- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- I-9973-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-5).
Skunde, atsikirtime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose nuo 2019-06-21 iki 2019-06-25 buvo kalinamas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. 8 nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad dieninis apšvietimas buvo per silpnas, kameros išvėdinti buvo neįmanoma, nes už lango stovėjo mūrinė kito pastato siena. Kameroje trūko stalo, kėdžių, todėl maistą teko valgyti sėdint ant surūdijusios lovos. Tualetas nebuvo niekaip atskirtas nuo likusios patalpos, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas. Kameroje trūko vietos. Nuo 2019-06-25 pareiškėjas buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą į kamerą Nr. 16, kurioje kalinimo sąlygos taip pat buvo netinkamos: lovos surūdijusios, dviaukštės, bet be kopėtėlių, tualetas surūdijęs, plytelės išdužę, veisėsi pelėsis, sienų dažai apsilupę, kameroje šalta, drėgna. Pažymėjo, kad nebuvo sudaryta galimybė skalbti asmeninius drabužius. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, šiukšlini, be to, per maži. Nurodė, kad 2019-09-24 valgykloje paprašė pasverti maisto davinį, tačiau darbuotojai tą padaryti atsisakė, o vėliau į pareiškėjo kamerą atėję pareigūnai jį sumušė, tyčiojosi bei grasino. Teigė, jog nebuvo vedamas maudytis į dušą kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, kančiomis, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime (b. l. 14-18) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį. Sėdimo tualeto įrengimas nėra privalomas pagal teisės aktų reikalavimus. Už patalpų tvarkymą yra atsakingi patys nuteistieji. Visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per langus bei mechaninę vėdinimo sistemą. Gyvenamųjų patalpų trūkumai yra nedelsiant šalinami. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų. Pareiškėjas turėjo galimybę kartą per savaitę išsimaudyti duše. Nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis pataisos namuose įrengta skalbykla. Drabužiai jiems grąžinami išdžiovinti. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kalinamas vienvietėje kameroje N. 8, kurios plotas buvo 4,35 kv. m, bei kameroje Nr. 16, kurios plotas – 20,20 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos ir gyveno iki 5 asmenų (b. l. 19-21). Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, be to, atsikirtime pats nurodė, kad kameroje Nr. 16 gyveno keturiese, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėju ginčo laikotarpiu minimalaus ploto norma buvo užtikrinta (teko nuo 4,04 kv. m iki 4,35 kv. m ploto).
Pareiškėjas teigė, kad patalpų sienos buvo apipelijusios, dažai nusilupę, plytelės ištrupėję, sanitarinis mazgas ir lovos surūdiję, ventiliacija prasta, apšvietimas per silpnas, kameroje Nr. 16 šalta ir drėgna.
Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).
Pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019-08-23 raštą Nr. (4-22 4.80)2-40781 (b. l. 7-9), kuriame užfiksuoti patikrinimo, atlikto 2019-08-07 kamerose Nr. 8 ir Nr. 16 pagal pareiškėjo skundą, rezultatai. Patikrinimo metu nustatyta, kad abejose kamerose oro judėjimo greitis neatitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, o dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 8 neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Tačiau taip pat užfiksuota, kad abiejų kamerų tualetų įrengimas yra tinkamas, tualetai techniškai tvarkingi, kamerose nerasta šiukšlių, nenustatytas nemalonus kvapas ar pelėsių veisimasis. Oro drėgmė ir temperatūra atitiko Higienos normos Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, lango paketas nesusikilęs, sudaryta galimybė vėdinti patalpas per atvirą langą, kameros Nr. 16 apšvietimas buvo tinkamas.
Atsakovės atstovas pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-07-11 patikrinimo aktą Nr. (4-21 4.80)PA-5265 (b. l. 66-68), kuriame, be kita ko, užfiksuoti 2019-07-09 pataisos namų kameroje Nr. 16 atlikto patikrinimo rezultatai. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros langas nesulūžęs, atsidarantis, sienų tinkas neišbyrėjęs, kamera techniškai tvarkinga, dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimą. Nustatyta, kad šioje kameroje nuo galimos drėgmės yra atsilupę sienų dažai tualeto patalpoje.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, jog kameroje Nr. 8 buvo netinkamas apšvietimas ir trūko vėdinimo, o kameroje Nr. 16 atsilupę sienų dažai, yra pagrįsti, kadangi tokie pažeidimai ginčo laikotarpiu buvo nustatyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tuo tarpu kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų higienos sąlygų yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes jokių kitų pažeidimų šiuose aktuose nebuvo nustatyta. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktas abiejų kamerų bei dušo patalpų fotonuotraukas (b. l. 30-50), konstatuoja, kad šios patalpos iš esmės yra techniškai tvarkingos, tinkamos gyventi.
Vertindamas galimai kilusią neturtinę žalą dėl byloje nustatytų Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, teismas sutinka, kad per silpnas kameros Nr. 8 apšvietimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad atsilupę sienų dažai, nors sienų būklė ir buvo techniškai netvarkinga, galėjo sukelti pareiškėjui realias neigiamas pasekmes ar nelaimingo atsitikimo grėsmę (Higienos normos HN 134:2015 12 p.). Oro judėjimo greitis, kaip ir nurodoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019-08-23 rašte Nr. (4-22 4.80)2-40781 (b. l. 7-9), galėjo būti užtikrintas nuteistiesiems dažniau vėdinant patalpą, o kameros langai vėdinimui buvo pritaikyti, todėl ši aplinkybė dalinai priklausė ir nuo pateis pareiškėjo veiksmų – patalpos savalaikio vėdinimo.
Byloje nėra jokių duomenų, apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių, nenustatyta, kad dėl to būtų nukentėjusi jo psichinė ar fizinė sveikata, tačiau teismas sutinka, kad tam tikrų nedidelių nepatogumų jam galėjo kilti.
Pareiškėjas teigia, jog nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad pataisos namuose dušinė yra įrengta, taip pat yra pataisos namų direktoriaus patvirtintas dušinės darbo grafikas, pagal kurį uždarojoje zonoje kalintys nuteistieji gali maudytis kiekvieną sekmadienį (b. l. 29-36). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui nuolat buvo neleidžiama nusiprausti duše po šiltu vandeniu. Priešingai, iš pareiškėjo pataisos namams teikto prašymo matyti, kad jis prašė išduoti dušo žėlę ir šampūną, kadangi, kaip teigė, šių priemonių jam reikės maudantis duše (b. l. 128). Tačiau pareiškėjo teiginys, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį kelioms dienoms buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, yra pagrįstas pataisos namų pareiškėjui teiktu atsakymu, kuriame nurodyta, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos, karšto vandens tiekimas buvo laikinai sutrikdytas (b. l. 109). Minėtame rašte nurodyta, ir pareiškėjas skunde šią aplinkybę pripažįsta, kad gedimas buvo pašalintas po kelių dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pataisos namų administracija nustatytus gyvenamųjų patalpų įrengimo trūkumus operatyviai šalindavo. Net pripažinus, jog tam tikrą laiką karšto vandens tiekimas dušo patalpose buvo sutrikdytas, teismo vertinimu, tai negalėjo sukelti esminių didelio masto nepatogumų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės.
Vadovaudamasis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais teismas papildomai pažymi, jog buitinės technikos ir vandens tiekimo sistemos eksploataciniai gedimai yra natūralus reiškinys, su kuriuo susiduria tiek asmenys, gyvenantys laisvėje, tiek kalinimo įstaigose gyvenantys nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui dėl šios aplinkybės buvo sudarytos išimtinai blogesnės, nežmoniškos, garbę ir orumą pažeidžiančios gyvenimo sąlygos, tačiau teismas sutinka, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų laikinų mažareikšmių nepatogumų.
Pareiškėjas skundžiasi, kad kameroje Nr. 8 trūko stalo, kėdžių, todėl maistą teko valgyti sėdint ant surūdijusios lovos.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas 1 stalas ir po 1 taburetę ar kėdę vienam asmeniui (10.2 p., 10.3 p.). Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 37-40) matyti, kad šioje kameroje stalo ir kėdžių nėra, todėl šis pažeidimas laikytinas nustatytu ir sutiktina, kad tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų valgant ar rašant.
Skunde teigiama, kad kameros Nr. 8 tualetas nebuvo niekaip atskirtas nuo likusios patalpos, todėl pareiškėjo privatumas buvo pažeistas. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šioje kameroje tualetas įrengtas prie pat durų ir nėra niekaip atskirtas nuo likusios patalpos.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (16.5 p.). Taigi, įvertinus byloje esančią vizualinę medžiagą, konstatuotina, kad kameros Nr. 8 sanitarinio mazgo įrengimas neatitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimų, kadangi nėra atskirtas pertvara nuo likusios patalpos. Be to, pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje Nr. 8 neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šioje kameroje pareiškėjas kalėjo vienas, kas leidžia spręsti apie jo teisės į privatumą pažeidimo mažesnį intensyvumą.
Nors ir sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad tualeto įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir galėjo pažeisti jo teisę į privatumą, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Nenustatyta, kad pareigūnai pareiškėją būtų diskriminavę ar specialiai riboję jo privatumą, stebėdami jį besinaudojantį sanitariniu mazgu. Be to, šioje kameroje pareiškėjas buvo kalinamas tik 4 paras (b. l. 19), taigi, labai trumpą laiką.
Pareiškėjas skundėsi, kad jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti asmeninius drabužius.
Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namuose veikiančia skalbykla nuteistieji gali naudotis kartą per savaitę, pagal patvirtintą grafiką (b. l. 16, 27). Marijampolės PN direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintame Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkoje (b. l. 26) nustatyta, kad pataisos namų skalbykloje kas savaitę skalbiama nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai, o viršutiniai drabužiai skalbiami esant būtinybei, ir būrio viršininkui kreipusis į Ūkio skyrių (11 p.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar būrio viršininką, prašydamas sudaryti galimybę skalbti viršutinius drabužius, nors pataisos namams yra pateikęs daug skundų ir prašymų dėl įvairių kalinimo sąlygų (b. l. 72-117). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pataisos namai būtų neleidę pareiškėjui naudotis skalbyklos paslaugomis.
Skunde teigiama, kad pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, šiukšlini, be to, per maži, juose nėra suoliukų. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas ir suoliukų įrengimas, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Papildomai pažymėtina, kad nešvara ir netvarka tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kiemuose dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos.
Pareiškėjas teigė, kad 2019-09-24 valgykloje paprašė pasverti maisto davinį, tačiau darbuotojai tą padaryti atsisakė, o vėliau į pareiškėjo kamerą atėję pareigūnai jį dėl to sumušė, tyčiojosi bei grasino.
Byloje nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovo pateiktoje Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pažymoje (b. l. 118) patvirtinta, kad pareiškėjas niekada nesikreipė į Sveikatos priežiūros skyrių dėl, jo teigimu, patirtų sužalojimų. Pareiškėjo sveikatos istorijoje tokių duomenų nėra. Kriminalinės žvalgybos skyrius nėra gavęs iš pareiškėjo jokios informacijos, jog gresia realus pavojus jo saugumui. Prieš pareiškėją prievartos priemonės nebuvo naudotos.
Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl skunde nurodomo incidento. Pareiškėjas dukart kreipėsi su prašymais, susijusiais su jo sveikatos būkle (prašė leisti įsigyti maisto papildų (b. l. 108) ir būti etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl įtariamos infekcinės ligos (b. l. 125)), tačiau nėra duomenų, kad būtų kreipęsis būtent dėl galimai patirto kūno sužalojimo ar kitokių pareigūnų neteisėtų smurtinių veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti neteisėtus pataisos namų pareigūnų ar administracijos veiksmus. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o jų byloje nėra. Taigi, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (per mažas oro judėjimo greitis, karšto vandens tiekimo sutrikimas, per silpnas apšvietimas kameroje Nr. 8, taip pat netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas šioje kameroje, stalo ir kėdės trūkumas, apsilupę sienų dažai).
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti ir patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus (b. l. 24) ar į psichologą (b. l .23) dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių. Priešingai, byloje esančioje psichologės pažymoje apie pareiškėjo emocinę būklę konstatuota, kad jo emocijos stabilios, nuotaikos fonas ramus, o psichologinių problemų jis neišsakė (b. l. 119).
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad dauguma pažeidimų, kurie užfiksuoti kameroje Nr. 8, buvo trumpalaikiai (tetruko 4 paras) ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo D. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista laikotarpiu nuo 2019-06-21 iki 2019-10-02, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.