- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 1-77-347/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Naujokienė
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- I. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, iš dalies neįgalus (35 proc. darbingumas), vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2011-04-04 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1d. – laisvės atėmimu 8 metams, atliekantis bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009m. lapkričio 19d. apie 24 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), I. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, be jokios priežasties, sulaužytos kėdės dalimi sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis pakaušyje bei dešiniame smilkinyje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, odos nubrozdinimus sprande, dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje pažastyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje, t.y. padarė nukentėjusiajai A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2009m. lapkričio 20d. apie 16 val. grįžo iš psichiatrinės ligoninės ir, pamatęs, kad neturi telefono pakrovėjo, kartu su žmona nuvyko nusipirkti pakrovėjo ir alaus. Išgėrus alaus jam pradėjo atrodyti, kad jis per kompiuterį yra sekamas, supyko ir ėmė daužyti daiktus. Žmona ramino, klausė, gal reikia grįžti į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai jį rado ramų ir išvažiavo. Po to kažkas pabeldė į duris ir jis atidarė. Buvo iš matymo pažįstami žmonės – vyras ir moteris. Jie atsinešė butelį, sakė, kad girdėjo triukšmą, norį susipažinti. Visi kartu gėrė. Po to vyriškis išėjo, siūlė eiti ir moteriai, bet ji pasiliko ir dar gėrė. Buvo pakankamai apsvaigusi. Eidama į tualetą ėjo tarp sudaužytų daiktų, griuvo, trenkėsi į plytas. Po to jis išgirdo triukšmą, matė, kad atvažiavo greitoji pagalba. Po to atvyko policija ir juuos su žmona išsivežė. Teigia, jog jo išgertiems vaistams ir alkoholiui susimaišius kilusi agresija buvo nukreipta į daiktus, bet ne į žmones. Patvirtino, kad nukentėjusioji atėjo pas juos nesužalota. Kad kas nors ją būtų mušęs, nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. P. teigė: „kai mes visi mūsų bute truputį išgėrėme, tai ta moteriškė pradėjo prie manęs priekabiauti, lindo prie manęs bučiuotis. Aš tą moteriškę atstūmiau, tada tos moteriškės vyras ar draugas, aš net nežinau, iškėlė pavydo sceną ir pradėjo ją mušti. Tuo metu aš tada išėjau iš to kambario, nes man ir taip buvo bloga dėl sveikatos ir nemačiau, kiek ir kur tas vyriškis tai moteriškei sudavė“ (...) „Gal būt po to tą moteriškę jos vyras dar ir toliau mušė kur nors lauke ar namuose“ (t.2, b.l.6). Paskutinio žodžio metu I. P. teigė, jog „V. ir M. pritrūko alkoholio ir užėjo pas mus“, tvirtino, jog „ji (V.) ne kartą griuvo dėl alkoholio kiekio“, priekaištavo nukentėjusiajai: „jei matė, kad žmogui (t.y. jam) blogai, tai galėjo kviesti greitąją, o ne atnešti pilstuko“.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta iš dalies jo paties aukščiau nurodytais skirtingais parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
nukentėjusioji A. V. parodė, jog kaltinime minimą dieną ji vaišinosi pas kaimynus antrame aukšte. Apie 22 valandą ji nulipo iš antro aukšto „į apačią“ ir sutiko merginą, kuri verkė ir prašė pagalbos, sakė, kad vyras sumušė. Prieš tai buvo atvykusi kaimynės Ž. iškviesta policija, nes kaimynai triukšmavo. Tada ji su kaimynu M. užėjo į tą butą. Ten buvo kompiuterio šukės. Kaimynas sėdėjo ramiai. Jo žmonos rankos buvo kruvinos. Ji nuplovė jos rankas. „Kažkas pasiūlė išgert bonkytę“. Ji butelio neatsinešė. Tada su kaltinamojo žmona nuėjo pas ją, parodė, kur gyvena, po to nuėjo „pas bobulką“, jo žmona nusipirko „bonką“, cigarečių. Tada visi gėrė. Po to M. išėjo. Jie įsikalbėjo. I. P. paklausė, ar čia jos vyras, ji atsakė, kad ne. Tada I. P. pakilo ramiai, paėmė kėdę ir metė į sieną. Ji sudužo. Tada puolė ją su kėde. Ji ėmė rėkti kiek tik gali, bet paskui, matyt, neteko sąmonės. Neatsimena, kaip iš ten iššliaužė. Pamena tik, kad koridoriuj stovėjo sustingus. Matė policininkus, buvo išvežta į klinikas. Klinikose pagalvojusi, kad butas liko neužrakintas, buvo parbėgusi namo. Teigia, jog nežino, dėl ko buvo sumušta, gal dėl to, kad pasakiusi „va, kas čia neduoda ramybės“. Viską galėjo girdėti kaimynė Ž. Teigia, jog jai padaryta turtinė žala – 600 Lt. Taip pat neturtinė žala. Iki šiol ji tebejaučia galvos skausmus, skundžiasi nemiga, vartoja vaistus;
savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l.68-75). Parodymų patikrinimo vietoje metu padarytoje fotonuotraukose matyti sienoje vieta, kur buvo trenkta kėde (t.1, b.l.75, foto Nr.8-9);
liudytojas A. M. parodė, jog minimą vakarą kaimynė A. buvo pas juos. Po to išgirdo ją kviečiant. Išėjęs laiptinėje pamatė A. su moteriške. Visi nuėjo į „tą butą“. Moteriškė buvo sumušta. Buvo kraujas ant veido ir rankų. Atrodė, kad kraujas bėga iš nosies. Jos pradėjo kalbėti, kad mušė vyras, todėl jie nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Vyras sėdėjo ramus. Bute buvo betvarkė. Sudaužytas kompiuteris, išmėtyti daiktai. Pasišnekėjo. Tada moteriškės išėjo ir grįžo, atsinešė butelį „rusiškos valstybinės“. A. nebuvo sužalota. Kaltinamojo žmona nusiprausė. Jis išgėrė vieną „čerką“ ir netrukus išėjo. Aldona pasiliko. Bute buvo dvi kėdės – viena – su atlošu „iš faneros“, kita – taburetė. Apie tai, kas nutiko vėliau, sužinojo tik kitą rytą. Matė A. su sugipsuota galva;
liudytoja R. M. parodė, jog iš tiesų minimą vakarą A. V. buvo pas juos. Jie išgėrė vyno ar sidro, paplepėjo. A. apie dešimtą ar pusė vienuolikos išėjo. Ji pasižiūrėjo, ar miega vaikai ir nuėjo gulti. Ryte vyras pasakojo, kad A. jį kvietė, jis buvo išėjęs. Sakė, kad moterį matė kruviną. Jis nesikišo, grįžo namo. Ryte pamatė A. V. sutvarstyta galva. Kaimynė paaiškino, kad buvo sumušta kaimyno pirmame aukšte, kad tik norėjo padėti jo žmonai;
liudytoja R. Ž. parodė, jog I. P. nuomojosi butą „per sieną“. Įvykio vakarą bute buvo geriama. Ji matė pro atviras duris ant stalo butelį ir maisto. I. P. žmona beldėsi ir prašė buto savininko telefono numerio, norėjo jį išsikviesti. Koridoriuje „pasipainiojo“ kaimynė V. Ji taip pat buvo išgėrusi. V. užėjo į butą. Girdėjosi triukšmas. Ji iškvietė policiją. Bet policijai atvykus viskas nurimo. Kai policija išvažiavo, vėl kilo triukšmas. Kažkas dužo. „Visi ten šaukė“. Daugiausia girdėjosi kaimynės balsas. Pro durų akutę matė, kaip V. išrėpliojo į koridorių. Policiją antrą kartą iškvietė ji. Matė buto vaizdą – viskas buvo išdaužyta – stalas, kėdės, kompiuteris, išskyrus lovas. Bendram koridoriuj staktos išlaužtos. Matė, kad kaltinamojo žmona buvo „rankas apsivyniojusi“. V. buvo sužalota stipriai. „Pagalius iš galvos rinko medikai“, ligoninėj pakėlus rūbus matėsi sužalojimai ant kūno;
ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, R. Ž. tiksliau nurodė įvykių seką, smulkiau išdėstė aplinkybes, kurios iš esmės nesiskyrė nuo parodymų, duotų teismo posėdžio metu (t.1, b.l.88-89);
liudytoja A. Š. parodė, jog ji gyvena Strazdo g. 77A 24-me bute, esančiame antrame aukšte. Įvykio metu ji buvo išėjusi į laiptinę, girdėjo triukšmą, bet bijojo eiti. Po kurio laiko paskambino kaimynė Ž. ir pasakė, kad muša Aldoną. Išėjusi į laiptinę matė kaltinamojo žmoną, kuri sakė, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. Policiją kvietė Ž.. Pirma atvažiavo greitoji ir tik vėliau policija. Ryte matė netvarką laiptinėje, bute. Bute buvo sulaužytos kėdės, bulvės išmėtytos, sienos kraujuotos;
liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba GMP gydytoja felčere. Įvykio naktį gavus iškvietimą ir atvykusi nurodytu adresu pamatė laiptinėje kraujuojančia galva basą moterį – V. Kvietimas buvo dėl to, kad „skauda rankas“, todėl nustebo, pamačiusi galvos traumą. Ir neatitiko kvietimo pavardė. Tada suprato, kad turi būti sužalota dar viena moteriškė, kuriai reikia pagalbos. Iš buto išėjo vyriškis ir moteriškė, kuri buvo išsikvietusi pagalbą, bet ant jos rankų žaizdos nebuvo, lūžio nebuvo. Bintuojant galvą, V. aiškino, kad grįžinėjo iš draugų ir išgirdo pagalbos šauksmą, ėjo gelbėti ir „taip atsidėkojo“;
liudytojas E. Ž. parodė, jog buvo iškviestas įvykio vakarą į minėta adresą. Nuvykus kaltinamojo bute rado didelę betvarkę. Iš pradžių jo žmona sakė rašysianti pareiškimą, bet vėliau, kai jie pareiškė, kad jį išsiveš, ji apsikabino vyriškį, pradėjo bučiuoti. Matėsi, kad abu buvo neblaivūs;
analogiškai parodė liudytojas E. Ž.;
specialisto išvadoje Nr.G 387/10 (02) nurodyta , jog A. V. konstatuota galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis pakaušyje bei dešiniame smilkinyje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide; odos nubrozdinimai sprande, dilbiuose, dešinėje alkūnėje, keliuose, dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje pažastyje, kairiame klube, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Dėl muštinių žaizdų galvoje A. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.66-67);
įvykio vietos apžiūros protokole (t.1, b.l.18-31), surašytame 2010-04-30, pažymėta, jog negyvenamame bute yra likusios dvi nulaužtos kėdės dalys. Jos paimtos, apžiūrėtos (protokolas – t.1, b.l.32-34) ir prijungtos prie bylos;
asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji A. V. iš nuotraukų atpažino jį sumušusį I. P. (protokolas – t.1, b.l.38-39); liudytojas A. M. iš pateiktų fotonuotraukų I. P. atpažino kaip asmenį, kuris buvo sumušęs savo žmoną ir pas kurį taikyti ėjo kaimynė Aldona (protokolas - t.1, b.l.78-79);
daikto apžiūros protokole (t.1, b.l. 47-49) aprašytas A. V. mobilaus ryšio telefonas, kuris, kaip nustatyta apžiūros metu, neveikiantis – įskilusiu ekranu. Pakvitavimas patvirtina, kad šis telefonas grąžintas nukentėjusiajai A. V. (t.1, b.l.50);
GMP kvietimo kortelėje (t.1, b.l.97) nurodyta, kad 2009-11-19 21 val. 49 min. vyras kvietė medikus E. P., nurodydamas, jog „nori išvežti į psich.lig.“ ir pokalbio metu vyriškis numetė telefono ragelį, o perskambinus įsijungė balso paštas;
2009-11-19 22 val. 58 min. skambino žmona ir kvietė GMP vyrui I. P., nurodydama, jog jis grįžo iš KPL, gėrė alkoholį, triukšmauja, šeimyninis barnis. „Bekalbant padėjo ragelį“ (t.1, b.l.98);
2009-11-20 0 val. 15 min. GMP gautas pranešimas, kad E. P. sužeista ranka. Pranešė pati. Medikė nuvykusi sužeistos rankos nematė (t.1, b.l.99);
2009-11-20 1 val. 01min. A. V. praneša GMP apie sužalojimą - sumušimą. Nurodyta, jog pranešė pati (t.1, b.l.94);
2009-11-20 1 val. 25 min. GMP gavo pranešimą iš Ž., kad kaimynas I. P. triukšmauja. Vykti atsisakyta, nurodant, jog „kreiptis į policiją, kuri šiuo metu yra iškviesta vietoje“ (t.1, b.l.100).
I. P. Kaltinimas buvo pareikštas padarius nusikalstamą veiką 2009m. lapkričio 20d. apie 22 val. Tačiau, kaip matyti iš surinktų neginčytinų įrodymų, veika buvo padaryta viena para anksčiau ir apie porą valandų vėliau. Todėl kaltinime tikslintina nusikalstamos veikos padarymo data ir laikas.
Sprendžiama, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis I. P. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Sprendžiant I. P. atsakomybės klausimą atsižvelgiama į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat atsižvelgiama į tai, kad, nors ir turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kad jo veiksmai susiję su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis ir jis šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, jam skirtina griežta – laisvės atėmimo bausmė.
Civilinis A. V. ieškinys pareikštas 11000 Lt sumai. Ji nurodo, jog turtinę žalą sudaro 1000 Lt, neturtinę – 10 000Lt. Teigia, jog turtinę žalą sudaro: 200Lt išleisti įvairiems vaistams iki 2010-03-05, 150 Lt sudaužytas mobilusis telefonas „Nokia 3100“, sulankstytas vestuvinis žiedas - 150 Lt, sukruvinti visi drabužiai, kuriais tą vakarą vilkėjo (striukė medžiaginė, kelnės) ir kuriuos iš karto išmetė – 100 Lt, apžiūra pas med. ekspertus – 49 Lt, papildomos išlaidos medikamentams iki 2010-02-25 – dar 350 Lt. Neturtinė žala jai padaryta tuo, kad ji pastoviai jaučia galvos skausmus, atsirado didelis nerimas, nemiga, pablogėjo atmintis. Pateikdama civilinį ieškinį teisme Nukentėjusioji A. V. jo nepatikslino, jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos padarymą – pinigines lėšas, išleistas medikamentams, nepateikė. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad vestuvinis žiedas sugadintas nepataisomai ir kokia jo vertė. Sprendžiama, jog nukentėjusiosios reikalavimai pagrįsti dėl sukruvintų rūbų, telefono, med.apžiūros.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusioji A. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, yra liekamųjų reiškinių , todėl jos prašymas priteisti neturtinę žalą yra pagrįstas, tenkintinas. Tačiau įstatymo leidėjas numato, jog nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, padariusio asmens kaltę, bet taip pat ir į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įvertinant tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji buvo neblaivi, kad žala padaryta kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, taip pat įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę – yra tik iš dalies darbingas, jo turtinę padėtį, sprendžiama, kad neturtinės žalos dydis mažintinas - priteistina 5000 Lt .
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš I. P. išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai A. V. – 1260 Lt. Pateikta 2011-11-25 pažyma Nr.TP-7-(2.10) -1499 patvirtina reikalavimų pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2011-04-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 1d., 5d., 9d. tvarka, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2011-12-12.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį, atliktą pagal 2011-04-04 Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę paskirti suėmimą.
A. V. naudai – 299 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus) turtinei ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti;
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai - išlaidas dėl advokato atstovavimo nukentėjusiajai – 1260 Lt (tūkstantį du šimtus šešiasdešimt litų).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.