Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-588-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
1-588-408/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00371-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
D. R.
Nukentėjusysis
R. T.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-588-408/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00371-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, kaltinamajai D. R., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam R. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2012-03-17 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas padarydama jam lengvą galvos sukrėtimą, dešinio IV šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį ir sprandą, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimus dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, viršutinio dešinio pirmo ir viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžius, tuo padarydama nukentėjusiajam R. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio IV šonkaulio lūžio sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamoji D. R. kalta prisipažino. Ji paaiškino, kad 2012-03-17 savo namuose kartu su savo draugais: I. B., L. K., A. T., S. B. ir broliu L. Ž. šventė savo gimtadienį. Apie 21.30 val. atvyko R. T.. Ji su R. T. susipažino Kaune pas jo brolį V. T.. Prieš atvykstant Remigijui tarp jos ir susirinkusių draugų jokių konfliktų nebuvo, bendravo ramiai, šventė gimtadienį. Praėjus porai valandų R. būdamas girtas pradėjo prie visų kabinėtis ir įkyriai klausinėti. Jos draugams tai nepatiko ir jie jam liepė nesikabinėti ir apsiraminti. Bet R. vis tiek toliau ieškojo konfliktų. Tada ji Remigijui, pasakė, kad „jei prisigėrei tai būk savo vietoje, nes mes nenorim piktumų ir konfliktų“. Kada R. jos nepaklausė, tuomet ji nesusitvardžiusi trenkė iš abiejų rankų jam į veidą. Kuriam laikui R. apsiramino ir toliau su visais linksminosi. Pamačiusi, kad kraujas laša ant grindų, ji Remigijui padavė rankšluostį, kad nusivalytų ir nelašintų ant grindų kraujo. Kadangi jis nekreipė dėmesio į jos prašymą, todėl ji supykusi rankomis jam trenkė į veidą. Po to alkūne sudavė į nugarą, kad išsitiestų. Trenkiant alkūne į nugarą ji užsigavo savo ranką, todėl dar labiau supyko ir pradėjo spardyti Remigijų abejomis kojomis į įvairias kūno vietas. Kai draugai pamatė, kad vyksta muštynės, tai jie išėjo namo. Kai visi išėjo, ji Remigijaus prašė, kad ir jis eitų namo. Bet jis jos neklausė, todėl ji jam rankomis ir kojomis trenkė į įvairias kūno vietas. Nuo triukšmo atsikėlė jos brolis, liepė ramintis ir eiti miegoti. Tada ji Remigijų išmetė į gatvę ir užsirakino duris. Po kurio laiko ji atidarė lauko duris, pro kurias R. įsiveržė į vidų ir atsisėdo ant grindų. Tada ji jam ranka trenkė per veidą. O po to kelis kartus įspyrė į pilvą. Dar kartą paprašė, kad jis išeitų, bet R.jos neklausė. Tuomet nuėjo pas draugę Irmą paprašyti pagalbos. Kada sugrįžo į savo namus, tai rado iš vidaus užkabintą durų kablį. Į namus pateko per langą ir už tai, kad buvo užsikabinęs duris, koja įspyrė Remigijui. Irma paprašė, kad leistų Remigijui permiegoti. Tada ji liepė Remigijui nusiprausti ir išvalyti kraują. Kai tą padarė, tada ant žemės patiesė dekutį ir leido pernakvoti. Ryte ji Remigijų palydėjo iki stotelės. Grįždama iš parduotuvės pamatė, kad Remigijų pasiėmė jo brolis J. T.. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad 2012-03-17 apie 18.00val. atvyko pas D. R. gyvenančia (duomenys neskelbtini) į gimtadienį. Su D. susipažino Kauno mieste. D. pati pakvietė į gimtadienį paskambinusi į mobilųjį telefoną. Atvažiavo iš Kauno taksi automobiliu, buvo išgėręs, su savimi atsivežė 2 litrus alaus. Kai atėjo į kambarį ten jau buvo susirinkę D. draugai, kurių nepažinojo. D. jį supažindino su draugais. Jis jų klausinėjo, kur jie gyvena, bendravo, gėrė alų. Jiems bešvenčiant atėjo dar du vaikinai ir dvi merginos, kurių jis taip pat nepažįsta. Jis buvo stipriai išgėręs, susiginčijo su pobūvyje buvusiais jaunuoliais. Tada A. T. ranka jam trenkė į galvą ir jis prarado sąmonę. Kas toliau viduje vyko nieko neatsimena, nes buvo be sąmonės. Atsibudo jau tamsiu paros metu, kiek valandų buvo nežino. Jam pačiam atsikėlus maždaug už 15 min. pamatė važiuojančią greitosios medicinos mašiną ir susistabdžius greitosios medicinos pagalbos darbuotoja atsidariusi dureles ir neišlipusi pasakė, kad jam nieko nėra nuvažiavo. Tada jis pats atsistojo ir bandė grįžti atgal pas D. į butą. Kaip atsidarė durys neatsimena, tik prisimena kad D. jam sakė eiti namo, nes neįsileis. Šalia stovėjusi draugė paprašė D., kad leistų jam iki ryto pernakvoti. Tada D. jam liepė eiti išvalyti ant grindų prilašintą kraują ir jis paėmęs rankšluostį bandė valyti. Tuo momentu buvo pasilenkęs ant žemės ir pajuto kaip D. kojomis jam spyrė įvairias kūno vietas. Kaip viskas vyko toliau jis neprisimena. Ryte jam į mobilųjį telefoną paskambino brolis, kuriam jis pasakė, kad yra sumuštas. Tada brolis atvažiavo į Vilkija ir nuvežė jį į Eikščių kaimą pas mamą. Po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį nuvežė į Kauno klinikas. Dėl girtumo ir patirtų smūgių daugiau nieko neatsimena. Įvykio metu patyrė sveikatos sutrikdymus, gydėsi Kauno miesto Centro poliklinikoje daugiau nei 10 dienų. Dėl patirto sužalojimo jam padaryta 5000 Lt moralinė žala. Turtinės žalos įrodyti negali.

Iš liudytojos I. B. parodymų matyti, kad 2012-03-17 apie 19.30 val. jai būnant namuose adr. (duomenys neskelbtini) į namus atėjo D. R. ir pakvietė į savo gimtadienį, kuris vyko pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jai atėjus jau buvo susirinkę draugai - L. K., S. B., G. A.. Vėliau Dangira pristatė savo draugą vardu R., kurio jie niekada nebuvo matę anksčiau. Jis atvyko gerokai išgėręs alaus ir būdamas girtas. Jiems bešvenčiant D. išėjo ir atsivedė savo brolį vardu Linas. Jie visi toliau šventė ir kalbėjosi. Maždaug apie 23.00 val. atėjo A. T. kartu su A. B. ir E. B.. Jiems prisijungus toliau visi šventė ir gėrė alų. Apie 23.30 val., jai būnant lauke išgirdo triukšmą. Kai atėjo į vidų D. ir A. T. šaukė ant R., kad „jis nevietinis, ko čia atvažiavo“. Tada D. pastūmė R. ir A. trenkė kumščiu vieną kartą R. į galvą ir daugiau prie jo nelindo. Ji ir A. G. apramino juos. Praėjus 20 min. D. su broliu nuėjo į lauką parūkyti, kai sugrįžo buvo labai susinervinusi, pikta ir puolė R. mušti į įvairias kūno vietas. Ji kartu su D. broliu L. pastebėjo, kad D. R. pradėjo spardyti ir trankyti. Bijodami, kad jo neužmuštu, D. R. patraukė nuo nukentėjusiojo. Po to ji su L. K. išėjo namo. Kartu su jomis išėjo A. T., S. B., G. A. ir A. B.. Jai grįžus namo, maždaug už 30 min., atėjo D. ir papasakojo kad „labai smagiai“ suspardė R., šokinėjo ant jo galvos, namuose pilnai kraujo. Išgirdęs D. pasakojimą jos brolis E. B. pasakė, kad nueitų pasižiūrėti kokia situacija iš tikrųjų. Atėjusi pas D. į namus pamatė, kad Remigijaus veidas visas mėlynas, nuo smūgių ištinęs. Jis nieko nesakė ir medikų pagalbos neprašė iškviesti. D. liepė jam išeiti iš jos namų, tačiau jis nepakluso ir D. vėl jį puolė spardyti. Tada ji D. atitraukė nuo nukentėjusiojo ir paprašė, kad leistų jam iki ryto pernakvoti bent ant grindų. Ji sutiko, patiesė ant grindų užtiesalą. Kai D. apsiramino, o R. atsigulė, ji išėjo namo. Sekančią dieną gatvėje sutiko Da., kuri pasakė, kad R. pasiėmė atvažiavęs jo brolis (b. l. 28, 29, 30) .

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G758/12(02) matyti, kad R. T. konstatuota lengvas galvos sukrėtimas, dešinio IV šonkaulio lūžis, poodines kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį ir sprandą, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, viršutinio dešinio pirmo ir viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžius, dešinio IV šonkaulio lūžis sukėlė nukentėjusiajam R. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą / b.l. 25-26/.

Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuojama, kad nusikaltimo įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra 2 aukštų gyvenamasis namas, butas Nr. 3 yra vieno kambario su baldais / b.l. 6-7/.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamosios paaiškinimą, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialistės išvadą, sprendžia, kad kaltinamoji D. R. 2012-03-17 apie 22.00 val., Kauno r., Vilkijoje, Bažnyčios g. 18-3 savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. T. į įvairias kūno vietas padarydama nukentėjusiajam lengvą galvos sukrėtimą, dešinio IV šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairės akies vokuose, pereinant į smilkinį, kairiame žande, kairės ausies kaušelyje, pereinant į speninę sritį ir sprandą, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, odos nubrozdinimai dešiniame momenyje, dešinės ausies kaušelyje, pogleivio kraujosruvas apatinėje lūpoje, gleivinės nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, viršutinio dešinio pirmo ir viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžius, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio IV šonkaulio lūžio sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jos kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad kalta pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji neteista, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sukėlė pasekmes, darytina išvada, jog bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios D. R..

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Pagal CK 250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimo sunkumo laipsnį.

Byloje nustatyta, kad kaltinamosios D. R. nusikalstamų veiksmų pasėkoje nukentėjusysis patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, buvo paniekintas bei pakirstas pasitikėjimas juo, kaip asmeniu, jis buvo viešai užgauliai pažemintas, paniekintas jo prestižas. To pasėkoje, pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas juo, buvo pažeisti jo garbė ir orumas. Dėl to nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą.

Vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į aukščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš kaltinamosios D. R. jam priteistina 1500,00 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais

nusprendė:

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d., 7 d. įpareigoti ją 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 06 valandos ryto iki 23 valandos vakaro, jeigu tai nesusiję su mokymosi ar darbu, per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 1 (vienerius) metus išklausyti smurtinį elgesį kontroliuojančią programą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš D. R. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas