Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1139-767/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2022-08-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. eT-1007-767/2022Nutartis · 2022-09-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-03
Bylos Nr.
e1-1139-767/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14605-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Šiukštienė
Kaltinamasis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1139-767/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14605-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.2.2; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-03-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme;

2) 2016-04-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 1 metams bausme;

3) 2016-09-14 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme;

4) 2016-09-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 2015 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-04-20 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. 2016-11-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2016-09-19 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-09-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus,

5) 2019-03-30 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 281¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 60 parų arešto bausme, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones arba įgyti šią teisę 3 metų laikotarpiui ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 330 eurų konfiskavimą;

6) 2022-04-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. A. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2022 m. balandžio 27 d. laikotarpyje nuo 15 val. iki 00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini),veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išlaužęs buto duris ir įsibrovęs į patalpą – A. J. priklausantį butą, pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą – 15 butelių 1 litro talpos alaus „Tėviškės“, „10 balų“, bendros 22,50 eurų vertės ir pinigus – 100 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam A. J. bendrą 122,50 eurų turtinę žalą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad A. J. yra jo sesers K. A. sugyventinis, pats jį vadina ir laiko švogeriu. A. su K. gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, buto tiksliai neprisimena. 2022 m. balandžio 27 d. kažkur nuo pietų, būdamas tame bendrabutyje kartu su draugais R. V., ir A., kurio pavardės nežino, bet jo pravardė „D.“, vartojo alkoholį. Visi gėrė alų, kurį pirko „D.“. Į parduotuvę pirkti alaus „D.“ ėjo ne kartą, bet kiek kartų neprisimena. Kažkuriuo metu, bet kiek buvo valandų nežino, alkoholio nusipirkti nusprendė iš A., nes šis dažnai namuose turi alaus ir kartais jį pardavinėja. Kai nuėjo pas A. į namus, A. namuose buvo vienas. „D.“ iš A. nupirko 4 butelius 1 litro talpos alaus. Parduodamą alų A. ištraukė iš šaldytuvo. Kai A. buvo pradaręs šaldytuvą, matė, kad jam paėmus 4 butelius alaus, šaldytuve dar tikrai buvo pakuotė su 6 buteliais alaus. Iš A. nusipirkę alaus su „D.“ išėjo atgal į bendrabučio koridorių, kur gėrė alų. Išgėrus nusipirktą alų norėjo ir toliau dar gerti, todėl iš savo telefono paskambino A.. A. pasakė, kad yra išvažiavęs, kad grįš už 3-4 valandų. Jam tai netiko, nes alaus norėjo tuoj pat. Žinojo, kad A. šaldytuve turi alaus, dar žinojo, kad buto durys lengvai atsidarančios, nes pats buvo dėjęs ir tvarkęs šias duris, todėl sugalvojo, kad pats gali lengvai papulti į A. butą ir pasiimti alaus. Po pokalbio telefonu su A. vienas atėjęs prie A. buto, ranka paėmęs durų rankeną ją stipriau patraukė į save ir buto durys atsidarė. Įėjęs į buto vidų iškart nuėjo prie šaldytuvo ir iš jo pasiėmė alų. Kiek tiksliai alaus buvo šaldytuve šiuo metu nepasakys, tik prisimena, kad buvo tikrai 1 pakuotė su 6 buteliais ir dar kažkiek butelių. Pats galvoja, kad šaldytuve negalėjo būti 15 butelių, bet jei A. sako, kad buvo, tai sutinka su tuo. Pasiėmė visą alkoholį. Koks buvo alaus pavadinimas neprisimena, bet galėjo būti toks, koks nurodytas pranešime apie įtarimą, t. y. „Tėviškės“, „10 balų“. Būdamas A. ir K. bute taip pat iš piniginės, kurią rado ant stalo, pasiėmė 100 eurų. Tiek alų, tiek pinigus ėmė su ta mintimi, kad skolinasi, planavo vėliau viską grąžinti. Pasiėmęs alų ir pinigus iš buto iškart išėjo. Į butą ėjo tik dėl alaus, bet pinigus paėmė spontaniškai. Iš A. pasiimtą alų nusinešė pas „D.“ ir jį dviese gėrė, nes R. jau nebuvo. Pinigus vėliau išleido taip pat alkoholiui. Apie tai, iš kur gavo alaus, „D.“ jo neklausė. Pats „D.“ nesakė, kad alų pavogė iš A.. Į A. butą ėjo vienas ir tik vieną kartą. Kai kitą dieną su A. kalbėjo apie vagystę, jis A. nesakė tokio dalyko, kad į butą įsilaužė ne vienas, bet viską apsiims ant savęs. Jis jam tik pasakojo, su kokiais draugais gėrė prieš vagystę, gal A. jį ne taip suprato. Įsibraudamas į A. butą ir pasiimdamas pinigus bei alų, suprato, kad vykdo vagystę, bet tikėjosi kitą dieną iš ryto užeiti pas A. sutvarkyti duris ir susitarti dėl pinigų atidavimo, tačiau nespėjo to padaryti, nes A. kreipėsi į policiją. Gailisi dėl įvykdytos vagystės, kad padarė nusikaltimą, bet viskas taip gavosi per didelį girtumą. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Visą padarytą žalą, tiek dėl vagystės, tiek dėl durų sugadinimo, A. pilnai atlygino, A. jam pretenzijų nebeturi. Sutiktų atlikti arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

3. L. A. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. iš jam priklausančio buto buvo pagrobtas jam priklausantis alus, kuris 1 litro plastikiniais buteliais buvo laikomas šaldytuve. Minėtą alų buvo įsigijęs maždaug 10 dienų laikotarpyje, jis buvo pirktas iš kelių skirtingų prekybos centrų, akcijų metu. Vieno butelio vertė buvo 1.50 eurų. Visą alkoholį buvo įsigijęs savo reikmėms, kad tiesiog K. tėvui jo ar K. paprašius pinigų alkoholiui, galėtų jam duoti alaus, o ne pinigų. Pats alaus neperpardavinėdavo. Visą alų laikė šaldytuve. Alų pavadinimu „Tėviškės“ laikė pakuotėje, kaip buvo įsigijęs, o alaus buteliai pavadinimu „10 balų“ šaldytuve buvo tiesiog sudėti vienas prie kito viename stalčiuje, niekaip nebuvo supakuoti. Po to, kai įsigijo minėtą alų, kažkiek, bet tikslaus skaičiaus neprisimena, „10 balų“ alaus butelių buvo atidavęs K. tėvui S. A.. Taip pat 4 butelius alaus „10 balų“ 2022 m. balandžio 27 d. prieš 15 val. besiruošiant išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), paskolino pažįstamui, pravarde „D.“. „D.“ alų tik paskolino. Kai apie 15 val. su K. iš namų išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, neskaičiavo šaldytuve likusių butelių, bet žino, kad tikrai buvo 6 buteliai pavadinimu „Tėviškės“ (buvo pakuotėje) ir dar buvo ne mažiau nei 9 buteliai pavadinimu „10 balų“, kurie buvo palaidais buteliais. Negali pasakyti, kiek tiksliai buvo alaus butelių pavadinimu „10 balų“, bet jų buvo tikrai ne mažiau nei 9 buteliai ir todėl rašydamas pareiškimą nurodė, kad pavogta apie 15 butelių. Taip pat bute, piniginėje, kuri buvo padėta į K. rankinuką, buvo palikti pinigai – 100 eurų. Pinigai buvo viena kupiūra 50 Eur, o likę smulkesniais banknotais po 20 bei 10 eurų. Pinigus iš savo banko sąskaitos buvo nuėmusi K.. Apie šiuos taupomus pinigus žinojo tik jie su K., niekam nebuvo pasakoję, kad namuose laiko pinigus ir kur juos laiko. Vagystės metu pavogtą alų bendrai įvertina 22,50 eurų suma. Bendrai dėl vagystės patyrė 222,50 eurų žalą, nes be pavogto alaus dar buvo pavogti pinigai – 100 eurų ir sugadintos durys, kurias įvertina 100 eurų. Jokių čekių dėl alaus pirkimo neturi išsisaugojęs, nes jų tiesiog nerenka. Tikrai žino, kad šią vagystę įvykdė L., nes L. pripažino pats. Padarytą žalą L. pilnai atlygino, L. jokių pretenzijų nebeturi;

3.2. liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2022 m. balandžio 27 d. po pietų, tiksliai laiko nepamena, su pažįstamu L. A. grįžo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Abu buvo neblaivūs. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 4-o aukšto koridoriuje sutiko A. (pavardės nežino), jo gerai nepažįsta, tik žino kaip namo gyventoją. Kiek žino, jis gyvena su L. A. seserimi. Žinojo, kad A. namuose turi alaus ir to alaus galima iš jo nusipirkti, todėl paprašė jo parduoti keturis butelius po 1 litrą alaus. A. pavadinimo nepamena. Sumokėjo A. po du eurus už butelį alaus, viso 8 eurus. Kai A. paprašė alaus, kartu su L. A. buvo užėję pas A. į butą ir matė, kad jis tą alų paėmė iš šaldytuvo. Kiek dar alaus buvo šaldytuve nematė. Nusipirkęs alaus, kartu su L. A. išėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur tą alų išgėrė L. bute (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) grįžo jau vakare, prieš pat 20.00 val. Laiką pamena, nes dar spėjo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti 4 butelius po 1 litrą talpos alaus bei cigarečių. Kokį alų pirko, nepamena. Alų pirko iš parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini), prie pat įėjimo į laiptinę. Nusipirkęs alų, kartu su L. nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte, buto numerio nepamena. Alų gėrė su L. A., vėliau dar atėjo draugas R. V., L. teta R. K. su sūnumi A.. Begeriant nupirktą alų, L. A. vis išeidavo į koridorių ir vėl grįždavo – tame pačiame aukšte gyvena ir jo tėvas S. A.. Vienu metu L. grįžo į butą nešinas pakuote 1 litro talpos butelių alaus (pakuotėje buvo 6 buteliai alaus). Tuo metu R. ir A. jau nebebuvo, jie buvo išėję ir nematė, kaip L. atsinešė alaus. Kiek tiksliai buvo valandų nepamena, bet jau buvo vėlus vakaras, lauke buvo prietema. Alaus, kurį atsinešė L., pavadinimo nepamena, lyg pavadinimas prasideda „T“ raide. Iš kur jis gavo alaus neklausė. Toliau tą alų gėrė trise – jis, L. A. ir R. V.. Kiek pamena, išgėrė visą alų ir išsiskirstė. Nakties metu, apie 3 valandą nakties, buvo nuėjęs į antrą bendrabučio aukštą pas sūnėną parūkyti ir matė, kad bendrabučio kieme stovi policijos pareigūnų keli automobiliai ir pareigūnai, tačiau kad į A. butą buvo įsibrauta ir pavogtas alus, sužinojo kitą dieną iš policijos pareigūnų prieš pat apklausą. Pats L. jam nieko nesakė, kad įsibrovė į A. butą ir kad pavogė tą alų. Apie iš buto pavogtus pinigus nieko nežino;

3.3. liudytojos K. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. sugyventinis A. J. kreipėsi į policiją dėl jų bute, adresu: (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės. Vagystės metu buvo pavogti pinigai – 100 eurų, taip pat alus, kurį A. laikė šaldytuve. Taip pat buvo sugadintos buto durys, jos buvo išlaužtos. Kad bute yra įvykdyta vagystė su A. pamatė kartu, kai nakties metu, apie 00.00 val., grįžo iš (duomenys neskelbtini) miesto. Pinigai buvo įdėti į A. piniginę, kuri buvo įdėta į jos rankinę, o ši rankinė buvo padėta ant stalo. Piniginėje buvo viena kupiūra 50 Eur, o kitos kupiūros buvo smulkios, bet kokios šiuo metu nepasakys. Pinigus į piniginę buvo sudėjusi ji pati, kai nusiėmė iš savo banko sąskaitos. Pinigai buvo iš jos sąskaitos, bet ji pati neturi banko kortelės, todėl iš savo sąskaitos į pusseserės U. Č. sąskaitą persivedė pašalpos pinigus ir naudojantis pusseserės banko kortele pinigus išsiėmė iš bankomato. Pašalpos buvo gavusi apie 500 eurų, ir iš jų 100 eurų būtent atidėjo į A. piniginę, nes pinigai buvo skirti taupymui. Paskutinį kartą pinigus piniginėje matė 2022 m. balandžio 27 d. išvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Apie piniginėje taupymui laikomus pinigus be jos ir A. niekas nežinojo. Vagystės metu buvo pavogtas alus iš šaldytuvo. Kai 2022 m. balandžio 27 d, dienos metu, prieš išvažiuojant su A., matė, kad šaldytuve buvo apie 15 plastikinių „bambalių“, kokios talpos nežino. Koks buvo alaus pavadinimas neprisimena. Šaldytuve buvo 1 pakuotė, kurioje buvo 6 „bambaliai“, ir dar buvo palaidi „bambaliai“ sudėti lentynos stalčiuje, kurių tikslaus skaičiaus įvardinti negali, bet galvoja, kad išviso šaldytuve buvo ne mažiau 15 bambalių. A. jai sakė, kad alų pirko dėl to, kad buvo akcija. Kiek alaus A. buvo nusipirkęs iš viso nežino. Kad A. alų perpardavinėtų, tokio dalyko nežino, tik žino, kad tą dieną, kai ruošėsi išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pas juos buvo atėjęs iš matymo pažįstamas „D.“, kurio vardo ir pavardės nežino, ir jam A. iš šaldytuvo padavė alaus. Kiek butelių davė ji nežiūrėjo. Girdėjo, kaip „D.“ sakė, kad alų atpirks. Ar tąkart su „D.“ buvo ir jos brolis L. A. neprisimena. Kai su A. grįžę į namus pamatė išmėtytus daiktus, išverstas spinteles ir suprato, kad yra apvogti, iškart įtarė brolį L.. Kam daugiau reikėtų vogti alkoholį jei ne L.. L. alkoholio vagystę buvo įvykdęs jų gyvenamojo daugiabučio pirmame aukšte esančioje parduotuvėje, todėl galvojo, kad jis ir iš jų galėjo pavogti. Taip pat L. skambino A., ir žinojo, kad nei jos nei A. nėra namuose. Šiuo metu žino, kad alkoholio vagystę tikrai įvykdė L., nes jis tai pats prisipažino tiek jai, tiek A., tiek tėvui S. A.. Pavogti pinigai buvo jų su A. bendri, nes gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Brolis L. vagystės metu padarytą žalą pilnai atlygino;

3.4. liudytojo S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad apie tai, jog sūnus L. išlaužęs duris įsibrovė į savo sesers, jo dukros K. A. butą ir įvykdė vagystę, žino, nes tai jam pasakė pati dukra K.. K. buvo sakiusi, kad L. iš buto pavogė alų ir pinigų. Kiek alaus ir pinigų buvo pavogta, K. nesakė. K. gyvena kartu su savo draugu A., jo pavardės nežino. Jie gyvena bute, netoli jo, buto Nr. yra (duomenys neskelbtini). Priešais K. butą gyvena pažįstamas A. V., o kiti artimiausiai jos buto esantys butai yra negyvenami. Gyvendamas netoli, jis užeina pas juos į svečius. Nėra matęs pas juos namuose laikomo alaus. Kad A. pardavinėtų iš namų alų, tokio dalyko nėra girdėjęs, bet jeigu taip iš tikrųjų būtų, tai žinotų, nes bendrabutyje kalbos sklinda greitai. Pats sunkiai vaikšto, todėl dažnai duodamas pinigų K. ar A. paprašo parnešti iš parduotuvės alaus. A. alų atnešdavo plastikiniais buteliais, 1 litro talpos. Alaus pavadinimai būdavo įvairus, su pavadinimais „Norfa“, „Tėviškės“, „10 balų“, „Bonus“, „Tauras“. Kai apie sesers bute įvykdytą vagystę paklausė L., šis pats patvirtino, kad tikrai išlaužė buto duris ir iš šaldytuvo pasiėmė alaus. Kiek alaus paėmė L. jam neminėjo. L. sakė, kad jis būtų atpirkęs A. alų, bet A. iškvietė policiją. Apie K. paminėtus pavogtus pinigus L. pats nieko nekalbėjo, o kai pats jo paklausė, tai sakė, kad jokių pinigų jis neėmė. Galvoja, kad jeigu L. būtų pavogęs pinigų, tai būtų tai pastebėjęs, nes kai L. turi pinigų jis jais švaistosi, duoda jam, o dabar taip nebuvo. Alkoholį L. vagia jau ne pirmą kartą šiais metais. Jis alkoholio buvo pavogęs ir iš parduotuvės, esančios bendrabučio pirmame aukšte. L. sakė, kad į K. ir A. butą jis ėjo vienas. Kai su L. kalbėjo apie tai, kad taip nesidaro, kad jis vagia iš savų, L. atsakė, kad viskas gavosi per girtumą, nes viską padarė būdamas girtas. L. pažadėjo, kad A. atlygins padarytą žalą;

3.5. liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Turi daug draugų, gyvenančių bendrabutyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jame praleidžia daug laiko. Tikslios datos nežino, bet buvo taip, kad vakare, būdamas bendrabučio ketvirtame aukšte, gėrė alų su pažįstamais A. V., pravarde „D.“, ir L. A.. Kiek pats prisimena, alų gėrė būdami bute pas A., jo buto numerio nežino. Alų pirko pats iš parduotuvės, taip pat alaus turėjo ir A.. Kol buvo pas A. nematė, kad L. būtų atsinešęs alaus, bet kai jau būdamas stipriai neblaivus išėjo miegoti pas draugą S. A., L. su A. dar dviese liko bute pas A.. Kiek prisimena, kai išėjo miegoti, tai alus bute jau buvo pasibaigęs. Kai kitą dieną atsikėlė pas S., atėjo L. ir „pachmielui“ atnešė 1 bambalį alaus pavadinimu „Tėviškė“. Neklausinėjo L., iš kur jis gavo alaus, bet galvojo, kad nupirko. Po to vėliau tą pačią dieną iš S. sužinojo, kad iš vakaro L. iš K. buto pavogė alų, kurio buvo prisipirkęs K. draugas A.. K. su A. gyvena priešais A. butą. Ne kartą yra matęs kaip A. draugui S. A. į namus atneša alaus. A. atnešdavo įvairaus pavadinimo alaus, yra matęs „Tėviškės“, „Norfos“, „Bonus“, „10 balų“. Apie L. įvykdytą vagystę žino tik tiek, kiek girdėjo iš S.;

3.6. liudytojos U. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad L. A. yra jos pusbrolis, o K. A. – pusseserė. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o K. su savo draugu A. J. gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir ji, adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena trečiame aukšte, o K. su A. gyvena ketvirtame aukšte, bet jų buto numerio nežino. Jai yra žinoma, kad maždaug prieš mėnesį L. buvo išlaužęs K. su A. buto duris, iš kur pavogė alų ir galimai 100 eurų. Apie išlaužtas buto duris, pavogtą alų ir pinigus jai pasakė K.. Kai tą vakarą, apie 23 val., nors tiksliai laiko nepamena, su K. ir A. iš (duomenys neskelbtini) miesto grįžo į (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į savo namus, o K. su A. – į savo namus. Vos parėjusi į namus sulaukė K. skambučio, kurio metu K. pasakė, kad yra išlaužtos jų buto durys. Po K. skambučio ji iškart nuėjo pas juos į ketvirtą aukštą. Atėjusi prie buto pamatė, kad durys tikrai buvo išlaužtos. Buto viduje matėsi išmėtyti daiktai, atidarinėtos spintelės. Iš matomo vaizdo atrodė, kad kažkas bute kažko ieškojo. Pradėjus tarpusavyje kalbėtis apie tai, kas galėjo įsibrauti į butą, visi iškart pagalvojo apie L. A.. Tokia mintis kilo todėl, kad būnant (duomenys neskelbtini) mieste, L. paskambinęs A. jo klausė, kada jis grįš į namus, o kai A. pasakė, kad nežino, L. baigė pokalbį. Taip pat apie L. pagalvojo ir todėl, kad jis ankščiau yra vogęs alkoholio iš parduotuvės, ir apskritai tai nebūtų buvusi jo pirma vagystė. Apie jokius kitus asmenis, išskyrus L., tuo metu negalvojo, nes buvo tikri, kad tai padarė L.. Žino, kad alus buvo pavogtas iš šaldytuvo. Kiek jo buvo pavogta nežino, bet tą dieną, prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), būdama K. ir A. bute, matė, kad šaldytuvo lentynose buvo pridėta daug „bambalių“ alaus, o kai atėjo į butą po K. skambučio, šaldytuve jau nebuvo nei vieno „bambalio“. Koks pavadinimas buvo alaus ir kiek tų „bambalių“ šaldytuve buvo iš viso nežino. Kieno konkrečiai buvo alus ir kodėl dienos metu jo šaldytuve buvo tiek daug nežino, bet buvo iš K. girdėjusi, kad alus skirtas K. tėvui S. A.. K. dar buvo minėjusi, kad iš buto buvo pavogti pinigai – 100 eurų. Kur pinigai buvo laikomi nežino. Kad K. pinigų turėjo žinojo, nes 2022 m. balandžio 25 d. K. į savo banko sąskaitą buvo gavusi pinigų 575,98 Eur, bet pati neturėjo banko kortelės, todėl jai sutikus, K. iš savo banko sąskaitos į jos banko sąskaitą pervedė pinigus ir kartu nuėjusiosios į Šiaulių banko bankomatą, naudojant jos banko kortelę, K. nuėmė pinigus. Į jos kortelę K. pervedė 475 eurus, bet kiek prisimena, visos sumos bankomatas išgryninti neleido, nusiėmė 470 eurų;

3.7. iš U. Č. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 2022 m. balandžio 25 d. ji ir K. A. susirašinėjo apie K. A. gautus pinigus (575,98 Eur) ir jų nuėmimą naudojantis U. Č. banko kortele;

3.8. liudytojo I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). L. A. ir K. A. pažįsta daug metų, nes jų tėvas S. A. gyvena tame pačiame bendrabutyje ir jie dažnai lankydavosi pas jį. Paskutiniu metu K. taip pat gyvena šiame bendrabutyje. Ji gyvena ketvirtame aukšte, buto numerio nežino, bet ji gyvena bute priešais jo butą. K. gyvena su draugu A. J.. Asmeniškai A. pažįsta neseniai, su juo susipažino per K. ir L.. Iš bendrabutyje sklidusių kalbų žino, kad kažkur prieš mėnesį buvo apvogtas K. ir A. butas. Apie vagystę minėjo ir pats A., kai su juo buvo atsitiktinai susitikę kitą dieną po įvykusios vagystės. A. sakė, kad iš buto buvo pavogtas alus ir pinigai. Kaip suprato, alus buvo plastikiniuose „bambaliuose“, jų buvo pavogta apie 15, bet tikslaus skaičiaus jau nepamena. Kalbantis su A., šis užsiminė, kad alų pavogė L.. Išgirdęs L. vardą nė kiek nenustebo, nes buvo girdėjęs apie tai, kad kažkada ankščiau alkoholio L. buvo pavogęs ir iš parduotuvės, esančios bendrabučio pirmame aukšte. Kokia pinigų suma buvo pavogta, A. nesakė. Apie vagystę iš A. buto kalbėjosi ir su L., tai jis patvirtino, kad tikrai išlaužė duris ir pavogė A. turėtą alų. L. sakė, kad į butą ėjo vienas, apie jokius kitus kartu su juo buvusius asmenis neužsiminė. Žino, kad tą dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, L. vartojo alkoholį su jo dėde A. V., nes kažkuriuo metu prasilenkdami laiptinėje buvo susitikę, matė, kad abu buvo neblaivūs ir sakė, kad geria ketvirtame aukšte. Pats alkoholio tą dieną nevartojo. Tuo metu, kai A. bute buvo įvykdyta vagystė, su drauge ir vaiku gyveno antrame aukšte, todėl nieko apie tai, kaip buvo išlaužtos A. ir K. buto durys, paaiškinti negali;

3.9. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Ketvirtame daugiabučio aukšte, dešinėje pusėje nuo laiptinės, yra koridorius. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra koridoriaus viduryje, dešinėje pusėje nuo įėjimo į laiptinę. Buto durys medinės. Medinės durys rakinamos viena įleidžiama spyna. Durų spyna sulankstyta, deformuota. Dešinėje medinės staktos pusėje yra laužimo pėdsakai. Kambario kairėje pusėje yra virtuvė, apstatyta buitine technika ir baldais. Ant šaldytuvo panaudojus daktilaskopinius miltelius rankų pėdsakų neaptikta. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog L. A. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad L. A. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys atlygintas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamasis L. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). L. A. teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, ne vieną kartą teistas už vagystes, paskutinį kartą – 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. A. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – 90 parų areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį (BK 46 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas.

10. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Išaiškinti kaltinamajam, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

Nuteistasis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam neatvykus pataisos įstaiga privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjaVilma Šiukštienė