Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam L. S., jo įstatyminei atstovei B. Ž. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Varėnoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. rugsėjo 18 d. apie 22.30 val. Varėnos m. Alytaus gatvėje vairavo R. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,82 promilės etilo alkoholio.

Tokiais veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis L. S. savo kaltę pripažino visiškai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis gyvena su mama B. Ž., daugiau vaikų šeimoje nėra. Kartu su juo ir mama gyvena jo patėvis R. K.. Vairuotojo pažymėjimo pats jis neturi, neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet vairuoti moka. Automobilis "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jo patėviui R. K.. 2017 m. rugsėjo 18 d. jis buvo Nedzingės k. Varėnos r., kur su draugais gėrė alkoholinius gėrimus - alų. Vakare pėsčiomis jis parėjo į Tolkūnų kaimą, kur gyvena patėvio R. K. motina. R. K. neblaivus miegojo savo automobilyje "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini)Pats jis užsinorėjo važiuoti į namus, į Varėną. Anksčiau patėvis niekada neduodavo jam pavairuoti savo automobilio. Automobiliu jis pasinaudojo savavališkai, be patėvio žinios. Su patėviu jis nesitarė, kad šį parveš į namus, į Varėną. Patėvio jis nekėlė iš miego, šiam nieko nesakė, taip pat nieko nesakė ir patėvio motinai. Automobilio raktelis buvo užvedimo spynelėje. Kaltinamasis nurodė, kad jis sėdo už vairo ir išvažiavo į Varėną. Privažiavęs Varėną, jis pasuko į Alytaus gatvę, kad nereikėtų važiuoti per miesto centrą, tikėdamasis išvengti policijos. Kaltinamasis paaiškino, kad Alytaus gatvėje jį ir sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas, alkotesteris parodė 2,33 promiles. Jis iškart prisipažino policijos pareigūnams, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, kad vairavo neblaivus. Kai sustabdė policijos pareigūnai, tada pabudo ir patėvis R. K.. Po to jį nuvežė į Varėnos ligoninę, kur paėmė kraujo mėginį, paskui parvežė į policijos komisariatą. Iš komisariato jį pasiėmė jo mama B. Ž.. Kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. vakare ji dirbo kartu su kolega - Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus jaunesniuoju specialistu E. B.. Tarnybiniu automobiliu jie važiavo Varėnos m. Alytaus gatve link Vytauto gatvės, kai pamatė iš Vytauto gatvės į Alytaus gatvę įsukantį automobilį "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) Šis automobilis važiavo, neįjungęs žibintų, ir labai pavojingai įsuko į Alytaus gatvę. Vienu momentu ji net pagalvojo, kad tas automobilis gali atsitrenkti į jų tarnybinį automobilį. Jie nusprendė apsisukti ir važiuoti paskui tą automobilį, kad sustabdyti, nes toks vairavimas iškart sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Apsisukę jie pamatė policijos tarnybinį automobilį, sustojo ir pranešė apie įtartinai važiuojantį automobilį, tada kartu su policijos pareigūnais važiavo paskui automobilį "VW Passat". Policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį. Ji su kolega taip pat buvo prie automobilio "VW Passat", kai šis buvo taip pat kai buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Alkotesteriu buvo nustatyta, kad automobilį " VW Passat" vairavęs asmuo buvo neblaivus (b. l. 43-45).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugsėjo 18 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Linu Ivanausku. Apie 22.25 val. tarnybiniu automobiliu jie važiavo Vytauto gatve, Varėnos m., prie jų tarnybinio automobilio privažiavę du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nurodė automobilį "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo manevravimas sukėlė įtarimą, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 22.30 val. jie sustabdė nurodytą automobilį Varėnos m., Alytaus gatvėje ties pastatu Nr.1, nustatė, kad automobilį vairavo nepilnametis L. S., Varėnos miesto gyventojas, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kalbant su vairuotoju, iš automobilio salono pasijuto stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas L. S. prisipažino, kad prieš valandą gėrė alų. Tame automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo automobilio "VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) savininkas R. K.. Vairuotojui L. S. alkotesteriu buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Po to jie L. S. pristatė į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujo mėginys. Kadangi L. S. nepilnametis, todėl buvo iškviesta motina, nepilnametis atiduotas motinai (b. l. 38-40).

Liudytoja B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos nepilnametis sūnus L. S., g. (duomenys neskelbtini), gyvena su ja. L. tėčio neturi, jo tėtis mirė prieš ketverius metus. L. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiaip jis negirtuokliauja. R. K. yra jos sugyventinis, bet su šiuo nuolat kartu negyvena, nes R. būna Tolkūnų k. Varėnos r., kur gyvena jo neįgali mama, jis negali palikti mamos vienos. 2017 m. rugsėjo 18 d. ji buvo darbe nuo 08.00 val. iki 20.00 val., tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Vakare grįžusi iš darbo, ji skambino ir sūnui L., ir sugyventiniui R., bet nė vienas neatsiliepė. Ji nežinojo, kad L. yra kažkur Nedzingės k., Varėnos r. Jau vakare atvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, ar ji yra L. S. motina. Ji matė, kad policijos automobilyje buvo ir L. su jos sugyventiniu R. K.. Policijos pareigūnai paaiškino, kad jos sūnus L. vairavo R. K. automobilį, būdamas neblaivus. Ji žino, kad L. neturi teisės vairuoti, neturi vairuotojo pažymėjimo, jis dar tik ruošėsi lankyti vairavimo kursus. Tą vakarą ji neklausinėjo nei L., nei R. apie tai, kas įvyko, pasikalbėjo kitą rytą. L. pasakė, kad buvo Nedzingėje pas draugus, tada pėsčiomis parėjo į Tolkūnus, kur rado mašinoje miegantį R., labai užsinorėjo namo, todėl sėdo į R. automobilį ir vairavo į Varėną. Varėnoje jį sustabdė policija. Ji nežino, ar jos sūnus moka vairuoti. Jos sugyventinis niekada nėra leidęs L. pavairuoti automobilio (b. l. 25-27).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. Ž. yra jo sugyventinė, bet pas ją namuose Varėnos m. jis būna nedažnai, nes Tolkūnų k. Varėnos r. gyvena jo neįgali mama, kuri mažai vaikšto, reikalinga pastovi priežiūra, todėl jis gyvena su mama. L. S. yra B. Ž. sūnus, su L. jo santykiai geri. Apie 2017 m. rugsėjo 18 d. jis gali paaiškinti tik tiek, kad buvo Nedzingės k. Varėnos r., kur su pažįstamais šiek tiek išgėrė alkoholinių gėrimų, paskui jį į namus Tolkūnų k. parvežė vienas žmogus, kurio pavardės jis nenori sakyti. Kadangi buvo neblaivus, tai ir liko pamiegoti savo automobilyje „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo jo namų kieme, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Automobilio raktelis buvo užvedimo spynelėje. Automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, jis turi vairuotojo pažymėjimą. Kai atsibudo savo automobilyje, pamatė, kad už jo automobilio vairo sėdi L. S., o šalia automobilio yra policijos pareigūnai. Tada išaiškėjo, kad L. atsirado Tolkūnų kaime, sėdo į jo automobilį ir, kadangi jis miegojo tame automobilyje, tai tiesiog L. kartu su juo važiavo namo į Varėną, važiuojant sustabdė policijos pareigūnai. L. vairavo ir neturėdamas teisės vairuoti, ir būdamas neblaivus. Jis niekada nėra davęs L. pavairuoti savo automobilio, nes L. dar neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobiliu L. pasinaudojo savavališkai, be jo žinios, bet jis L. dėl to pretenzijų neturi. Su L. jis nesitarė, kad šis parveš jį į Varėną. Automobilis jam labai reikalingas kiekvieną dieną, dabar pradėjo dirbti, todėl reikia iš Tolkūnų k. atvažiuoti į darbą Varėnoje, o privalo gyventi Tolkūnuose, nes ten gyvena jo neįgali motina, kuriai reikalinga priežiūra (b. l. 33-35).

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, kaltinamas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio J. B. 2017-09-18 tarnybiniu pranešimu (b. l. 8-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2017-09-18 buvo apžiūrėta vieta Varėnos m. Alytaus gatvėje, kur stovi automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pats automobilis (b. l. 12-22).

Daikto apžiūros protokolas, kai 2017-10-10 buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris yra apgadintas (b. l. 46-50). Automobilis pagal registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K. (b. l. 51).

Specialisto išvada Nr. T-A 9708/2017 (01), kurioje nurodyta, kad L. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio (b. l. 70).

Dėl veikos kvalifikavimo

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. L. S. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad buvo su draugais išgėręs alaus, iš Nedzingės kaimo parėjo į Tolkūnų kaimą, kur gyvena jo mamos sugyventinis ir ten pamatęs jį girtą miegantį automobilyje, jam kilo mintis važiuoti pačiam automobiliu į Varėną, tad jis sėdo už vairo, užvedimo rakteliai buvo spynelėje ir važiavo, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-09-20 specialisto išvadoje Nr. T-A 9708/2017(01) konstatuota, kad tyrimams paimtame L. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio. L. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, kai jo girtumas viršijo 1,5 promilės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b. l. 86-88), nedirba, mokosi, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog B. Ž. šeima, kurioje auga nepilnametis sūnus L. S. nuo 2011-10-20 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimų ir socialinių įgūdžių stokos. Vaiko tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 77). Įstatyminė atstovė – motina nurodė, kad sūnus jos klauso ir juo nesiskundžia. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nepilnamečio prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos rodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį. Nustatyta, kad L. S. nusikalto būdamas nepilnametis, jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. L. S. jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą sudaro pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas nepilnamečiui L. S. jau padarė efektyvią įtaką koreguojant elgesį, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors jis yra baustas administracine tvarka, tačiau visi nusižengimai buvo padaryti dar iki šios nusikalstamos veikos, vėliau, nei pažeidimų, nei naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas nepilnametį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, jam skiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą - kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, žalos, civilinio ieškinio nėra, jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų, negu tuo atveju, kai jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Todėl sutinkamai su BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla jo atžvilgiu nutrauktina – baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis, kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, skiriant įpareigojimus.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ir nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).

BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis priklauso kaltinamojo motinos sugyventiniui R. K.. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatytos aplinkybės, jog automobilio savininkas nieko nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir anksčiau niekada neleido vairuoti transporto priemonės kaltinamajam. Todėl automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas pasirašytinai jam saugoti (b. l. 56, 64), o nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 104-106).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamojo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 8 mėnesiams (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, įpareigojant jį:

tęsti mokslą; įgyti tam tikrų žinių, t. y. įpareigoti išmokti saugaus eismo ir kelių eismo taisykles per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. S. privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., grąžinti savininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).