- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2K-678/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00007-2007-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nukentėjusysis
- Z. T.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. ir jos atstovo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu L. J. išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios Z. T. išteisintajai L. J. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, išaiškinant, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartimi nukentėjusiosios Z. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. T. turtą – 92 000 Lt ir svetimą Z. T. didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt: turėdama tikslą įgyti svetimą turtą ir svetimą turtinę teisę, ji apgaule, t. y. piktnaudžiaudama pasitikėjimu, žinodama, kad jos motina Z. T. ketina įsigyti butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), už kurį pardavėjai 2005 m. lapkričio mėnesį sumokėjo rankpinigius – 2000 Lt, Z. T. nežinant ir nuslepiant nuo jos, buto pardavėjai O. Š. save pateikus kaip Z. T. atstovę ir taip šią suklaidinus, 2005 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos 5-ajame notarų biure savo vardu su buto pardavėja O. Š. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nusipirko butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), už 100 000 Lt, už kurį atsiskaitė turėtais Z. T. pinigais 90 000 Lt ir butą 2005 m. gruodžio 15 d. įregistravo savo vardu.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusioji Z. T. ir jos atstovas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriai nurodo, kad teismai, išteisindami L. J. dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp nukentėjusiosios Z. T. ir išteisintosios L. J. susiklostė tik civiliniai teisiniai santykiai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininką. Iš bylos duomenų matyti, kad Z. T. buvo sudariusi su O. Š. rankpinigių sutartį dėl buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo. Ši sutartis aiškiai rodo, kad butą įsigyti ketino ne L. J., bet Z. T. Nepaisant šios aplinkybės, L. J., nuslėpdama tai nuo Z. T., nuvyko į notarų biurą, kur, prisistačiusi Z. T. atstove, sudarė su O. Š. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėjo už šį butą Z. T. turėtais 90 000 Lt. Šie L. J. veiksmai rodo, kad įgyjant butą ir pinigus buvo panaudota apgaulė ir veika vertintina kaip sukčiavimas. Anot kasatorių, bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Z. T. kaltinime nurodytos pinigų sumos negalėjo turėti ir tai rodo, jog L. J. nepadarė nusikalstamos veikos, neatitinka bylos duomenų. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad Z. T. nuo 1999 iki 2005 metų sudarė penkis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir iš jų uždirbo 284 000 Lt, tuo tarpu iš bylos duomenų, apibūdinančių S. J. ir L. J. šeimos turtą, matyti, kad jie turėjo nemažų įsipareigojimų, atliko remontus trijuose butuose, nors jų pajamos iš darbinės veiklos pagal verslo liudijimus buvo palyginti nedidelės, o tai leidžia daryti išvadą, kad S. J. ir L. J. iš prekybos nekilnojamuoju turtu gautus Z. T. pinigus panaudojo savo verslui – prekybai technika plėtoti, o pagal technikos pirkimo-pardavimo sutartis gautus pinigus pasisavino.
Kasatorių nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų. Išvadas apie faktines bylos aplinkybes teismai neteisėtai grindė S. J. sąsiuvinio lapo duomenimis, nes šio įrodymo tikrumo negalima patikrinti, taip pat atskirai nuo kitų įrodymų vertino liudytojos O. Š. parodymus apie buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
L. J. pareikštame kaltinime nenurodyta, kada ir kokią apgaulę panaudojusi, ji įgijo Z. T. priklausančią pinigų sumą – 92 000 Lt. Teismas nustatė, kad 90 000 Lt Z. T. buvo davusi savo žentui, kaltinamosios L. J. sutuoktiniui S. J., kuris tuos pinigus investavo į verslą. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas tarp Z. T. ir jos dukters L. J. vyksta būtent dėl S. J. perduotų pinigų. Iki ginčo buto pirkimo 2005 m. gruodžio mėnesį S. J. dingo be žinios; L. J. tvirtina, kad, jos žiniomis, iki dingimo S. J. sugrąžino Z. T. 90 000 Lt; Z. T. mano, kad ta pinigų suma atiteko L. J., kuri juos ir panaudojo pirkdama ginčo butą. L. J. tvirtina, kad butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ji pirko už savo pinigus. Iš kaltinimo formuluotės išplauktų, kad: L. J. apgaule įgijo ir pinigus, ir teisę į už tuos pačius pinigus nupirktą butą; L. J. apgavo turto savininkę (buto pardavėją O. Š.), jai prisistatydama Z. T. atstove. Byloje nustatyta, kad ginčo butą L. J. pirko savo vardu, sutartis sudaryta pas notarą, pirkėjo ir pardavėjo asmenybės nustatytos, dėl jų abejonių niekam nekilo. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad buto pardavėja O. Š. buvo apgauta dėl pirkėjos asmenybės ir ta apgaulė turėjo esminę įtaką – jei nebūtų buvusi suklaidinta, buto L. J. ji būtų nepardavusi. Tačiau tokia išvada akivaizdžiai prieštarautų O. Š. parodymams, iš kurių matyti, kad jai buvo žinoma, jog Z. T. ir L. J. yra motina ir duktė, kad pasirašant rankpinigių sutartį dalyvavo jos abi, todėl aplinkybė, kad buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne motina, kuri buvo pasirašiusi rankpinigių sutartį, o duktė, jai jokių abejonių nesukėlė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Z. T. būtų kada nors įgijusi nuosavybės teisę į ginčo butą. Dėl to tokios Z. T. teisės kaltinamoji L. J. apgaule įgyti negalėjo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatęs aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas priėmė tiek bylos medžiagą, tiek aktualių BK normų (BK 2, 182 straipsnių) nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą L. J. dėl kaltinimų sukčiavimu išteisinti, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji būtų apgaule įgijusi Z. T. priklausančius 92 000 Lt ir teisę į 100 000 Lt vertės butą. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad tarp Z. T. ir L. J. vyksta ginčas dėl turto, turtinių teisių (grynųjų pinigų, buto, išlaidų jį remontuojant ir kt.), kuris spręstinas civilinio proceso tvarka.
Išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiosios Z. T. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Kasatoriai skunde neteigia, kad kurie nors nukentėjusiosios apeliacinio skundo prašymai ar esminiai argumentai liko neišnagrinėti, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje suformuluotą reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl nėra jokio pagrindo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiosios Z. T. ir jos atstovo advokato Rimvydo Kairio kasacinį skundą atmesti.