. K.) pareiga buvo rūpintis pardavimais. Kada įmonėje prasidėjo sunkumai negali nurodyti, pasirašinėjo bendrovės dokumentus, balansą. N. D. sakė, kad yra pasirašyta sutartis, kad iš jo bendrovė perka paslaugas. Iš darbo išėjo 2023 m. birželio mėn., tuo metu N. D. paraleliai atidarė kitą įmonę. Sodra, klientai siuntė laiškus dėl skolų, matė, kad buvo skolų VMI, tačiau N. D. sakė tegu laukia. Iki jo išėjimo iš darbo skolos buvo gal metus laiko. Prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo pasirašė, rašė tai, ką sakė N. D., kad įmonė susidūrė su sunkumais. Kiek prisimena, skolos sumos buvo didelės, bet N. D. sakė, kad susitvarkys. Situaciją įmonėje žinojo, bet ne jis jos nesprendė. Atrodė, kad įmonė dirbo, bet N. D. sakė, kad pats viską nuspręs. Nežinojo, kam skolinga įmonė. Iš darbo išėjo, nes pradėjo nemokėti darbo užmokesčio. Galėjo išeiti iš darbo anksčiau, bet kol gaudavo atlyginimą, dirbo, pasitikėjo N. D. Įmonė turėjo turto, medžiagų, automobilį, tikėjosi, kad įmonė gali toliau dirbti, tačiau negalėjo įtakoti N. D. sprendimų. N. D. įmonėje nefigūravo, jis tik užsakinėjo prekes, atsiskaitydavo su tiekėjais, jis buvo konsultantas, teikė paslaugas. Jis (D. K.) eidavo pas N. D., kuris pasakydavo, ką daryti. Taip buvo ir iki jam (D. K.) tampant direktoriumi. Kai buvusi direktorė išėjo, N. D. paprašė jo tapti direktoriumi, ir kadangi juo pasitikėjo, sutiko tapti direktoriumi. Viskas buvo gerai, kol nenukentėjo kreditoriai. Pripažįsta, kad tai buvo jo klaida, kad leidosi manipuliuojamas N. D., kad pasitikėjo juo. Kai perėmė bendrovės vadovavimą, bendrovė skolų neturėjo. Negali pasakyti, ar tokia situacija normali, tačiau nesijaučia kaltas. Bendrovės akcininkės J. R. (N. D. pusseserės) nėra matęs.

Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. N. D. sukūrė naują įmonę, paliko juos, įmonės sąskaitos buvo areštuotos. N. D. pats viską organizuodavo. Kai išėjo V. J., įmonėje liko jis, D. V. bei R. O.. N. D. pats nenorėjo tapti vadovu, ir jis (D. K.) sutiko pabūti vadovu pusę metų, kol grįš V. J.. Jis ir toliau dirbo sandėlyje, tik buvo nurodytos kitos pareigos. Mokėjimus N. D. derino su buhaltere. Jeigu N. D. pasakydavo, kad reikia pasirašyti, jis (D. K.) pasirašydavo kaip direktorius. Iki jo vadovavimo pradžios su N. D. buvo draugai, užaugo viename kieme, juo pasitikėjo. Jų santykiai pašlijo, kai nemokėjo atlyginimo, o jam reikėjo išlaikyti šeimą. Į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik rugpjūčio mėn. kai išėjo iš darbo, liko įmonės turtas. Teko kreiptis į antstolius, tada sužinojo, kad N. D. pardavė visą įmonės turtą, neliko iš ko išieškoti piniginių lėšų. Dabar supranta, kad jis jau buvo pasiruošęs pereiti dirbti į kitą įmonę. Nuo metų pradžios sakė N. D., kad nenori būti direktoriumi. Matė įmonės skolą valstybinei mokesčių inspekcijai. N. D. paprašė jo parašyti prašymą dėl mokėjimo atidėjimo, nes pats negalėjo rašyti. Tuo metu įmonės skola buvo apie 50 tūkst. eurų. N. D. sakė, kad sudarys planą ir mokės, tačiau nežino, ar buvo mokama. Grynuosius pinigus atiduodavo N. D.. Bendrovės balansą pasirašydavo kas mėnesį, t.y. matė situaciją. Jo darbo užmokestis buvo maždaug 1200 eurų ir 200 eurų už automobilio nuomą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad metus laiko maždaug prieš 2 metus kartu su D. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , t. y. įsidarbino 2022 m. vasario-kovo mėn., išėjo 2023 m. liepos mėn. Dirbo pardavimų vadovu. Sėdėjo sandėlyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo patalpą. Kai įsidarbino, D. K. jau dirbo. Žino, kad jis kažkada buvo direktoriumi. Darbą pasiūlė N. D., nes prieš tai buvo dirbęs analogišką darbą ir sutiko. Darbo sąlygas, sutartį lyg surašė D. K., o viską, kaip dirbti, pasakė N. D. Kas darbo sutartyje buvo nurodytas direktoriumi, neatkreipė dėmesio. Pradėjo vėluoti atlyginimai, D. K. išėjo iš darbo, o tada išėjo ir jis. Kas tapo direktoriumi po D. K., neprisimena, gal N. D.. Kai darbinosi, D. K. gal buvo direktoriumi. Dėl klientų tarėsi su N. D., o kas dėl ūkio, sandėlio tarėsi su D. K. Nežino kokios buvo N. D. buvo pareigos įmonėje. N. D. jo paklausė, ar nenorėtų padirbėti su pardavimais, pradžioje žadėjo 1000-1300 eurų algą, vėliau žadėjo pakelti, todėl jis sutiko. Dėl darbo užmokesčio nesitarė. D. K. pasirašė darbo sutartį. N. D. pasakė, kiek gali tikėtis gauti darbo užmokesčio, o darbo sutartį padavė D. K.. Visus kitus klausimus aptarė bendrai su D. K. ir N. D., konkrečiai visko jau neprisimena. Darbo laikas nuo 8 iki 17 val.

Kai išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su N. D. nebendravo, neišmokėto darbo užmokesčio kažkiek gavo iš garantinio fondo. Kieno buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ , nežinojo. Džipu ir kateriu naudojosi tiek jis, tiek D. K., tiek N. D., kiek žino, tai buvo įmonės turtas. Žino, kad įmonė turėjo turto-sandėlį su turiniu, katerį, mašiną. Kateris stovėjo gal aikštelėje ant priekabos. Buvo mašina Land Rover džipas juodas. Su mašina kartu su N. D. važiuodavo pas klientus. Nežino, ar D. K., ar N. D. turėjo banko generatorių. Kas apmokėdavo sąskaitas, nežino, nes jų veiklos buvo skirtingos. Dėl atostogų derindavo tiek su D. K., tiek su N. D., tačiau kas priimdavo sprendimą, nežino.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. J. parodė, kad jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, D. K. dirbo vadybininku. Direktore dirbo nuo įmonės įsteigimo gal nuo 2014 metų iki 2019 metų vasario mėn. Įmonėje dirbdavo maždaug 4 darbuotojai. Įmonės veikla stumdomų profilių pardavimas baldams. 2019 metais išėjo dekretinių atostogų. N. D. įmonėje nebuvo įdarbintas. Jis buvo įmonės įkūrėjas, faktiškai jai vadovavo, akcininku nebuvo. N. D. mintyse buvo plėsti rinką, jis valdė, kūrė planus, o jie vykdė. Kai ji išėjo, laikinu direktoriumi tapo D. K. Žadėjo grįžti po metų, bet po to nutarė, kad negrįš visiškai, tai pranešė po 2-3 mėnesių po išėjimo iš darbo. Faktiškai įmonei vadovavo N. D., kai ji buvo bendrovės vadove, galima sakyti, kad jis vadovavo per ją. Ji visada žinojo, kas vyksta įmonėje, nes turėjo atsakomybę.

N. D. nebuvo įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes turėjo planų statyti namus. Jeigu kreiptųsi į banką dėl kredito, būtų siejamas su įmone, turėtų pateikti balansus, todėl nenorėjo sąryšio su įmone. Darbuotojus rinko N. D., girdėdavo pokalbius, jei tikdavo, priimdavo. Dėl atlyginimų taip pat sprendė N. D. Ji , kaip direktorė, atlikdavo mokėjimus, N. D. leidus. Ji paruošdavo sąrašus, o N. D. sprendė, kam ir kiek lėšų galima skirti, kiek galima skirti plėtrai, investicijoms, nes ji ne viską žinojo. Išeidama banko generatorių paliko N. D.. Jai nesant, viską atlikdavo N. D. Įmonės akcininkė buvo gal N. D. giminaitė, pavardės neprisimena, gal pusseserė, kiek ji suprato, įmonės veikla, jai nebuvo įdomi.

Neprisimena, nuo kada, buvo įforminta N. D. individuali veikla. Jis rūpinosi įmonės plėtra, reklamavo produkciją, buvo lyg agentas, būdavo darbe. Kai jai jau reikėjo išeiti iš darbo, N. D. sakė, kad prašys, kad D. K. pabūtų direktoriumi. Sutarė, kad aš grįš po metų, bet negrįžo, todėl D. K. ir liko direktoriumi. Visą informaciją savo kompiuteryje palikau N. D.. Kai ji dirbo, vykdė direktorės pareigas, buvo atsakinga. Kai išėjo, toliau viską pats atliko N. D., nors nebuvo tikras direktorius.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad D. K. buvęs bendradarbis ir pusbrolis, advokatė taip pat giminė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014-2015 metų iki 2022 metų. Įsidarbino baigęs studijas. Dirbo sandėlyje ir vadybos darbus. Įmonės savininką N. D. jau pažinojo, kartu žvejojo. Jis ir priėmė jį į darbą. N. D. buvo įmonės savininkas ir viską nuspręsdavo. Kiek pamena, darbo sutartis buvo popierinė, pasirašė su N. D. Iš darbo išėjo 2022 metais, nes sumažėjo pardavimai, norėjosi kažko naujo. Su D. K. kartu dirbo, buvo vadybininkai, gaudavo užsakymus, priimdavo klientus. D. K. buvo atsakingas už prekių išvežimą. Vėliau jis buvo paskirtas direktoriumi, bet faktiniu direktoriumi buvo N. D. Nežino, ką jie buvo tarpusavyje susitarę. Su N. D. susipažino žvejyboje, jis tvarkė piniginius reikalus įmonėje. Atostogas taip pat derino su N. D., jis pasirašydavo atostogų prašymą. Grynus pinigus, gautus iš klientų, atiduodavo į kasą. V. J. pažinojo, ji dirbo ofise, o jie - sandėlyje. Ką veikė V. J. nesigilino, su ja mažai bendravo. Įmonės vadovybė į sandėlį atsikraustė gal 2018 metais, atrodo, prieš pandemijos paskelbimą. Kai V. J. išėjo, D. K. paprašė tapti direktoriumi, bet jo darbinės funkcijos nesikeitė, dirbo kartu tą patį darbą. Žino, kad N. D. ir D. K. buvo draugai, todėl jis (D. K.) sutiko būti direktoriumi, tačiau visus sprendimus priimdavo N. D., taip pat jis darė ir piniginius pavedimus. D. K. neturėjo banko generatoriaus. Jeigu kažkas skambino dėl skolų, informaciją perduodavo N. D. Jų darbas buvo užsakymų priėmimas.

Nežino, kodėl N. D. pats nebuvo direktoriumi, nes vis tiek žinojo, kad pats priims sprendimą. D. K. sprendimų nepriimdavo, viską nuspręsdavo N. D.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. O. parodė, kad pažįsta D. K., kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji dirbo pardavimų vadove, bendravo su D. K.. Įmonėje įsidarbino 2014 metais nuo jos įkūrimo. Išėjo 2019 metų liepos mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo jos sesuo V. J., kuri pakvietė ir ją. Darbą pasiūlė sesuo, o įdarbino ir dėl darbo kalbėjosi su N. D., t. y. iš V. J. gavo tik pasiūlymą, o sprendimą priėmė N. D. Buvo atsakinga už įmonės plėtrą, klientus, skolas, atsiskaitymus, įmonės finansai nebuvo jos žinioje. Su N. D. kalbėjo apie įmonės plėtrą, klientus. Iš jo gaudavo nurodymus į kokią rinką parduoti prekes. Finansų nekontroliavo. Jeigu klientas būdavo skolingas, privalėjo su juo susisiekti, informacija suteikdavo V. J. Atostogas, laisvadienius derino su N. D. Iš darbo išėjo savo noru, nes nematė perspektyvos, mažas kolektyvas. Įmonėje N. D. nebuvo įdarbintas, jis vertėsi individualia veikla. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tiksliai nežino, girdėjo, kad N. D. pusseserė, jos niekada nematė. V. J. iš darbo išėjo anksčiau nei ji, ji dar dirbo maždaug pusę metų. Po motinystės atostogų V. J. buvo atleista iš darbo. Kai V. J. išėjo, dėl visko sprendė N. D. Jis turėjo banko generatorių. Jis nebuvo įformintas direktoriumi. Žino, kad kai išėjo iš darbo, direktoriumi tapo D. K.. V. J. perleido pareigas D. K. Jis ofise nesilankydavo. Kai V. J. nebūdavo darbe, dėl visko sprendė N. D. Išėjus V. J., vadovavimas nesikeitė, jie vykdė N. D. nurodymus, kam sumokėti, kas gali palaukti. Kai ji dirbo, D. K. buvo sandėlio vadovas, bendravo su klientais, jam siuntė užsakymus, jis dirbo su programa. Įmonės sandėlis buvo nuomojamas. Žino, kad įmonės vardu buvo registruotas automobilis Rover, kuriuo naudojosi N. D. Nekilnojamojo turto įmonė neturėjo, tik automobilį ir medžiagas. D. K. faktiškai nevykdė direktoriaus veiklos, šias pareigas ėjo fiktyviai. Visi sprendimai būdavo N. D.. Kaip buvo vėliau, nežino.

Kol V. J. ėjo direktoriaus pareigas, ji sprendimų nepriimdavo. Jeigu vykdavo susirinkimas, sprendimus priimdavo N. D. V. J. darbas buvo sąskaitų išrašymas, pajamavimas. Ji (liudytoja) dirbo su įmonės plėtra, o V. J. su prekėmis. Įmonėje buhalterės nebuvo. Buhalterinius dokumentus siuntė į buhalterinę įmonę. Nežino, kodėl N, D. nefigūravo įmonėje.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju N. D. parodė, kad pažįsta D. K., kartu dirbo maždaug 20 metų. Prieš tai kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jis buvo vadovu, o D. K. vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta gal 2014 metais. akcininkė buvo jo pusseserė. Nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo vadove buvo V. J., o po maždaug 5 metų, gal nuo 2019 metų vadovu tapo D. K., iki tol jis dirbo vadybininku.

Be V. J. ir D. K. nuo įmonės įsteigimo dirbo ir kiti 2-3 darbuotojai, gal vadybininkai. Jie keitėsi. Bendrovės vadovavimą jis perėmė iš D. K., o vėliau įmonė bankrutavo. Direktoriumi tapo nuo 2023-06-15. Visą laiką buvau prie šios įmonės, žinojo procesus, niekas kitas nenorėjo tapti direktoriumi, akcininkė pasiūlė jam ir todėl tapo direktoriumi. Tuo metu jau mažėjo įmonės pardavimai. Iki tol įmonėje dirbo pagal komercinę atstovavimo sutartį, buvo lyg partneris. Ši sutartis galiojo nuo 2014-04-01. Į jo pareigas įėjo klientų paieška, pardavimai, produktų kūrimas. Sprendimus dėl valdymo, finansų priimdavo tariantis su vadovu. Nebuvo taip, kad nuspręstų kažkas vienas. Buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma buhalterinė įmonė. Jis buvo agentas, ne įmonės darbuotojas, todėl nežino, kur buvo kasa. Mano, kad už kasą buvo atsakingas vadovas. Įmonės banko sąskaitą valdė direktorius ir buhalterė. Jis neturėjo prisijungimo duomenų, negalėjo ir nemokėjau prisijungti. Sprendimus, kam reikia sumokėti, o kas gali palaukti, priimdavo vadovas ar buhalterė.

Iš bendrų pardavimų suprato, kad situacija blogėja nuo covido-o. Apie skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai girdėjo iš bendrų pokalbių. Kada skolos atsirado, nežino. Apie mokestinės paskolos sutartį nežino. Taip pat nežino, ar akcininkė dalyvavo įmonės valdyme, su ja nieko neaptardavo, jam su niekuo nereikėjo tartis. Pasikalbėdavo tik įmonės viduje. Į darbą atvažiuodavo beveik kasdien, būdavo po pusę dienos. Jam buvo išskirtos patalpos sandėlyje nuo sandėlio nuomos pradžios gal 2017-2018 metais. Iki tol įmonė turėjo biuro patalpas (duomenys neskelbtini), Vilnius verslo centre „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirbo direktorė ir kita darbuotoja R. O. Ten turėjo jam skirtą darbo stalą. Už darbuotojų atranką buvo atsakingas vadovas. Jis tik galėjo dalyvauti bendrame aptarime, o nuspręsdavo vadovai V. J. ir D. K. Aplinkybių dėl V. J. priėmimo į darbą neprisimena. R. O. dirbo, kiek žino, ją atsivedė V. J., su R. O. dėl darbo nekalbėjau. D. K. darbo vieta buvo tame pačiame sandėlyje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu dirbo dar 1-2 darbuotojai. Juos priėmė vadovai. D. V. dirbo įmonėje, asmeniškai iki tol jo nepažinojo. Žvejojo po to, kai susipažino darbe. Dėl jo priėmimo į darbą nekalbėjo. Dėl įmonės turto, kiek žino, įmonė turėjo medžiagų, automobilį Land Rover, katerį. Automobilis pirktas įmonės reprezentacinei veiklai, dažniausiai jis juo važinėjo. Automobilis nupirktas važinėti pas klientus, produkcijos pardavimui, reprezentacinei veiklai. Automobiliu naudojosi ir po darbo, važiuodavo namo ir į darbą. jam nereikėjo derintis dėl automobilio naudojimo, nes su V. J. buvo sutarta, kad automobilis nupirktas jo poreikiams. Kateris taip pat buvo įmonės turtas. Jį naudojo laisvalaikiui su darbuotojais ir klientais. Tik jis turėjo teises, kiti darbuotojai neturėjo katerio vairuoti. Kateriu galėjo naudotis bet kas, bet neturėjo teisių. Kateris pirktas 2017-2018 metais. Jo pirkimas buvo aptartas su V. J.

D. K. pažįsta nuo mokyklos laikų, nuo 8-9 klasės. Prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, dirbo kartu su D. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė akcininkė J. Nuo pradžių D. K. dirbo sandėlyje su prekėmis, sąskaitomis-faktūromis, užsakymais, krovimais, o kai išėjo V. J., atsisakė pareigų, D. K. išreiškė norą tapti direktoriumi. Vėliau, pamatęs, kad situacija įmonėje bloga, išėjo iš darbo. Dabar su D. K. kontaktų nepalaiko, niekada jų ir nepalaikė, buvo tik darbiniai santykiai, po darbo nesusitikinėjo.

D. K. pats išreiškė norą tapti direktoriumi, daugiau nieko nepaaiškino. Jis (N. D.) nenorėjo būti direktoriumi, nes turėjo kitą veiklą. Nebuvo pokalbio, kad reikia gelbėti įmonę. Jis (D. K.) darė tai, ką ir turėjo daryti, nebuvo jo darbdavys. Kad įmonėje prasta situacija, orientavosi pagal klientus ir pardavimus. Kai D. K. išėjo, nebuvo daugiau kam būti direktoriumi, todėl jis tapo direktoriumi, pakalbėjęs su akcininke.

Kiek žino, D. K. išsiuntė prašymą buhalterei ir akcininkei ir tapo direktoriumi. Dirbo toje pačioje įmonėje ir žinojo, kad išėjo direktorė. Apie tai vykdavo pokalbiai. Kaip keitėsi D. K. darbo pobūdis, tapus direktoriumi, negali atsakyti, D. K. jam nevadovavo. Bendrai apsitardavo ką daro ir darė. D. K., kaip vadovas, turėjo būti įsigilinęs į įmonės reikalus. Jis ( N. D.) įmonėje nedirbo, todėl nežino, į ką kreipėsi darbuotojai dėl atostogų ir laisvadienių. Taip pat jis neatliko jokių mokėjimų, nežino, kas mokėjo, tuo rūpinosi vadovas ir buhalterė. Po bankroto automobilis buvo parduotas pirkėjui pagal skelbimą. Kateris parduotas jo sesers šeimai gal 2023 metų pavasarį.

Dabar, gal nuo 2023 metų antros pusės turi įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla stumdomų sistemų ir priedų prekyba. Taip šios įmonės veiklos pobūdis panašus. 2023 metais jam buvo išmokėtos piniginės lėšos, nes įmonėje buvo sudėtinga situacija, jam viskas buvo mokama pagal komercinę atstovavimo sutartį. Negali atsakyti, kodėl įmonė jam liko skolinga tik 500 eurų, o D. K. 3000 eurų. D. K. pats išreiškė norą ir tapo bendrovės vadovu. Apie skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kreditorių eiliškumą sužinojo tik tada, kai tapo jos vadovu. Kai perėmė vadovavimą, įmonė dar vykdė veiklą gal metus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Minėto įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2023-06-16 vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais.

Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateikto bendrovės balanso, 2024-07-08 Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 45.778,34 Eur, iš jos: Mokestis už aplinkos teršimą – 79,47 Eur ir šio mokesčio delspinigiai – 1,03 Eur; Gyventojų pajamų mokestis – 4684,72 Eur ir šio mokesčio delspinigiai -32,29 Eur; Pelno mokesčio avansas – 5301,20 Eur bei Pridėtinės vertės mokestis – 40377,93 Eur ir 99,21 Eur šio mokesčio delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą už 2020 – 2023 metus, gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. liepos – gruodžio mėn., 2021 m. sausio – liepos mėn., 2023 m. vasario – gegužės, liepos, rugpjūčio mėn., pelno mokesčio avanso už 2020, 2021 metus, pridėtinės vertės mokesčio už 2020 m. gegužės – spalio mėn., 2021 m. sausio – liepos mėn., 2023 m. vasario, kovo, birželio – rugsėjo mėn. Bendrovė su VMI prie FM 2021-08-30 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) Nr. (23.24-08) 327-43003 dėl 66.324,85 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021-08-25 iki 2022-12-25, tačiau 2023-01-10 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-1004 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas. 2022-03-08 buvo sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-16512 dėl 3.531,48 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2022-03-03 iki 2022-12-25, tačiau 2023-01-10 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-1290 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas. Taip pat 2023-05-17 buvo sudaryta MPS Nr. (23.24-08) 327-32835 dėl 43.868,97 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2023-05-02 iki 2025-05-25, ir vėl gi 2023-12-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-75080 ši sutartis nutraukta Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant MPS sąlygas.

Byloje pateikti Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus Bendrovės atidarytų sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 2022-04-01 iki 2023-06-16 (D. K. vadovavimo laikotarpio pabaigos) turimose Bendrovės banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansas, sudarytos mokestinės paskolos sutartys.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. nurodė, kad pripažįsta, kad jis buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau pasak jo, jis buvo fiktyvus šios bendrovės vadovas, o tikrasis bendrovės vadovas buvo N. D., kuris faktiškai bendrovę valdė. D. K. nurodė, kad jis pilnai pasitikėjo N. D., su kuriuo buvo senai pažįstamas bei kartu dirbo ilgą laiką. Taip pat nurodė, kad N. D. faktinį vadovavimą bendrovei gali patvirtinti kiti bendrovėje dirbę darbuotojai. Pasak D. K., N. D. vertėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslu, savo vadovavimo verslui jis niekada nebuvo išviešinęs ir pageidavo verslą vykdyti prisidengdamas kitais asmenimis – įmonės akcininke buvo jo pusseserė, o įmonės vadove buvo V. J., o vėliau, šiai išėjus į motinystės atostogas ir įmonėje nelikus kitų darbuotojų, kurių vardu būtų galėjęs įforminti vadovavimą įmonei, N. D. pasinaudodamas D. K. pasitikėjimu ir ilgamete draugyste, darydamas šiam spaudimą, kad esamoje situacijoje nėra kitos išeities, kaip tik šiam tapti įmonės vadovu, išgavo pastarojo sutikimą ir toliau tęsė savo ankstesnį vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne savo, bet jau D. K. vardu. Tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti atsakomybę. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos V. J. ir R. O. taip pat teigė, kad faktiškai bendrovei vadovavo N. D., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad D. K. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu (2022-04-01 iki 2023-06-16), minėtos liudytojos bendrovėje nedirbo, todėl jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Taip pat V. J., nors ir teigė, kad jos vadovavimo bendrovei metu, faktinis bendrovės vadovas buvo N. D., ji visgi, kaip direktorė, atlikdavo mokėjimus, vykdė direktorės pareigas, buvo atsakinga. Taip pat kritiškai vertintini ir liudytojo D. V. parodymai, kad N. D. buvo įmonės savininkas ir viską nuspręsdavo. Liudytojas nurodė, kad iš darbo išėjo 2022 metais, nes sumažėjo pardavimai, norėjosi kažko naujo. Su D. K. kartu dirbo, buvo vadybininkai, gaudavo užsakymus, priimdavo klientus, vėliau jis buvo paskirtas direktoriumi, bet faktiniu direktoriumi buvo N. D., tačiau nežino, ką jie buvo tarpusavyje susitarę. Pažymėtina ir tai, kad minėtas liudytojas yra D. K. giminaitis, todėl jo duoti parodymai D. K. naudai vertintini kritiškai. Liudytojas P. S. nurodė, kad darbo pasiūlymą gavo iš N. D., tačiau D. K. pasirašė darbo sutartį, kad direktoriumi buvo D, K., kad savo atostogas derindavo tiek su D. K., tiek su N. D., kad įmonėje buvo turto, buvo kateris, kad juo naudojosi visi įmonės darbuotojai, tiek D. K., tiek N. D. Daugiau reikšmingų aplinkybių nenurodė. Teisme apklaustas liudytoju N. D. nurodė, kad bendrovėje jis dirbo pagal komercinę atstovavimo sutartį, bendrovės vadovo pareigas nurodytu laikotarpiu užėmė D. K. savo paties pageidavimu, tuo prisiimdamas atsakomybę. Buhalterinę apskaitą tvarkė samdoma buhalterinė įmonė, bendrovės banko sąskaitas valdė direktorius ir buhalterė. Nurodė, kad neturėjo prisijungimo duomenų, negalėjo ir nemokėjo prisijungti, o sprendimus, kam reikia sumokėti, o kas gali palaukti, priimdavo vadovas ar buhalterė. Nors D. K. teigimu, jis visiškai pasitikėjo N. D., vis dėl to pažymėtina, kad pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. D. K. savo noru sutiko būti įmonės vadovu. Jis nėra socialiai, ekonomiškai ar dar kaip nors pažeidžiamas asmuo kuriuo buvo pasinaudota, siekiant išvengti vadovui tenkančios atsakomybės. Pats D. K. teigia, kad jis sutiko būti vadovu, kaip nurodė posėdyje, sutiko būti fiktyviu vadovu, tai reiškia, kad nevykdyti, ar netinkamai vykdyti vadovo pareigas, buvo D. K. sprendimas. Kaip matyti, iš bylos duomenų, ir paties D. K. paaiškinimų jis vykdė vadovo pareigas – pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos pagal pareigas turi pasirašyti vadovas ir pan. Taigi, jis privalo prisiimti ir atsakomybę už netinkamą vadovo pareigų vykdymą. Jis žinojo apie įmonės finansinę padėtį, pasirašė mokestinės paskolos sutartis su VMI, taigi, kaip vadovas turėjo ir pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasis atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo, nustatyto Civiliniame kodekse.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o buvęs bendrovės vadovas D. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pažeidžiant minėtas CK 6.9301 straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas D. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. Nors D. K. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta, iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, gailisi, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus D. K. minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Urbo banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-2-827/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė