Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A.S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė papildomai atkreipė dėmesį, kad 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“ baigė vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste, o šia veiklą nuo 2017 m. kovo 30 d. vykdo ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta pirma ieškovės sąskaita 68,55 Eur sumai, kurioje nurodyti ir apskaičiuoti mokėjimai tik už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. suteiktas paslaugas, tačiau jau 2017 m. gegužės 31 d. atsakovui buvo išsiųsta sąskaita 1 224,36 Eur sumai, kurią sudaro atsakovo įsiskolinimas buvusiam tiekėjui UAB „Vilniaus energija“. Nurodė, kad už pradelstą atsiskaitymą atsakovui apskaičiuoti 0,02 procentų delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., kurie sudaro iš viso 43,92 Eur.

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1 III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A.S. atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias skolininko atliekamų įmokų paskirstymą, ir ar visapusiškai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

17. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A.S..

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1007-110/2014 tenkino ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A.S. dėl 2 157,64 Lt skolos priteisimo už neapmokėtas šilumos tiekimo paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31.

19. Iš LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9704-391/2015 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A.S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Susipažinus su bylos turiniu matyti, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 764,45 Eur skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 29 d., 23,10 Eur palūkanas, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovas ieškiniu pareikštų reikalavimų neginčijo ir juos visa apimtimi patenkino ieškinio gavimo dieną, sumokėdamas ieškovei 800 Eur, ką patvirtina AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. vasario 13 d. mokėjimo kvito kopija. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmetė.

20. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vilniaus energija“ perleido ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ reikalavimo teises į per savo šilumos energijos tiekimo laikotarpį negautas sumas.

21. Ieškovė 2019 m. lapkričio 26 d. teismui pateikė ieškinį (pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą), kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo 917,25 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.; delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

22. Nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. sausio 20 d. sumokėjo ieškovei 2 300 Eur. Atsakovas atliko ieškovei šiuos mokėjimus: 2015 m. gruodžio 20 d. - 300 Eur, 2016 m. vasario 21 d. - 300 Eur, 2017 m. vasario 11 d. - 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 400 Eur, 2018 m. gegužės 27 d. - 400 Eur, 2019 m. sausio 20 d. - 500 Eur.

23. Iš ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktos mokesčių apskaičiavimo išklotinės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. susidarė 1 561,12 Eur mokėtina suma, o per nurodytą laikotarpį iš atsakovo gauta suma sudaro 400 Eur (suma gauta 2017 m. vasario mėn.); taip pat išklotinėje pažymėta, kad 2015 m. sausio mėnesio sąskaita, sudaranti 104,47 Eur, buvo iš dalies padengta 35,55 Eur suma, kuri liko po atsakovo atlikto 800 Eur mokėjimo. Iš su patikslintu ieškiniu pateiktos VŠT Mokesčių paskaičiavimo pažymos taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. lapkričio pabaigos susidarė 208,32 Eur atsakovo sumokėtų lėšų permoka.

24. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė skolos dydį apskaičiavo taip: 1 561,12 Eur (skola) – 400 Eur (2017 m. vasario mėn. gautas atsakovo mokėjimas) – 35,55 Eur (likutis, likęs po nepanaudotos 800 Eur įmokos, kuria buvo patenkintas reikalavimas pagal pareikštą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015) – 208,32 Eur (permoka už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. lapkričio pabaigos), o skolą sudaro iš viso 917,25 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

25. Iš apeliacinio skundo argumentų visumos matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nurodydama, kad iš atsakovo gautos lėšos buvo paskirstytos ne skolai dengti, bet einamiesiems mokėjimams padengti. Apeliantės vertinimu, teismas deklaratyviai pažymėjo, kad ieškovė turėjo laikytis pradelstų mokėjimų dengimo tvarkos, neatsižvelgdamas į paties atsakovo veiksmus, ko rezultate apeliantei gali tekti iš naujo perskirstyti įmokas ir pareikšti atsakovui naują ieškinį dėl skolos už kitą laikotarpį priteisimo.

26. Kaip jau buvo konstatuota, atsakovas ieškovei atsakovui atliko šiuos mokėjimus: 2015 m. vasario 13 d. – 800 Eur, 2015 m. gruodžio 20 d. - 300 Eur, 2016 m. vasario 21 d. - 300 Eur, 2017 m. vasario 11 d. - 400 Eur, 2017 m. gruodžio 20 d. - 400 Eur, 2018 m. gegužės 27 d. - 400 Eur, 2019 m. sausio 20 d. - 500 Eur.

27. Apeliantė savo rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kokia tvarka nurodytas gautas lėšas paskirstė: 1) 800 Eur (pagal 2015 m. vasario 13 d. mokėjimą) paskirstė ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015 reikalavimams padengti ir daliai 2015 m. sausio mėnesio sąskaitos padengti; 2) 300 Eur (pagal 2015 m. gruodžio 20 d. mokėjimą) paskirstė pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1007-110/2014 teismo išlaidoms, antstolio administravimo išlaidoms bei skolai padengti; 3) 300 Eur (pagal 2016 m. vasario 21 d. mokėjimą) paskirstė skolai padengti pagal sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1007-110/2014; 4) 400 Eur (pagal 2017 m. vasario 11 d. mokėjimą) paskirstė skolai dengti už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.; 5) likusią sumą – 1 300 Eur (pagal 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. sausio 20 d. mokėjimus) – ieškovė paskirstė einamiesiems mokėjimams padengti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

28. Įvertinęs rašytinių paaiškinimų ir ieškovės pateiktos mokesčių apskaičiavimo išklotinės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. turinį, teismas sprendžia, kad apeliantės nurodyta įmokų paskirstymo tvarka patvirtina mokesčių apskaičiavimo išklotinėje nurodytą aplinkybę, jog už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. susidarė 1 561,12 Eur mokėtina suma, o mokėtinai sumai dengti buvo paskirstyta 400 Eur suma (pagal 2017 m. vasario 11 d. mokėjimą). Nurodyta mokesčių apskaičiavimo išklotinė, be kita ko, parodo, kad atsakovo 2015 m. vasario 13 d. sumokėta 800 Eur suma buvo didžiąja dalimi (764,45 Eur apimtimi) paskirta ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015 reikalavimams, pareikštiems atsakovui dėl 2013-2014 metais susidariusio įsiskolinimo priteisimo, patenkinti.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad ieškovė tinkamai vadovavosi CK 6.55 straipsniu, paskirstydama 600 Eur sumą (pagal 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2016 m. vasario 21 d. mokėjimus) skolai, teismo išlaidoms bei antstolio administravimo išlaidoms padengti pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1007-110/2014. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokiu būdu įmokos buvo paskirstytos seniausiai skolai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių padengti, su pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo nesutikti (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sąvoka „seniausia skola“ teismų praktikoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40-3-01235-2015-8).

30. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apibendrinimu, kad iš atsakovo sumokėtos sumos, skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio mėnesio ir sudarančios 2300 Eur, atėmus 2014 m. priimto teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1007-110/2014 vykdymui paskirstytą sumą (600 Eur), likusi suma, sudaranti 1 700 Eur, turėtų būti naudojama padengti skoloms už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

31. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

33. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus, bet ir į šalių teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus dėl atliktų mokėjimų paskirstymo.

35. Kaip paaiškino atsakovo atstovas parengiamųjų posėdžių metu, atsakovas įmokas mokėjo sąžiningai ir laiku, nors įmokas sumokėdavo kartą ar kelis kartus per metus. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu skolą neigė, nurodydamas, kad visus einamuosius mokėjimus atsakovas yra apmokėjęs. Skolos susiformavimą atsakovo atstovas vertino kaip pakartotinai pareikštą reikalavimą dėl jau sumokėtų sumų pagal civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015 pareikštą ir atsakovo įvykdytą reikalavimą.

36. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas mokėdavo įmokas per AB „Lietuvos paštas“ ar per kitus grynųjų pinigų operacijas atliekančius terminalus. Atsakovas įmokas atlikdavo nereguliariai, t. y. kartą ar kelis kartus per metus, nors apeliantė kiekvieną mėnesį siųsdavo sąskaitas už einamuosius mėnesius.

37. Visgi skirtingai nei posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė susidariusią skolą kildina jau iš įvykdyto reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015. Tokią išvadą teismas daro apibendrindamas tokių aplinkybių visumą: pirma, nagrinėjamoje byloje ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015 atsakovui buvo pareikšti reikalavimai dėl skolos priteisimo už skirtingus laikotarpius; antra, civilinėje byloje Nr. 2-9704-391/2015 pareikštas reikalavimas dėl 764,45 Eur skolos nėra perkeltas į nagrinėjamą bylą, t. y. pastarasis reikalavimas nėra įtrauktas į prašomos priteisti sumos apimtį, kurią, kaip matyti tiek iš atsakovo pateiktų sąskaitų, tiek iš mokesčių apskaičiavimo išklotinės, sudaro tik neapmokėtos sąskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

38. Taigi atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pareiškimus apie laiku atliekamus einamuosius mokėjimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas tiek savo procesinuose dokumentuose, tiek posėdžio metu iš esmės palaikė poziciją, jog atliekamais mokėjimais buvo dengiami einamieji mokėjimai (tik jie buvo mokami ne kas mėnesį, bet kartą ar kelis kartus per metus).

39. Pastebėtina, kad savo pateiktu 2019 m. spalio 1 d. pareiškimu Nr. 125 dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė (apeliantė) prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau apeliantė, atsižvelgdama į parengiamųjų posėdžių metu paties atsakovo atstovo nurodytą poziciją, kad įmokomis buvo apmokami einamieji mokėjimai, atitinkamai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti skolą ne už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., bet už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Apeliantės pateikta VŠT Mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad apeliantė, vadovaudamasi atsakovo išdėstyta pozicija, atsakovo mokėjimus, atliktus 2017 m. vasario 11 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. sausio 20 d., perkirstė laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. lapkričio pabaigos, todėl to rezultate liko neapmokėtos sąskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

40. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad atsakovas, nors ir deklaratyviai nurodė nesutinkantis su skaitliukų parodymais, iš esmės neginčijo nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio apeliantės atsakovui pateiktų sąskaitų ir tose sąskaitose nurodytų sumų. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kad yra visiškai atsiskaitęs su apeliante - nustatyta, kad atsakovo sumokėta ir kitų civilinių bylų reikalavimams padengti neįskaityta suma nagrinėjamu atveju sudaro tik 1 700 Eur, nors per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo apeliantei mokėtina suma, vadovaujantis mokesčių paskaičiavimo pažymomis, iš viso turėtų sudaryti beveik dvigubai didesnę sumą.

41. Nagrinėjamų aplinkybių konktekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad įmokos, kurių bendra suma sudaro 1 700 Eur, turėjo būti paskirstytos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Tokiu būdu teismas neatsižvelgė ir neįvertino paties atsakovo išdėstytų aplinkybių dėl įmokų mokėjimo eiliškumo ir pačios skolos susidarymo.

42. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas iš esmės sukūrė sąlygas naujam ginčui dėl tapačios skolos sumos, tik už kitą laikotarpį, atsirasti, kadangi, kaip teisingai pastebėjo apeliantė, pripažinus, kad atsakovas su apeliante atsiskaitė už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d, apeliantė, siekdama apginti savo teises, būtų priversta inicijuoti naują teisminį ginčą, t. y. kreiptis dėl iš esmės tokios pačios skolos priteisimo, tik už kitą laikotarpį. LITEKO informacinės sistemos duomenimis, šalių ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje buvo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d., kas leidžia daryti prielaidą, kad apeliantei inicijavus analogišką ginčą dėl tapačios sumos, tik už kitokį laikotarpį, būtų pažeisti ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis).

43. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, kad vien pastarosios bylos nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovas, reikšdamas iš esmės formalius ir deklaratyvius atsikirtimus, iš esmės siekia išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, ką patvirtina tiek civilinės bylos Nr. 2-1007-110/2014, tiek civilinės bylos Nr. 2-9704-391/2015 duomenys. LITEKO informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu kreditoriai sistemingai reiškia reikalavimus dėl skolų už komunalinius mokesčius priteisimo; atsakovas gera valia tinkamai savo prievolių nevykdo (kaip antai, civilinės bylos Nr. 2-9704-391/2015 duomenys patvirtina, kad savo prievolę sumokėti skolą atsakovas įvykdė tik kreditoriui pareiškus reikalavimą teisme).

44. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamoje nutartyje sprendė, kad jog pati ieškovė (apeliantė) netinkamai vykdė atsakovo atliktų mokėjimų įskaitymą, nes nesivadovavo CK 6.55 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis dėl įmokų skoloms padengti paskirstymo eiliškumo.

45. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, atkreipdamas dėmesį į aplinkybę, kad pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles: byloje surinkti duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad atsakovas įmokų laiku nemokėjo (atsakovas atlikdavo įmokas vos kartą ar kelis kartus per metus), todėl būtent atsakovas, tinkamai nevykdydamas savo prievolių, yra atsakingas už tai, kad iš atsakovo atliktų mokėjimų sudėtinga nustatyti, kokias konkrečias skolas (ar einamuosius mokėjimus) atsakovas padengia. Esant tokiam atsakovo elgesiui, būtų nepagrįsta iš tokio elgesio kylančias neigiamas pasekmes, susijusias su neapibrėžtumu dėl įmokų paskirstymo tvarkos, priskirti apeliantei.

46. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė apeliantės (ieškovės) prašomos priteisti skolos.

47. Teismui konstatavus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrįstu, egzistuoja pagrindas išspręsti ir kitus kartu su reikalavimu priteisti skolą pareikštus reikalavimus. Ieškovė be skolos taip pat prašė priteisti 43,92 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

48. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius. 1994 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

49. Atsižvelgdamas į apeliantės teisinį statusą ir nurodytą reguliavimą, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra iš esmės tenkintinas. Tačiau teismas pastebi, kad priteistina delspinigių suma nagrinėjamu atveju už apeliantės nurodytą laikotarpį sudaro ne 43,92 Eur, bet 33,57 Eur (183 dienos x 917,25 Eur x 0,02 proc.). Kadangi delspinigiai priteistini už ieškovės nurodytą laikotarpį, ieškovės padarytas aritmetinis netikslumas nurodant netikslią delspinigių sumą, sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo visa apimtimi, reikšmės neturi.

50. Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, kuriuos terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, šis reikalavimas tenkintinas, priteisiant ieškovei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos sumos (950,82 Eur (917,25 Eur + 33,57 Eur)) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties.

51. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei šalių pereiškimus, taip pat netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisykles. Dėl nutartyje nurodytų argumentų apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovės (apeliantės) AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinys atsakovui A.S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, atsižvelgiant į aritmetinį apsirikimą ieškovei nurodant netikslią delspinigių sumą, tenkinamas iš esmės visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti šiame sprendime, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

53. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš esmės visa apimtimi, teismas iš naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Teismas, nustatęs, kad nurodytos išlaidos ieškovės buvo faktiškai patirtos, priteisia ieškovei iš atsakovo 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

56. Kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 10,64 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, patenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šioje dalyje taip pat pakeistinas, priteisiant iš atsakovo A.S. 10,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

57. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, patyrė 50 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas visa apimtimi, iš atsakovo A.S. apeliantės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliantės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš atsakovo A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 917,25 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų 25 ct) skolą, 33,57 Eur (trisdešimt tris eurus 57 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (950,82 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,71 Eur (dvidešimt tris eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,64 Eur (dešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo A.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.